2019 m. rugsėjo 17 d. antradienis - 10:08
   

„APIE DEMOKRATIJA FILOSOFIŠKAI“

«
Autorius: DEMOKRATAS (teisine.valstybe@gmail.com) - Viso pranešimų: 10 - Tema sukurta: 2011-05-05 13:46:16
2011-06-15 13:51Klausimas
O jus dar tikite, kad galima taip paprastai, pacifistiškai pakeisti situacija ir valdytojai be kovos, turint savo rankose visas represines priemones pasiduos, atsisakys savo lovio, taps padorus, sąžiningi, pradės vadovautis tiesa, teisingumu ir racionalumu vardan tautos daugumos gerovės.
Šiai dienai aš manau, kad nesmurtinis pasipriešinimas tik palaiko valstybės prievartos monopolį.
Bet kokia kova neišvengiamai virsta konfliktu su valstybe. Pacifistai neturi karingumo, todėl tik skatina pasyvumą, prisitaikymą ir susitaikymą, tautos nusivylimą.
2011-05-24 14:38Pasaulio naujienos :(
Masiniai protestai Ispanijoje: „Šalin partijas, tegyvuoja demokratija!”
Nuo gegužės 15-osios, šeštą dieną iš eilės, tūkstančiai Ispanijos gyventojų protestuoja prieš ekonominę krizę ir didelį nedarbą. Protestai tampa antisisteminiai, nukreipti prieš visas partijas, bankus ir korporacijas. Meinstryminė žiniasklaida apie juos informuoja nenoriai.
DAUGIAU -> http://www.anarchija.lt/aktyvizmas/33993-masiniai-protestai-ispanijoje-salin-partijas-tegyvuoja-demokratija.html
---
Ką ir pridurti...?
2011-05-07 17:53Tai jau jo :(
Lietuvos politinė erdvė pamažu virto tik materialinės gerovės siekiančių neaiškios kilmės pseudopolitinių grupių ir grupuočių, kurioms visiškai nerūpi bendrasis gėris ir visų šalies piliečių gerovė, tarpusavio kovų arena. O PS centrai tėra jų savotiškas įrankis.
Dėl to PS nariai nėra aktyvus ir traukiasi iš PS, atsisako mokėti mokesčius ir panašiai, nes nemato tikslo. Kiek kartu PS galingoji vadai neatsiklausę narių nuomonės juos išdavė?
2011-05-05 22:32Demokratas
Mielas prieteliau JS, parasiau tik del to, kad trumpinti truksta laiko, tesiog neturejau daug laiko, tai gavosi kaip gavosi. Siandiena esu cia, ryt busiu kitus, po ryt dar kazkur.
Kas liecia auditorijos, man jos tikrai nereikia, patikek, man jos pakanka, kaip ir darbu.
Kas liecia pacios temos, jai ji trukdo, ar skaitote, kad neaktuali, jus turite teise anuliuoti kaip pacia tema taip ir joje isdestytas mintis, tikrai del to nesupyksiu ir tokiu dalyku nesureiksminsiu.
Man tik idomu stebeti, kaip is nieko puciamas burbulas. Negi jis zymiai aktualesnis uz temoje isdestytas mintis? Negi tai, ka jus akcentuojate yra zymiai aktualiau, kad paverciate tema balaganu.
Pagarbiai demokratas.
2011-05-05 21:13JS - Demokratui
Juozas Baltušis, didis lietuvių rašytojas, paleidęs į pasaulį daug taiklių pasakymų, vieną kartą išsireiškė: "Geriau ilga dešra negu ilga kalba". Tai - prieš tarybinių metų retoriką, ilgus ideologinius pliurpalus. O dar didesnis rusų rašytojas Antonas Čechovas, rašydamas laišką bičiuliui, laišką pradėjo žodžiais: "Rašau tau ilgą laišką, nes trumpam neturiu laiko", o kita proga išsireiškė: "Trumpumas - talento brolis" ("Kratkostj - sestra talanta").
-------------
Viso teksto neskaičiau, - geriau susirasiu politologijos vadovėlį ar žinomą autorių, jeigu man to reikės. Nors apie demokratiją šiandien ir taip visi nutuokiame.
----------
Tačiau čia HaidParkas - vieta, kur gali išsikalbėti tie, kurie neturi klausytojų kitur.
O juk visus mus galima suskirstyti į dvi kategorijas: 90 proc. norinčių išsikalbėti ir tik 10, o gal ir mažiau proc. - SUGEBANČIŲ KLAUSYTIS...
Kas nepriena prie interneto ar per mitingus neprileidžiamas į tribūną - važinėja troleibusais ir ten skaito savo paskaitas, skelbia dievo žodį, kritikuoja valdžią ar aiškina, kaip tarybiniais metais vadinosi dabartinės transporto stotelės. Žodžiu, kiekvienas ieško kokios nors auditorijos, o tų norinčių klausytas ar skaityti grafomaniškus tekstus ne daugiau 10 proc.
Toks gyvenimas, kaip sako prancūzai...
2011-05-05 17:55Demokratas
Trumpiau galima tik apie niekalus, kuriu cia pilna, o jai is esmes, nuosekliai, norint suprasti esme, reikia apsiginkluoti kantrybe.
2011-05-05 17:04Pasiulymas
Trumpinkim pasisakymus, nes tik autoriai perskaitys iki galo.
2011-05-05 14:47Isvados
Kokias galime padaryti isvadas apie siuolaikine demokratija?
Manau, kad demokratija niekada nebuvo, nera ir vargiai ar gali buti tokia, kokia mes isivaizduojame, apie kokia skaitome wikipedijos enciklopedijoje, nes ji visada atstovauja ne daugumos, o ekonomiskai dominuojanciu grupiu interesus, t.y., kaip mes siandien iprate vadinti, oligarchinio kapitalo interesus. Daugumos viesas interesas, kaip ir samdomu darbuotoju interesai, visada buvo, yra ir bus gniuzdomi, ir nesvarbu kiek salyje yra demokratijos, bei kiek darbuotoju atstovu yra Seime. Turime suprasti ir niekada neturime pamirsti, kad neziurint i siuolaikines demokratijos formas, bei formalumus, kol dominuoja kapitalo desniai, mes visada privalesime ivairiomis formomis kovoti su socialine nelygybe, uz daugumos viesuosius interesus, uz savo asmenine laisve, nesitaikstyti su „vasalu“ savivale ir padeti labiausiai pazeidziamoms zmoniu grupems kovoti su ju isnaudojimu, kol vel netapome beteisiu vergu ir visagaliu vergvaldziu visuomene.
2011-05-05 14:27Demokratas
SVARBIAUSIAS DALYKAS, I KURI MAZAI KAS ATKREIPIA DEMESI:
59 ST. SKELBDAMAS, KAD „PAREIGAS EIDAMI SEIMO NARIAI VADOVAUJASI LIETUVOS KONSTITUCIJA, VALSTYBES INTERESAIS, SAVO SAZINE IR NEGALI BUTI VARZOMI JOKIU MANDATU“, TAI REISKIA – IR PARTINIU. VADINASI TAPUS SEIMO NARIU, ASMENIS TURI ATSISAKYTI PARTINIU MANDATU.
2011-05-05 14:14Demokratas
As irgi kadaise taip galvojau, bet laikui miegant, pradejau mastyti, kodel taip yra, ir zinote ka – vizgi atsakyma radau:
"Kai kuriu dalyku mes nesuprantame ne todel, kad musu supratimas per silpnas, o todel, kad tie dalykai neieina i musu supratimo rata" - mes neturime apie tai ziniu.
Kozma Prutkov
-----
Gal atsakymus rasite cia - Filosofiskai apie demokratijos samprata, cia pabandziau kaip galima trumpiau ir glausciau.
-----
Is esmes, kad zinoti, ka daryti ir ka, bei kaip keisti, reikia tiksliai identifikuoti gilumines priezastys, tik tada atsiranda protingi sprendimo budai. Pasikartosiu, tai kas visata dabar, tera tik kova su pasekmem.
Neimanoma isgydyti ligos, nezinant aiskios priezasties, o siandienis gydymas yra tiesiog bandymas palengvinti simptomus ir komplikacijas. Bet kaip galima efektyviai gydyti liga nesuprantant ligos esmes?
-----
Per visa zmonijos istorija, jokiai valdziai pasaulyje, dar nepakluso racionalaus proto pagrindui, nes demokratijos klausimas statomas ne dvasineje, o politineje plotmeje.
Niekada per visa zmonijos istorija, demokratijos ideja netriumfavo gryname jos pavidale, ir vargu, ar galimas toks triumfas. Pagal demokratijos samprata, auksciausias demokratijos gyvenimo pagrindas yra daugumos valia nepriklausomai, kur ji nukreipta, ko ji nori, koks jos turinys.
Siandieninei demokratijoje, daugumos valia kaip ir suverenitetas yra tik formalus, be rysio su tikru demokratijos sampratos turiniu.
Dauguma itikejo i demokratija todel, kad neteko tikejimo i tiesa ir teisinguma. Jeigu dauguma butu tikeje i objektyvia tiesos ir teisingumo buti, tai tiesa ir teisinguma turejo pastatyti auksciau tautos daugumos valios ir tam pajungti daugumos valia. Taciau pagal demokratijos samprata tiesa ir teisingumas yra tai, ko pageidauja dauguma ir ka ji pasako, tokiu atveju tiesa ir teisingumas atiduodamas balsu daugumos sprendimui. Bet beda tame, kad tiesa ir teisingumas islieka mazumoje, o kai nera tiesos ir teisingumo kriteriju, tai tiesa ir teisingumu yra tai, ka pripazista dauguma.
Kol kas i demokratijos pagrinda dar nebuvo padeta daugumos valia, atgrezta i tikra gyvenimo kokybe ir verte, tikraja tiesa ir teisinguma.
Siandienines valstybes drasko partiju kovos, nes partijoms atiduoti valstybiu likimai, tautos niekada neturejo ir neturi savo tikrosios demokratines israiskos, tai, ka mes siandiena matome, tera tik partiju tironija, partijos yra pagal interesu ir vertybes susiskaldziusios, bet juos yra tuos pacios visuomenes grupes, kuriose nevyksta geriausiuju ir gabiausiuju atranka. Musu gyvenime - perdaug individualiu jegu, o tai griauna visas demokratines sandaras. Demokratija gimsta per demagogija, kur pagrindas yra dvasinis melas, isiteikimas masiu interesams ir instinktams. Demokratija tapo zmoniu interesu ir aistru priemone, kovos del valdzios ir viespatavimo arena, todel kilnios idejos demokratinese visuomenese mirsta.
Demokratijos viespatavimas reiskia ivairiu visuomeniniu grupiu interesu viespatavima ir ju kova del valdzios, o tai yra demokratijos issigimimo saltinis. Demokratijos krize nera politine krize. Sioje krizeje isaiskeja demokratijos pagrindu apgaule.
Klausimas - ar demokratija nera beviltiska tautos valios paieska, nes demokratiniame atstovavime tautos valia visada isirsta i dalis, o dalys tarpusavyje vaidijasi. Demokratinis parlamentas yra kovos del interesu ir valdzios arena, kuriame sunku isgirsti vieningos tautos balsa priimtina daugumai. Rinkimu teise, kuri iki siol tebera daugeliui nenugincijama dogma, kelia rimciausias abejones, nes yra nukrypimas nuo kokybinio gyvenimo turinio, ji nenori zinoti jokios kokybines atrankos, todel negalima sukurti aukstos kokybes daugumos interesu atstovavimo, nes nevykdoma geriausiu ir gabiausiu atranka. Demokratijos salygos tiesiog nepalankios stiprioms, ryskioms, kurybinems asmenybems iskilti.
Salis neturinti dvasinio ir moralinio pagrindo, neisvengiamai sulauks likimo visu kitu negriztamos i uzmarsti iskeliavusiu civilizaciju egzistencijos likimo. Demokratijos kaukia prisidengianti liberalizmo koncepcija grindziama vien tik materializmu, yra didziausia gresme musu pasaulio ir salies egzistavimui.
Dauguma zmoniu nesuvokia, kad valdzia pilnai apsprendzia ju gyvenima, visi karai, krizes politika, ekonomika ir finansai, tai sistemos dalis sukurta ir kontroliuojama musu valdzios. Ju valdymas, tai priezastis apsprendzianti musiu kaip gerbuvi, taip ir bedas bei nelaimes.
Kol mes zaisime pagal mums primetamas „zaidimo taisykles”, sistemos pakeisti neimanoma. Nes si sistema – tai save balansuojantis mechanizmas, kuris privercia zaisti pagal savo taisykles arba suvirskins ir isspirs. Taciau net ir tada mes pasitarnaujam jos balansavimui. Taip veikia sistema. Visa kita yra tik irankiai sistemai balansuoti. Norint, jog kazkas pasikeistu, reikia nustoti zaisti sios sistemos zaidima. Reikia nutraukti balansavima, kuri taip sekmingai atlieka priskirti ir paskirti, ar taip vadinamai, demokratiskai isrinkti valdytojai. Situacija pasikeis tik tada, kai atsikratysite visu tu gelbetoju, dievu ir dievaiciu, kai patys tapsite situaciju zinovais ir valdytojais.
-----
Kalbant apie Lietuva, galima pasakyti:
Pilieciai nusivyle demokratija - butent tai yra zemo visumines politinio aktyvumo priezastis, rinkimai akivaizdziai parodo musu demokratijos ydas, kurios sukelia zmoniu nepasitenkinima ir nepasitikejima valdzia.
Atsiranda klausimai:
Tai kas gi yra ta demokratija? Kaip mes ja suprantame? Ka turime omenyje, kai kalbame apie demokratija?
Atsakymas atitinkantis demokratijos sampratas liktais ivardintas wikipedijoje.
Dabar bandom gryninti situacija toliau ir galime teigti, kad siuolaikine musu demokratija yra atstovaujamoji demokratija, o atstovaujamoji demokratija yra klasikines demokratijos forma, cia kaip irviskas tvarkoje.
Bet kaip tada su tais demokratija nusivylusiais? Gaunasi, kad tie, kurie nepatenkinti ja, tiesiog klaidingai supranta jos esme.
O gal problemos tame, kad demokratija neturi jokiu taip deklaruotu siuolaikiniu principu orientuotu i dvasinguma, tiesa, teisinguma, racionaluma. Siuolaikinei demokratijoje realiai nepalikta jokiu realiu kontroles ar poveikio priemoniu, todel ji peraugo i autoritarine demokratija (renkamaja diktatura), nes nesimato jokios demokratizacijos procesu evoliucijos, todel ji nesiekia politines lygybes, laisves, bendro intereso, asmenybes saviraiskos, visuomenes naudos ir pasitenkinimo.
O kaip su kritine demokratijos riba - pilieciu perduodamu galiu riba, kai ja perzengus demokratija isnyksta. Manau sutiksite, kad siandiena isrinktu atstovu sprendimai netenkina daugumos pilieciu lukesciu, tautos dauguma yra nepatenkinti ir nieko negali padaryti, tai akivaizdziai parodo, kad buvo perzengta kritine demokratijos riba ir demokratijos neliko. Ar ne apie tai byloja zemas pilieciu politinis aktyvumas, ar ne del to tauta tiesiog evakuojasi. Klausimas, nuo ko ji bega? Ar ne tas kritines ribos perzengimas tautos daugumai sukelia beviltiskumo jausma?
Pamatinis demokratijos principas yra visuotinai lygiateisiai rinkimai.
Lietuviu tauta savo apsisprendima gyventi demokratineje santvarkoje ir pasirinkta jos modeli isreiske priimdama Konstitucija.
Jos 1 straipsnis teigia, kad Lietuvos valstybe yra nepriklausoma demokratine respublika.
2 straipsnyje itvirtinta, kad Lietuvos valstybe kuria tauta, suverenitetas priklauso tautai. Tai reiskia, kad valdzia priklauso tautai - demokratija musu salyje yra tautos valdzia.
4 straipsnyje tauta apsisprende, kad auksciausia suverenia galia vykdys tiesiogiai ar per demokratiskai isrinktus savo atstovus. Vadinasi, isrinkti atstovai yra rinkeju valios isreiskejai. Ju sprendimai turi remtis rinkeju nuomone.
59 st. skelbdamas, kad „pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Konstitucija, valstybes interesais, savo sazine ir negali buti varzomi jokiu mandatu“, tai reiskia - irpartiniu. Vadinasi, isrinktieji atstovai nera rinkeju tarnai ar nuomones reiskejai, o savarankiskai priima sprendimus, prisilaikydami nurodytu suvarzymu. Tai reiskia, kad, tauta savo valia tam tikra galios dali gali perduoti savo demokratiskai isrinktiems atstovams, pasilikdama tam tikrus poveikio svertus.
Bet Lietuvos tauta taip pasitikejo savo isrinktais atstovais, kad jiems suteike nevarzoma veikimo laisve, nes nenumatyti isrinktu atstovu veiklos apribojimai kure yra esminiai, bei nebuvo nenustatytos jos veikimo proceduros ir pasekmes, realiai tai liko tik norais. Kai nera numatyta, kas tai turi vertinti? Kai nenumatytos jokios poveikio priemones, tai isrinkti atstovai jais ir nesivadovauja. Todel Seimas prieme nemazai istatymu, kuriuos Konstitucinis Teismas pripazino priestaraujanciais Konstitucijai - pasekmiu jokiu. Tas pats ir del valstybes interesu, kiek isrinkti atstovai prieme valstybei nenaudingu sprendimu. Vertinimo ir poveikio jokio. O ka kalbeti apie Seimo nario sazines vertinima? Absurdiska situacija, kai Konstitucinis teismas nustato, kad Seimo narys grubiai pazeide Konstitucija ir sulauze duota priesaika, o kas toliau – toliau nieko.
Pilieciams palikta tik teise rinkti, valstybes klausimu sprendimai perejo i partiju rankas, rinkimai paverciami brangiai kainuojanciais sou ir panasiai. Pasekmes – partijos tapo ne tik biurokratinemis organizacijomis, bet sekmingai politika paverte verslu, suaugo su oligarchinemis strukturomis. Faktine galima konstatuoti, kad valdzia susikoncentravo nedaugelio partiniu bosu ir oligarchu rankose, daznas piktnaudziavimas valdzia, korupcija ir nebaudziamumas, del nepasitikejimas partijomis ir valdzia, smuko zmoniu politinis aktyvumas. Pilieciai neturi jokiu galimybiu ir svertu itakoti priimamus sprendimus. Tokiu budu realiai siandiena egzistuojantis demokratijos lietuviskos demokratijos modelis neuztikrina demokratijos, nes aiskiai perzengta kritine demokratijos riba. Todel galime konstatuoti, kad Lietuvoje demokratijos nera. Taip pat galime konstatuoti, kad partijos pazeidziant LR konstitucija uzurpavo tautos savo isrinktiems atstovams perduotas galias, sprendimai priimami elitiniu partiju vadovu aplinkose ir tik formaliai iteisinami Seime. Nes LR konstitucija politinems partijoms tokiu galiu nesuteikia.
Jai kam kazkas neaisku del partiju, tai LR konstitucijos 35 straipsnis numato galimybe pilieciams laisvai vienytis i bendrijas, politines partijas ar asociacijas, ir tiek. Daugiau apie partijas Konstitucijoje nekalbama. Vadinasi, realiai Lietuvoje veikiantis demokratijos modelis yra dar ir neteisetas, antikonstitucinis.
Kalbant apie partijas, tai siomis salygomis politines partijos tampa biurokratinemis organizacijomis su griezta drausme. Isrinkti sprendimu priemejai verciami remti partijos linija ir tampa gerai disciplinuota balsuojanti banda. Sprendimu priemimas faktiskai persikelia i partine politika. Konkuruojanciu partiju formavimasis pakeicia parlamentines politikos pobudi, partijos isitvirtina kaip istikimybes reikalaujantys centrai, tapdami svarbiausia valstybines politikos atrama.
Partijos sukuria galingus mechanizmus, kurie kaupia dideles pinigines lesas, daro poveiki remejams irrinkimu rezultatams. Partijos valdo parlamenta, o lyderiai valdo partijas ir virsta renkamaja partine diktatura.
Ka ir kaip daryti?
Mes turime susigrazinti tai, ka neteisetai pasisavino partine sistema. Pirmiausia reikia susidoroti su Konstitucijos pazeidimais. Mes turetu apsispresti del savo galiu kiekio perdavimo savo isrinktiems atstovams, tikslinga numatyti aiskia kontroles ir poveikio sistema.
Pavyzdziui, tiksliai nusakyti, ka reiskia “vadovaujasi Konstitucija, valstybes interesais, savo sazine”: nurodyti, kokia struktura nustato pazeidimus ir kokios ju pasekmes.
Turi buti numatytas Seimo veiklos vertinimo mechanizmas, pvz., jei dauguma pilieciu nepritaria seimo veiklai, jis paleidziamas ir skelbiami nauji rinkimai.
Konstitucijoje turetu buti patvirtintas Seimo darbo reglamentas. Nenormalu, kai seimunai sprendzia klausimus, tiesiogiai juos lieciancius.
Tokiu budu reiketu placios diskusijos, kuri igalintu tauta apsispresti del savo isrinktu atstovu kontroles irpoveikio priemoniu.
Konstitucija yra auksciausia teisine galia turintis salies istatymas, visiems privalu ja vadovautis. Kas galetu imtis padeti tautai susigrazinti prarastas galias? Tik gerai organizuoti istikimi Konstitucijai pilieciai. Juos turetu kazkas organizuoti ir vadovauti ju veiklai.
Galima nesutikti su mano nuomone, tik va klausimas, kodel si eiline demokratijos kauke didziajai daugumai sukuria beviltiskumo jausma, verciancia vienus susitaikyti, kitus priesinasi.
RAŠYTI ATSAKYMĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai