2019 m. rugpjūčio 26 d. pirmadienis - 8:22
   

Saldus melas ar karti tiesa?

«
Autorius: PN tinklaraštis - Viso pranešimų: 7 - Tema sukurta: 2011-04-04 21:28:54
2011-06-23 06:28JS
O kokia 25 LPSK šakų reakcija į ciniškus darbdavių ir jiems tarnaujančio "teisingumo" veiksmus prieš Klaipėdos "Švyturio" darbininkus ir jų profsąjungą? Švyturio administracij nusišneka iki to, kad viešai pareiškia, jog streikas naudingas tik Tamošauskui primenant net tai, kad jis esą nesėkmingai pralaimėjo rinkimus į LPSK pirmininko postą. Ar tai bent primena civilizuotą polemiką ar viešuosius ryšius?
O ką į tai 25 šakos? Ar daug paramos streikui laiškų buvo pasiųsta? Ar daug ateis šiandien, 11 val., rengiamo piketo palaikyti?
2011-06-22 22:09Aleksandras
P.S. Prieš keleta dienų, teko diskutuoti su TDO teisinikais ir ES senbuviaias, pvz. Austrijoj taip pat yra konkurencija tarp profsąjungų centrų, bet derintis su darbdaviu, visada būna vieninga profsąjunginė nuomonė.
2011-06-22 21:45Aleksandras
Nuomonės, jeigu neatitinka kai kurių interesų grupių nepageidaujamos. Aš, atsakingai pareiškiu, kad neturiu asmeninių ambicijų, kuriu nepriklausomus sektorius pagal profesijas. Sutinku jungtis su visais, kurie nori stiprios autonominės organizacijos, galiu be problemu atiduoti LPSK Valdybos balso teisę. Nors kartą numeskim asmenines ambicijas ir sukurkim vieningas profesines sąjungas, kurios kovotų ne tarp savų, o su savo oponentais darbdaviais.
2011-04-08 21:27Smūgis
Atsakymas bus. Smūgiuotoja su smūgiuotoju dabar - Budapešte. Palaukim, kol gryš...
2011-04-07 16:38Makliovija
Nu ir stipriai pakomentuota... Sakyčiau, net drąsu... Įdomu, kaip dabar bus atakuojami redaktoriai? Juk atsakomasisi smūgis turės būti...
2011-04-05 02:30Stebėtojas
Kas čia naujo, ar pirma karta užsiraunat, kiek pamenu panašus dalykai aštresniais ar švelnesniais kampais laikas nuo laiko kartojasi, kai įtampa pasiekia ieties smaigalio aštriausia tašką, randamas kažkas konsensusas, kuris realiai nei vienu nei kitu netenkina, bet priverčia dalinai susitaikyti su situaciją, kas bendroj sumoj tik viską pablogina.
-
Skant, problema tame, kad abi pusės nėra viena kitai iki galo atviros. Centrai ir jų šakos apie viešuosius ryšius praktiškai neturi jokio supratimo, tik bendrais bruožais, nei jie žino, kaip formuojama vieša nuomonė, nei kas ją įtakuoja. Todėl dėl savo darbo trukumų, prapainėjimu ir kitu nesėkmių kaltina PN. Atrodo daug kas pasikeitė, šalęs valdymo forma, vertybės, bet daugumos požiūris į problemas ir jų sprendimo budus išliko sovietinis, kolchozinis.
Pati PN redakcija nenorėdama aštrinti situacijos, nei karto neįvardijo kaltintųjų trukumų, nei karto nesuformulavo esminių situacijų priežasčių.
Tiks bombos tempimas į viena ar kita puse tik pagreitina jos sprogimą.
2011-04-04 21:30PN tinklaraštis
Kovo 31 d. įvyko laikraštį "Lietuvos profsąjungos" leidžiančios VšĮ savininkų susirinkimas, kuriame buvo pareikšta, kad laikraštis "eina prieš profesines sąjungas".Kultūros darbuotojų profsąjungų federacijos pirmininke besiskelbianti Aleksandra Leparskienė apkaltino buvusį laikraščio redaktorių... sužlugdžius jos vadovaujamą šaką (netikite? taip iš tiesų buvo pasakyta!), o LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas prikišo dabartinei redaktorei, kad ji neturėjusi paskelbti "Lietuvos profsąjungose" informacijos (su labai profsąjungoms kenksminga antrašte!) apie smunkančius profesinių sąjungų reitingus.
-
Kaip laikraštis griovė (ir dabar griauna) A.Leparskienės reprezentuojamos šakos įvaizdį (ir net pačią šaką!), tikėtina, bus galimybių išsiaiškinti su ponia kultūros darbuotojų globėja taip pat viešai, kaip viešai šis kaltinimas buvo paskleistas.
-
O šį kartą norėčiau grįžti prie esminio klausimo: ar gali pakenkti profsąjungų judėjimui paviešinami faktai - jeigu kartais jie yra ir nemalonūs? Ar būtina nuo profesinės sąjungos narių slėpti (ar bent jau nutylėti) nemalonius duomenis, liudijančius, kad, pavyzdžiui, per pastaruosius metus profsąjungų reitingai smuko?
-
Ponas Černiauskas, kaip matome, įsitikinęs, jog tokią informaciją skelbti profsąjungų laikraštyje kenksminga. Nekalbant jau apie tai, p. pirmininkas redaktorę apskritai kaltino nepagrįstai: tokios informacijos "Lietuvos profsąjungose" dabartinė laikraščio vyr. redaktorė iš viso NIEKADA NEPUBLIKAVO. Informacija apie reitingus (įskaitant ir p. Černiauską papiktinusiąją) reguliariai skelbiama nepriklausomame TINKLALAPYJE "Profsąjungų naujienos", kurį redaguoja ir administruoja kitas asmuo.
-
Sąmoningas blefavimas ar apsirikimas? Galėjo būti ir sąmoningas kaltinimas: nepaisant redaktorės pageidavimo, taip ir niekam nepateikus konkrečios kritikos laikraščiui (iki tol už redaktorių nugaros jų darbą triuškinus LPSK valdyboje ir uždaruose p. Soščekienės pasitarimuose), reikėjo kokių nors įrodymų, kad „laikraštis blogas“...
-
Dabartinis LPSK pirmininkas - publikos numylėtinis, sugebantis ekspromtu įtaigiu tonu atsakinėti į žurnalistų klausimus ar be jokių pastangų "atmušinėti" savųjų (beje, vis rečiau bepasitaikančią) kritiką. Kaip žuvis vandenyje jis gerai jaučiasi nardydamas ir po ekonomiką, ir po darbo teisę, sugebėdamas niekada "nesudegti", net jeigu ir akivaizdžiai blefuoja. "Veža" neklystamas autoriteto tonas, PIRMININKO CHARIZMA.
-
Artūras nelinkęs grįžti, pasitaisyti ar atsiprašyti, net jeigu ką nors apkaltino nebūtais dalykais. Iki šiol jam visada viskas gerai baigiasi, - net kartkartėmis "vidinės opozicijos" inicijuotos bylos dėl LPSK sąmatos ir kitų ūkinių reikalų...
-
Todėl prieš viešai apkaltindamas tik antrus metus šiose pareigose dirbančią laikraščio redaktorę p. pirmininkas taip pat nesivargino pasitikslinti, ar iš tikrųjų ir kada „Lietuvos profsąjungose“ tokie reitingai buvo skelbiami. O kam vargintis? Juk silpnesniuosius triuškindamas tikrai niekuo nerizikuoji...
-
Pastebėtina, kad įvaizdžio kūrimo, viešųjų ryšių reikalai p. Černiauskui pastaruoju metu tapo kone panacėja. Jei A.Leparskienė teigia, kas kuklus laikraštėlis gali sugriauti kruviną jos darbą vadovaujant kultūros darbuotojų federacijai (mistinei ar realiai? - štai dar vienas įdomus klausimas!) , tai LPSK pirmininkui vis labiau atrodo, kad laikraštį pavertus viešųjų ryšių instrumentu (LPSK "organu") kaip ant mielių ims kilti ir tie patys nekokie profsąjungų reitingai. Nepaisant sudeginto ir LPSK apsvilinusio Nacionalinio susitarimo, nepaisant pastarojo meto trypinėjimų protesto akcijų grafikuose, nepaisant tolesnio kai kurių šakomis besivadinančių darinėlių merdėjimo...
-
Daug kas pagrįstai stebisi, kodėl profsąjungų įvaizdį LPSK pirmininkas tapatina tik su savimi. Nora LPSK - ne vienintelė šalyje profsąjunga, ir Lietuva televizijose kol kas mato ne tik Černiauską, bet ir Bružą, ir Dambrauską, ir Jurgelevičių, ir Baką, ir Judiną, ir Kavaliauskaitę... Jų vadovaujamų organizacijų veiklos vertinimai, turbūt, irgi atsispindi svyruojančiuose profesinių sąjungų reitinguose.
-
Esu įsitikinęs, kad, net nesuteikiant tokios didelės reikšmės toms apklausoms, jų duomenų dinamika rimtai organizacijai gali būti įdomi, turi būti analizuojama ir net viešinama (juo labiau, kad ji imama iš visiems ir taip prieinamos viešumos – dažniausiai „Respublikos“ laikraščio). Manau, kad ši informacija reikalinga ne tik „eiliniams“ nariams, bet ir lyderiams, kurie, analizuodami reitingų kreives, gali atitinkamai koreguoti savo veiklą, o eiliniai nariai gali vertinti savo lyderių veiklą.
-
Iš tiesų, ar neverta susimąstyti ir profsąjungų aktyvui, ir eiliniams, kodėl per pastaruosius dvejus metus profsąjungų įvaizdis ženkliai pablogėjo? Palyginus 2009, 2010 ir 2011 metų "Baltijos tyrimų" apklausas, tapo akivaizdu, kad po 2009 metų pakilimo (tada buvo pasiektas aukščiausias pasitikėjimo profesinėmis sąjungomis reitingas 51 proc.) 2010 metais pasitikinčiųjų procentas vidutiniškai smuko net 5 punktais?
-
"Profsąjungų naujienos" šių metų pradžioje atlikusios palyginamąją minėtų metų analizę, publikaciją pavadino: "Piliečiai nusivilia profesinėmis sąjungomis?". A. Černiauskas, pasipiktinęs šia antrašte, kažkodėl nesugebėjo pastebėti, kad ja ne teigiama, jog profesinėmis sąjungomis nusiviliama, o tik abejojama, tik keliamas klausimas (apie tai signalizuoja antraštės gale dedamas klaustukas). O ar pačiam pirmininkui akivaizdus ryškus atotrūkis tarp 2009 ir 2010 metų tokio klausimo nekelia?
-
O gal iš tiesų profsąjungų judėjimą išgelbės Černiausko-Soščekienės inicijuota viešųjų ryšių pertvarka? Tik kodėl pradedama GRIOVIMU? Kodėl iškilo būtinas reikalas 14-ti metai leidžiamą bent kiek savarankišką ir ne vien LPSK narių prenumeriuojamą profsąjungų laikraštį kartu su redakcija perkelti į LPSK dvaro centrą J.Jasinskio gatvėje, o redaktorę (beje, jos nuomonės apie tai niekas iki šiol neklausė) paversti aparato darbuotoja? Kodėl seniai leidžiamą ir pakankamai plačiai žinomą leidinį paversti reklaminiu padailintus pirmininko ir jo favoritų portretus reklamuojančiu LPSK viešųjų ryšių "organu"?
-
Kodėl Soščekienės ir Ko (buvo toks Soščekienės, Posochovo, Lebedevo, Ligeikos, Vipartienės, Neverausko, Varasimavičienės, Navaičio ir Leparskienės pasirašytas projektas!) griovimo akcijai įstrigus (na, bent kol kas...), neatsisakyta idėjos "Lietuvos profsąjungose" bent padidinti saldaus melo dozę ir uždrausti spausdinti kad ir lašelį karčios tiesos? Juo labiau kad ima aiškėti, jog ta nemaloni LPSK veikėjams ricina – tai ir bent vienas geras žodis apie "kitus", LPSK nepriklausančius. Ne vieną LPSK valdybos narį tiesiog siutina, jei į laikraštį (kad ir kaip kontekstas) patenka "blogiečių" Dambrausko, Bružo ar Bako pavardės...
-
Tiesa, kovingiausiai žiniasklaidos kritikei p. Leparskienei "blogiečių" pakanka ir LPSK troboje. Kai prieš keletą metų į LPSK narės - Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinę sąjungą pareiškė norą įstoti M.Mažvydo bibliotekoje susikūrusi profesinė sąjunga, o "Lietuvos profsąjungos" apie tai parašė, redaktorius buvo apkaltintas kenkimu teisėtai kultūros šakos vadovei, nes „nepagrįstai“ remia tą "Žibalininką" (Net viešuose profsąjungų forumuose KULTŪROS šefė šitaip pravardžiavo kolegą, išdrįstantį į savo šaką įsileisti vienos ar kitos bibliotekos profsąjungininkus).
-
Baigdamas apie karčios tiesos ir saldaus melo priešpriešą, prisiminiau dar vieną pavyzdį. Jis irgi - iš tos pačios reitingų srities.
-
Tai įvyko per 2010 m. gegužę įvykusį suvažiavimą. Teikdamas delegatams ataskaitą ir kandidatuodamas į LPSK pirmininkus p. Artūras, greta kitų ryškių LPSK pasiekimų, delegatus informavo, kad profesines sąjungas teigiamai vertina "apie 44 proc. apklaustųjų".
-
Iš tikrųjų tai vėl buvo mūsų Artūro blefas. Balandžio 23 d., t.y. porą savaičių prieš suvažiavimą, "Respublikoje" buvo paskelbta, jog kovo pabaigoje atliktoje "Baltijos tyrimų" apklausoje profsąjungomis pasitikį pareiškė tik 36 proc. (taigi ne 44 proc.!) apklaustųjų. Nepasitikėjimą profesinėmis sąjungomis tada išsakė net 40 proc. respondentų.
-
Priminsiu, kad nepasitikinčiųjų procentas ir naujausiais (vasario pabaigos) duomenimis nusveria pasitikinčiuosius santykiu 41:38.
--------------------------------------
O gal, kolegos redaktoriai, sukeiskime šiuos skaičius vietomis? Gal tada pradės staigiai augti narystė, o p. Černiauskas ir p. Leparskienė bus mumis patenkinti?
-
Juozas Steponas
2011 m. balandžio 2 d.
PN tinklaraštis
RAŠYTI ATSAKYMĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai