2019 m. rugsėjo 17 d. antradienis - 9:51
   

PIKETUOTI AR ŠVĘSTI?

«
Autorius: js - Viso pranešimų: 1 - Tema sukurta: 2011-06-21 07:09:38
2011-06-21 07:10Kauno diena
Piketais ir demonstracijomis visuomenė išreiškia savo neigiamas emocijas. Jei nevyktų piketai, būtų galima daryti tris prielaidas: visuomenę arba apėmė depresija, arba sukaustė baimė, arba ji gyvena optimistinėmis nuotaikomis, kurioms išlieti reikia ne piketų, bet šventinių renginių su vaišėmis ir pramogomis.
Pastaruoju metu susidaro įspūdis, kad Lietuvoje daugiau švenčių nei piketų. Be to, šventės tampa vis labiau išradingesnės, o piketai – blankesni. Gal tai reiškia, kad gyvenimas iš esmės gerėja? O gal visuomenė vis mažiau tiki piketų prasmingumu?
Ar ką nors gali pakeisti prieš darbo vietų mažinimą nukreipti bendro pobūdžio piketai ir demonstracijos, kurios vyksta ne prie kokių nors konkrečių įstaigų, bet, kaip jau įprasta, prie valdžios institucijų? Ar protestuoti prieš tam tikrą valdžios politiką ne tas pat, kas piketuoti prieš mėnulio užtemimą ar prieš pranašaujamą pasaulio pabaigą?
Pavyzdžiui, naujausio piketo Kaune priežastis buvo visiškai neįprasta – architektūros projektas. Neigiamas emocijas sukėlė Laisvės alėjoje atsiradęs stiklinis priestatas, kurio projektą įgyvendinę veikėjai administracinėmis ir architektūrinėmis priemonėmis labai aiškiai pasakė: kaip norime, taip statome, ir niekas mums nesutrukdys. Piketuotojai iš esmės protestavo prieš savivalę. Tačiau palaikančių buvo nedaug. Ne todėl, kad daugelis nepritarė piketo idėjai, bet greičiausiai todėl, kad nematė prasmės "virpinti oro".
Toks skeptiškas požiūris turi tam tikro oraus santūrumo, tačiau ar jis toliaregiškas – dar neaišku. Juk Vilniaus savivaldybė parodė, kad piketų skleidžiami protesto garsai virpina ne tik orą, bet ir valdininkų ausų būgnelius. Kaip žinoma, piketuotojų nepajėgiantys toleruoti sostinės valdininkai protesto akciją "Gana skurdinti žmones!" planavusioms surengti kelioms visuomeninėms organizacijoms nustatė kitą vietą – mitinguoti leista prie "Siemens" arenos.
Neseniai Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu pripažinta, kad Vilniaus miesto savivaldybė, priimdama vienašališką sprendimą pakeisti planuojamo mitingo vietą, pažeidė profesinių sąjungų teisę į taikius susirinkimus.
Tokį sprendimą galima laikyti tam tikra mitinguotojų sėkme, tačiau laimėjimu tuo tikrai nepavadinsi, juolab kad teismo nutartis paskelbta praėjus daugiau nei metams nuo planuotos protesto akcijos pradžios.
Valdiškos institucijos tikrai neprieštarautų, jei piketuotojams būtų paskirtos vietos kur nors miškuose, nes emocionalūs piketai neatitinka solidaus viešojo bendravimo standartų, į kurį taip linkę valdininkai, visiems nuolat linkintys geros dienos, bet nelabai žinantys, kaip tas dienas būtų galima bent šiek tiek pagerinti.
Čia netgi yra stebinančio panašumo tarp Vilniaus ir Minsko. Baltarusijos sostinės vykdomasis komitetas uždraudė miesto centre rengti masinius renginius. Miesto valdžios sprendime kaip draudžiamos susirinkimų vietos, išskyrus oficialias masines eitynes ir demonstracijas, įvardijamos svarbiausios gatvės ir aikštės centre, taip pat numatomos keturios kitos nuolatinės vietos susirinkimams rengti.
Net sunku suprasti, kas iš ko pasimokė: Vilnius iš Minsko ar atvirkščiai.
Protestuoti ar ne? Štai kur klausimas, į kurį vienareikšmiškai atsakyti trukdo iš esmės gana prasti mitingų ir piketų rezultatai.
Tačiau piketai kartais praverčia ambicingiems veikėjams, gaudantiems visuomeninių sąjūdžių vėjus, kurie padeda išskleisti demagogijos bures ir išplaukti į taip geidžiamus platesnius politinius vandenis. Deja, piketai tuose vandenyse atrodo tarsi mažytės valtelės, kuriose plaukiantys žmonės siunčia pagalbos signalus, bet beveik niekas jų negirdi.
"Kauno diena"
RAŠYTI ATSAKYMĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai