2020 m. rugsėjo 26 d. šeštadienis - 2:35
   

"Solidarumas"ardosi,arba "kaip isisavinami profsajunginiai pinigai"

«
Autorius: VALDEMARAS (labas@draugas.lt) - Viso pranešimų: 661 - Tema sukurta: 2010-12-14 08:42:54
6
2016-11-30 10:19opapa opa opa
Solidarumo nariai jau virš 3 milijonų ir dar auga...
2016-11-29 18:30opapa
i solidaruma vakar jau istojo 897 dansip texdam nariai
2016-11-27 08:51O taip vot
Solidarumas pliaciasi kai pliacianciu vaistu isgeria.
2016-11-26 14:16gama
i organizacija istojo 3753 nariai ir sparciai plecesi
2016-11-24 15:28reiktu patikslinti
tai gal butu galima konkreciai papasakoti kaip Solidarumas gerai dirba? kokius gerus darbus padaro?
2016-11-23 18:35Gerai
Gerai gerai issivale organizacija ir toliau dirba puikiai
2016-11-23 12:34Hmm
Kodėl sakote - pinigai baigėsi? Gal dar liko nekilnojamo turto?
Gal tos "babcės ne durnos, juk pardavus ant mažiau dalintis reiks....
2016-11-20 14:58dar keletas nesamoniu
Vilniaus viešojo transporto, Šiaulių "Busturo", Klaipėdos profsąjungos buvo didžiausios organizacijos, kurios mokėdavo didžiausią nario mokestį Solidarumui. Jos isstojo is solidarumo. Greičiausiai sekanti didžiulė organizacija, kuri isstos bus Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Solidarumo chebryte sitas organizacijas laike "blogom" organizacijom, kurios kenkia solidarumui, nori perimti valdzia, nuversti Kritstina ir pan. Ta chebryte, jei butu galvoju logiskai (nors abejoju ar sugeba ta daryti), tai butu supratusi, kad jei tos "blogos" organizacijos noretu perimti solidaruma, joms tiesiog pakaktu moketi nario mokesti, nes visos kitos organizacijos moka grasius. Ir taip naturaliai perimtu visa solidaruma, kaip didziausios organizacijos, sumokancios daugiausia nario mokescio. O dabar labai grazu - didziausios organizacijos istojo, pasiliko rajonu mociutes, kaip kai kas sako "savos babces", joptvaimat. babces be nariu.
2016-11-17 14:48visiskas [yzdauskas
nėra solidarume jokios apgaulingos buhalterijos. situacija panaši, kaip ldf. tiesiog neprotingai ir neskaičiuojant išnaudoti pinigai. vaizdžiai kalbant, nesunku suprasti, kad jei iš maišo pinigų išimi tūktstančiais, o atgal įdedi tik dešimtimis, tai natūraliai pinigai baigiasi. Man tik keistai atrodo, kad iš anksto nebuvo imtasi jokiu priemonių. Kada jau visiškas p***auskas, tik tada atsibudo, bet ir to nepavadinciau atsibudimu.
2016-11-07 13:27Agne (2015lietus@gmail.com)
Pritariu Gražinai, sugriovus Solidarumą Kristutei reikalingas planas B. Gėda Solidarumui, kad taip apsidirbo jų vadovė. Ko gero ši ponia pradėjo formuoti koaliciją nežinodama su kuo, juk konservai pavogė pensijas, juos 2-me ture valstiečiai nušlavė. Užimtumas, emigracija jai yra dzin, liko brangiai parsiduoti politikams. Tik auditas, parodys, kur dingo Solidarumo milijonai, o už apgaulingą buhalterinę apskaitą teistoms, laiduotojams ir jai teks atsakyti.
2016-11-07 13:24Agnė gražinai
Pritariu, sugriovus Solidarumą Kristutei reikalingas planas B. Gėda Solidarumui, kad taip apsidirbo jų vadovė. Ko gero ši ponia pradėjo formuoti koaliciją net nežinodama su kuo. Užimtumas, emigracija jai yra dzin, liko brangiai parsiduoti politikams. Tik auditas, parodys, kur dingo Solidarumo milijonai, o už apgaulingą buhalterinę apskaitą teistoms, laiduotojams ir jai teks atsakyti.
2016-11-06 11:43Grazina politinis klausimas
Kaip vertinate Solidarumo prirmininkės K.Krupavičienės pareiškimą kategoriškai rekomenduojantį Vaalstiečių--žaliųjų sąjungai sudaryti koaliciją su konservatorių partija ? Ar tai vėl politinis užsakymas (atsiminkim Solidarumo-Darbininkų sąjungos bendradarbiavimą su p. Vagnoriumi, Tvarka ir teissingumu ir t.t. ? Ar tai eilinė šios organizacijos politinė trumparegystė ar tyčinis veiksmas vėl siekiantis sumenkinti kylantį profsąjungų prestižą ?
2016-10-28 19:50BNS
Tai parodo koks veiklus yra Algirdas. O tu pavydi nes to nesugebi.
2016-10-22 12:06Neliudna
isliejame pykti ant artimu zmoniu...nes taip yra saugiau...
2016-10-17 13:21:(
Tikejau Profesiniu sajungu centrais, bet paskaicius kad daug energijos yra skiriama savo rietenoms, srutu apaipylimams ir pagiezoms. Supranti, kodel profesines sajungos silpnos ir kodel Darbdaviai dziaugiasi. Ka galvojate kad Ju atstovai cia nepaskaito?
2016-10-14 19:12Kai svarbiausia - savo š***a
Atėjo laikai, LPS Solidarumas išnuomojamas. Kai narių nereikia, lieka tik tokia išeitis, brisiaus galas "Nuomajame prabangų kabinetą prestižinėje Vilniaus miesto vietoje - K.Kalinausko g. 20kv.m nuomos kaina mėn: 250eur. Jokių papildomų mokesčių, komunaliniai įskaičiuoti. Su baldais. Yra bendro naudojimo virtuvė ir valgomasis. Konferencijų salė nuomojama renginiams už papildomą mokestį.
2016-10-14 15:45Agne (2015lietus@gmail.com)
http://lprofsajungos.lt/?lang=lt&mID=7&pID=3951&order=DESC
Agnė 8512 08484
. Kai balsienė su labunskaite metus uždarbiavo Nemune ir už tai joms buvo iškeltos baudžiamosios bylos, jos privalo mokėti priteistus iš Solidarumo kas mėnesį Litesko naudai po 1000 Eurų. Pajutę bankroto kvapą kaip maitvanagiai prisistatė bakas su balsiene. Nesugebanti vadovauti Kristina turi įvykdyti Algiui duotą pažadą pasitraukti į Airiją, tik jis atlikus auditą dar gali išsaugoti profsąjungą.
2016-10-07 20:55Psichiatras
Tarp jaunų profsąjungų vadovų daugėja isterinio tipo susirgimų .
2016-10-05 09:26Algirdas Markevičius
Pritariu ir siūlau net tik perskaityti, bet ir pagalvoti. http://www.15min.lt/m/id/zmones/lietuva/jazzu-pratruko-ir-siuncia-zinia-komentatoriams-tikiuosi-tie-sielos-ubagai-kada-nors-taps-geri-ir-laimingi-3-692447
2016-10-03 14:17Algirdas Markevičius
Palieku viską tavo sąžinei, gerbiamas Jonai Petraška. Ir apie finansus, ir apie parsidavimą darbdaviui. Visada buvau atviras ir jau rašiau, kad galiu ateiti bet kur su dokumentais ir faktais. O viskas kitas, tik pamastymai.
2016-10-01 07:20JS
Solidarumo anonimai toliau plūstasi, įžeidinėja vieni kitus pačiu begėdiškiausiu būdu. O Jono Petraškos - garbaus ir tikrai profsąjungoms ištikimo veikėjo - kreipimasis, nos, kaip jis pats prisipažįsta, ir kiek ištęstas ,- inteligentiško ir korektiško diskurso pavyzdys.
2016-09-30 23:52Gydytojas
akivaizdu, jog kai kai kam prasidėjo paranoidinės šizofrenijos priepuolis.
2016-09-30 22:52Atvitas laiškas
2016 rugsėjo 16 d. man paskambino Algirdas Markevičius ir pareiškė, kad aš kenkiu organizacijai, kad ką kalbu, jam bus pranešta (lyg aš turėčiau to bijoti) ir kad „santykiai pasibaigė“.
Taigi turiu atsakingai pareikšti, kad kaltinimas kenkimu organizacijai neatitinka tikrovės. Niekada nebuvau priešiškai nusiteikęs VVT profesinei sąjungai, taip pat ir perėmus vadovauti Algirdui Markevičiui. Tą organizaciją įkūriau ir dirbau su ja per 25 metus. Niekada neraginau išstoti iš profsąjungos, dargi atvirkščiai, nepritariau ir agitavau susilaikyti tuos, kuriems tokie ketinimai atsirasdavo. Neignoravau Algirdo Markevičiaus, visą gautą tarptautinę medžiagą, kuri ateidavo per mane senu TDF adresu, jam persiųsdavau. Susirinkimuose ir kituose renginiuose palaikydavau Algirdo Markevičiaus iš pirmo žvilgsnio teigiamus projektus. Kai kuriais klausimais turiu teisę turėti savo nuomonę.
Tačiau Algirdą Markevičių erzina net ir mažiausias nukrypimas nuo jo minties ir idėjos. Kiekvieną, kuris drįso pasakyti savo skirtingą nuomonę, o kartais net iš viso be pagrindo kaltina kenkimu ir išdavyste. Jis sutapatino save su profesine sąjunga. („Partija tai Stalinas – Stalinas tai partija“, „profesinė sąjunga tai Algirdas Markevičius – Algirdas Markevičius tai profesinė sąjunga“).
Kadangi kreipimasis skiriamas ne tik A.Markevičiui, atkreipsiu dėmesį į kai kuriuos Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų Forumo sprendimus dėl profesinių sąjungų veiklos. Skelbiama, kad profsąjungos Lietuvoje veikia laisvai ir nevaržomai. Taip ir turi būti. Tačiau profesinių sąjungų Lietuvoje yra daug, o narių sąlyginai mažai, kodėl? Jeigu esame laisvi, tai galime daryti ką norime. Tačiau tokiu suvokimu kenkiame vieni kitiems, nepasiekiame darbuotojų pasitikėjimo, konkuruojame tarpusavyje, turime „palaidą balą“ ir neturime gerų rezultatų. Turime turėti galimybes daryti ką norime, tačiau turime apsispręsti, ko galime, o ko negalime norėti, ir tai turime daryti patys, visuotinai pasiekę pripažinimą valstybės lygiu. Profesinių sąjungų paskirtis ir tikslas užtikrinti darbuotojų ir netgi piliečių pagal profesijas interesus. Kad toks užtikrinimas būtų efektyvesnis, būtina sukurti sistemą, kurios pagalba būtų galima atskirti profesines sąjungas nuo kitų organizacijų, gal būt įsilaužimų, kišimosi į profesinių sąjungų veiklą.
Lietuvoje profesinės sąjungos veikia chaotiškai, tik detaliai svarstydami konkrečias problemas, prišokdami nuo vienos prie kitos, ir apie jokią sisteminę profesinių sąjungų veiklą nesvarsto, prašo duoti, bet neprašo leisti gauti tinkamus atlyginimus ir kitas priklausančias pajamas oriai. Keliamas klausimas dėl profesinių sąjungų taip vadinamo reprezentatyvumo. Čia bandoma remtis profesinių sąjungų narių skaičiumi, veiklos laikotarpio skirtumu, tarptautinių ryšių buvimu. Tai yra svarbu, tačiau neteisinga. Tai yra džiunglių įstatymo požymis, kas stipresnis – tas teisesnis. Transporto darbuotojų profesinių sąjungų Forumas reiškė protestus, tokioms reprezentatyvumo idėjoms. Ypač narių skaičiaus negalima patikrinti. Jų yra tiek, kiek organizacija deklaruoja, negalima tuo netikėti, nes tai yra organizacijos vidaus ir net gi gali būti konfidencialus klausimas.
Pateiksiu dar vieną argumentą, kodėl tokį reprezentatyvumą laikau neteisingu. Profesinės sąjungos nekovoja už savo teises, tačiau tik siekia savo tam tikros profsąjunginės „valdžios“. Atsiradusios „reprezentatyvios“ profesinės sąjungos gali nepaisyti kitų profesinių sąjungų balso, neprileisti jų prie derybų, užblokuoti jų reikalavimus. Atsiskyrusios nuo „nereprezentatyvių“ profesinių sąjungų, gali daryti neoficialius sandėrius su darbdavių ir valdžios atstovais, niekas negalės to užginčyti. Profesinės sąjungos nesinaudoja galimybėmis kovai už profesinių sąjungų teises, kova vykdoma ne ta kryptimi. Turiu už tai atsiprašyti profesinių sąjungų vadovų, paaiškinti, kad tai yra tik sąlyginė mano nuomonė ir kodėl susidariau tokią nuomonę. Darbdaviai ir valdžios institucijos mulkina profesinių sąjungų derybininkus, teigdami, kad profesinės sąjungos atstovauja tik tiek darbuotojų, kiek turi narių. Ir profesinės sąjungos neprieštarauja tokiam teiginiui. Tai kas tada atstovauja kitus darbuotojus? O juos kažkas atstovauti turi ir tikrai atstovauja! Profesinės sąjungos turi įsipareigoti ir prisiimti atsakomybę ir išsikovoti pripažinimą už atstovavimą visiems darbuotojams. Be abejo, kad atstovavimas nariams ir ne nariams bus skirtingas, tačiau ir vieniems ir kitiems jis vis tiek bus. Jeigu bus pripažinta, kad profesinės sąjungos atstovauja visus darbuotojus, tai darbuotojams bus pagrindas domėtis profesinių sąjungų veikla ir tapti jų nariais, kad jie patys galėtų įtakoti tokį atstovavimą ir pasiekti, kad jiems būtų tinkamas.
Profesinių sąjungų žemesnių grandžių vadovai nenori investuoti į profsąjunginę veiklą, nenori atstovauti ne profsąjungos nariams, kadangi tie nemoka nario mokesčio ir neatlygina profesinėms sąjungoms už darbą. Tai klaida, dėl to nereikia pergyventi, ši investicija atsipirks vėliau. Darbo sąlygos turi būti visiems vienodos, kitaip bus anarchija, išsibalansuos rinka, ir darbdaviai ir profesinės sąjungos ieškos kas ką ir kokiu dydžiu apgauti. O pagrindinis tikslas profesinėms sąjungoms ir darbdaviams susitarti. Profesinėms sąjungoms už darbą iš dalies turi atlyginti nariai nario mokesčiu ir iš dalies valstybės lėšomis, už ūkiui naudingą veiklą, kaip tai gauna ir partijos.
Profesinės sąjungos, dalyvaudamos trišalės tarybos veikloje, netiesiogiai inicijuodamos teisinių aktų, įstatymų nuostatų įteisinimo, keldami pensininkų, bedarbių, sveikatos, socialinių santykių problemas, atstovauja visus, turinčius arba turėjusius darbinį veiksnumą asmenis. Tų problemų sprendimai taikomi visiems piliečiams. Taigi profesinės sąjungos atstovauja visus darbuotojus, tačiau tiek kuklinasi, kad net nenori prisiimti nuopelnus šioje veikloje. O tokia ir turi būti darbuotojų atstovavimo sistema. Visi darbuotojai yra potencialūs pensininkai, bedarbiai, ligoniai, o aktyvūs yra tik dirbantys. Darbinei karjerai pasibaigus, jie negali pasilikti be socialinės apsaugos. Jeigu tai pripažintų visos profesinės sąjungos, darbdaviai ir valdžios atstovai, darbuotojai suprastų profesinių sąjungų svarbą, būtų ir daugiau narių.
Visų darbuotojų atstovavimą ir už tai atsakomybę turi prisiimti profesinės sąjungos ir turi būti joms tai leista. Niekas kitas to daryti negali, nes tam reikia specialistų, paruoštų tam darbui žmonių. Darbo tarybos iš dalies gali būti tik įmonėse, tačiau ir ten tik tol, kol ten nėra profesinių sąjungų. Jeigu tarp darbuotojų yra lyderių, tai nėra sunku sukurti profesinę sąjungą ir gauti ir metodinę ir derybinę paramą iš aukščiau stovinčių profesinių sąjungų ir jų specialistų, būti nuo darbdavio realiai nepriklausomiems. O jeigu nėra lyderių, tai kas organizuos darbuotojus? Be abejo tai darys pats darbdavys arba kas nors jo pavedimu. Niekas kitas to padaryti negalės, nes darbuotojai neturės pagrindo neaiškiais „aktyvistais“ pasitikėti. Būtinas tam tikras sertifikatas. O jeigu tai darys darbdavys, tai niekas jam neuždraus sukurti sau palankias išskirtines sąlygas.
Jeigu profesinės sąjungos atstovauja visus darbuotojus, tai visų darbuotojų organizacijos turi turėti galimybę pareikšti savo nuomonę, juos liečiančiais klausimais ir jos negali būti ignoruojamos, jų pasiūlymai negali būti atmesti kitaip, kaip tik visų profesinių sąjungų atstovų nustatyta demokratine balsavimo tvarka, balsavimo rezultatais. Todėl negali viena atskira, su kitomis profesinėmis sąjungomis nebendradarbiaujanti profesinė sąjunga, derėtis ir pasirašyti teisinį dokumentą, kuris galios atitinkamai teritorijos ar profesijos visiems darbuotojams. Galėtų pasirašyti dokumentus, kurie galiotų tik pasirašiusioms šalims, tačiau tai galėtų būti ir suokalbis kitoms profesinėms sąjungoms už nugaros ir pažeisti tretiesiems asmenims teisėtus interesus.
Manau, kad tai galima padaryti, tik nustačius profesinių sąjungų veiklos principus ir prioritetus. Kiekvienas pilietis ir kiekviena organizacija ne visada viešina, bet vis tiek turi savaime suprantamus savo principus ir prioritetus, kuriais vadovaujasi, pagal kuriuos galima jas atpažinti ir identifikuoti. Kiekviena partija turi savo principus, kurie matomi jų pavadinimuose ir programose. Profesinių sąjungų programos gali būti skirtingos, tačiau tikslai ir principai yra tie patys. Ką oponentas kalba, yra viena, ką pasako jo kūno kalba yra kita ir tai kartais skiriasi. Taigi programa yra tai, ką organizacija sako, o principai ir prioritetai („kūno kalba“) yra tai, ko organizacija laikosi ir kuo vadovaujasi.
Programoje galima dėlioti kaip nori, bet veiklos nepaslėpsi. Organizacijos veiklą galima vertinti pagal principus, jeigu tokie būtų visuotinai pripažinti. Pagal profesinės sąjungos veiklos principus nei viena profesinė sąjunga negalėtų būti ignoruojama, arba tokius principus pažeisdama, prarastų profesinės sąjungos statusą, profesinių sąjungų veiklos galimybes ir liktų neaiškia izoliuota organizacija. Pagal profesinių sąjungų veiklos principus galima būtų įteisinti ir profesinių sąjungų reprezentatyvumo lygius. Tačiau tai turi nusistatyti pačios profsąjungos ir išsikovoti pripažinimą savo iniciatyva.
Transporto darbuotojų profesinių sąjungų Forumas savo laiku (kada tai buvo, pamatysite, kai atsidarysite priedus) pritarė profesinių sąjungų veiklos principų projektui. Visa Forumo veikla ir buvo pagrįsta šiais principais. Jie buvo pateikti visoms profesinėms sąjungoms ir profsąjungų žiniasklaidai, kuriuos ir šiuo metu galima rasti internete. (Ištraukas iš žiniasklaidos pridėsiu atskiru dokumentu.) niekas nepasisakė prieš, tačiau, labai gaila, kad nesigirdėjo iš nacionalinių profsąjungų centrų ir žodžio „taip“. Netvirtinsiu, kad tie principai yra idealiausi, juos galima tobulinti, tačiau jie yra argumentuoti, mano nuomone, savaime suprantami, jais galima vadovautis, kol niekas nesugalvojo geresnių.
Paminėtų profesinių sąjungų veiklos principų 1 str.: „Profesinė sąjunga nariui, o ne narys profesinei sąjungai.“ Yra esminis, manau, be diskusijų. Kam nariui profesinė sąjunga, jei ne jo interesų gynyba?
Algirdas Markevičius buvo viršininkas ir UAB „Vilniaus viešasis transportas“ specialistų ir tarnautojų profesinės sąjungos tarybos narys. Kaip viršininkas jis galėjo taikyti priemones savo pavaldiniams, tačiau negalėjo kištis į tos pačios įmonės vairuotojų profesinės sąjungos veiklą, ypač susijusią su jo kaip viršininko sprendimais. Nevertinsiu vairuotojų „prasižengimų“, kalti ar nekalti, nesu į juos įsigilinęs, tačiau viršininkui „neužteko“ teisėtų poveikio priemonių prieš brolius Algį ir Praną Prašmantus bei Teresą Šilko. Viršininkas suvaidino darbo organizavimo „būtinumą“, piktnaudžiaudamas pasinaudojo savo „teise“, nors pats irgi profesinės sąjungos veikėjas, neatsižvelgdamas į profesinės sąjungos veiklos principus, taikė įstatymu nenumatytas poveikio priemones dėl jų aktyvumo profesinėje sąjungoje. Jis šiems vairuotojams, prieš jų valią pakeitė darbo priemonę, pasityčiodamas skyrė naujesnį autobusą, tačiau su ženkliai mažesniu atlyginimu. Sumažino atlyginimą ne vienam mėnesiui, kaip numatyta kolektyvinėje sutartyje už pažeidimus, o neribotam laikotarpiui. Maža to, neleido ginčyti, užblokavo vairuotojų ginčą įmonėje veikiančios profesinės sąjungos priemonėmis. Vien tai, kad (mano akivaizdoje) buvo prigrasinama profsąjungos pirmininkui bei uždrausta profesinės sąjungos teisininkui paruošti medžiagą darbo ginčui į teismą Teresos Šilko ginčui, yra nepateisinama. Tuo atveju, būdamas viršininku, Algirdas Markevičius priėmęs sprendimą, turėjo nusišalinti nuo tolesnio ginčo sprendimo įtakos ir jokiu būdu negalėjo kištis į profesinės sąjungos veiklą šiuo klausimu. Kiekvienas darbuotojas darbdavio sprendimą turi teisę ginčyti, net jeigu jis ir ne teisus. Profesinių sąjungų veiklos principų 1 str.: „Profesinė sąjunga nariui, o ne narys profesinei sąjungai.“ šiuo atveju nepateisinamai pažeistas.
Profesinių sąjungų veiklos principų 3 str. deklaruoja: „Skatinti narių jungimąsi į profesines sąjungas, pirmines į regionines ir šakines organizacijas, pastarąsias į nacionalinius centrus, siekti bendradarbiavimo tarp centrų ir struktūrinių padalinių,....“. Šis principas atspindi pačią profesinių sąjungų esmę pačiu pavadinimu – sąjunga, jungimasis, o ne skaldymasis. Iš pat pradžių darbuotojai – nariai jungiasi į grupes, pirmines organizacijas, pirminės organizacijos į didesnes grupes regioniniu ar šakiniu profesiniu pagrindu, tie dar toliau valstybiniu ir tarptautiniu lygiu. Tokiu pagrindu susikūrė ir tarptautinės pasaulinės profesinės sąjungos. Visos tarptautinės profesinės sąjungos ieško bendrų principų ir taip pat jungiasi į regioninius ir organizuotus pagal profesijas centrus. Tik taip profesinės sąjungos gali įgyti svorį visais lygiais ir tokio principo laikytis būtina. Todėl išstojimas iš kokio nors regioninio ar profesinio, nacionalinio centro turi būti labai apgalvotas. Išimtinis profesinių sąjungų kūrimasis buvo pagrįstas pasikeitus valstybinei santvarkai, atgavus valstybinę nepriklausomybę, kai buvo būtina pakeisti senas sovietinių profesinių sąjungų veiklos tradicijas ir principus. Po to momento praėjo ketvirtis amžiaus. Profesinės sąjungos pradeda koordinuotis. Iš 4 nacionalinių centrų iš esmės liko du ir tie savo veiklą koordinuoja per savo koordinacinį centrą. Todėl išstojimas iš aukštesnės profesinės sąjungos organo gali būti motyvuotas tik tos profesinės sąjungos veiklos principų nesilaikymo ir tuo atveju sprendimas gali būti priimtas tik organizacijos įstatų nustatyta tvarka ir aukščiausio organo, šiuo atveju susirinkimo arba konferencijos, arba kaip tai iki šiol buvo daroma UAB „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų profesinėje sąjungoje (UAB VVT DPS), visuotinu balsavimu – referendumu. Taip pat, kaip darė Didžioji Britanija išstodama iš Europos sąjungos. UAB VVT DPS iki šiol visi rinkimai buvo taip organizuojami. Tai yra tolygu susirinkimui arba konferencijai. Kai organizacija turi daugiau 1000 narių, sukviesti pusę į susirinkimą nėra galimybės, organizuojant konferenciją kyla skaidrumo klausimas, atrenkant delegatus. Prieš balsavimus paskelbiama sprendžiami klausimai ir/arba kandidatai, sudaromos sąlygos susipažinti ir galimybės dalyvauti balsavimuose visiems nariams. Toks balsavimas buvo visiškai skaidrus, jo rezultatai neginčytini.
Todėl nepritariu UAB VVT DPS išstojimui iš Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“. Tuo labiau, kai tai daroma tik tarybos sprendimu, nariams neišaiškinus galimų pasekmių, nepasikvietus antros (LPS „Solidarumo“) šalies atstovų. Profesinių sąjungų veiklos principų 3 str.: „Skatinti narių jungimąsi į profesines sąjungas, pirmines į regionines ir šakines organizacijas,.....“ šiuo atveju irgi nepateisinamai pažeistas.
Toks sprendimas netelpa ir į logikos rėmus. LPS „Solidarumas ir LPSK dirba vieningoje profsąjunginėje sistemoje per Koordinacinį centrą, pats Algirdas Markevičius dalyvavo Trišalėje taryboje, Seimo komitetuose, ko jam dar reikia? Profsąjunga turi rimtų problemų narių interesams išsaugoti, apginti nuo privatizacijos, darbuotojų iš darbo atleidimo, kolektyvinės sutarties nuostatų išsaugojimo. Koks tikslas dabar konfliktuoti su profesinėmis sąjungomis, kurių paramos gali prireikti, vieną centrą keisti kitu arba pakibti be jokio centro paramos? Ar toks ir yra tikslas? Tada suprantama.
Aš, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos kviestame susirinkime minėjau, kad pasiektume rezultatą kovoje prieš įmonės privatizavimą, derybose dėl kolektyvinės sutarties išsaugojimo, būtinas pirmiausia pačių įmonės darbuotojų ir daugumos įmonės profesinių sąjungų ar jų narių aktyvus reikalavimas, po to turi būti gautas Lietuvos profesinių sąjungų (Transporto darbuotojų federacijos, Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų Forumo ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“) palaikymas ir tik po to Tarptautinių profesinių sąjungų palaikymas.
Aukščiau paminėtų profesinių sąjungų veiklos principų pažeidimas, kurį daro Algirdas Markevičius ir yra kenkimas tai pačiai jo vadovaujamai organizacijai ir ne tik, o visai profsąjungų sistemai Lietuvoje. Viešojo transporto profesinės sąjungos gimė, jei taip galima išsireikšti, Lietuvos darbininkų sąjungos, dabar „Solidarumo“ pagalba, o dabar net nepakviečiami jų atstovai į svarstymus išstoti visai pirminei organizacijai? Bėgama slapta, lyg kažką pavogus? O iš tikrųjų tai ir yra vogimas, nemokėjimas nario mokesčio aukščiau stovinčioms organizacijoms ir neišaiškinus tai nariams, yra Lietuvos profesinių sąjungų vystymuisi ir veiklai skirtų darbuotojų lėšų fondo nusavinimas neaiškiems pirmininko tikslams pasiekti.
Algirdas Markevičius negavo pritarimo nutraukti nario mokesčio mokėjimą Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas“, tačiau savavališkai tokį mokėjimą nutraukė, ėmėsi viršininko sugebėjimų gudrybės, kreipėsi į kai kuriuos tarybos narius atskirai, aiškindamas svarbą, kaip pats norėjo, kad tarybos nariai suprastų. Vienus įtikino kitiems gal prigrasino (jis tai moka) ir gavo parašus. Tie tarybos nariai, kurie turi savo nuomonę, nieko nežinojo apie tokią saviveiklą. Tai yra neteisėta. Tai buvo pasakyta ir Algirdui Markevičiui, tačiau gavau patikslinimą, kad nesu tiesiogiai UAB VVT DPS tarybos narys, suprantama, mano pastabos nieko nereiškia. Tada mano pareiga buvo tai paaiškinti šios kadencijos tarybos nariams. Ir tuo esu apkaltintas kaip kenkiantis organizacijai. Čia aš pakenkiau, tačiau ne organizacijai, o Algirdo Markevičiaus asmeniniams siekiams, o gal ir neteisėtiems įsipareigojimams.
Kiekvienas Algirdo Markevičiaus nuomonės neatitinkantis pasisakymas, vertinamas kaip išdavystė. Jeigu man, įmonėje dirbusiam 52 metus, iš jų 32 metus autobuso vairuotoju ir 25 metus profesinės sąjungos vadovaujamuose organuose, įkūrus profesinę sąjungą, išplėtus ją iki maksimalaus lygio (apie 70 proc. darbuotojų įmonės darbuotojų profesinės sąjungos narių, o Autobusų parke iki 90 proc.) įmonėje, išdrįso pateikti kaltinimus dėl savo nuomonės net neviešo pasisakymo, kokio psichologinio spaudimo galima tikėtis su kitais tarybos nariais ir su eiliniais profesinės sąjungos nariais?
Algirdas Markevičius iš buvusio viršininko perėmė vadovaujamas pareigas profesinėje sąjungoje, bet principų ne pakeitė, vadovauja, kaip viršininkas. Neslėpsiu savo nuomonės, kad jį reikia pristabdyti. Neduok Dieve jam gauti didelę valdžią, prie kurios jis braunasi, arba patekti į jo pavaldumą ir nemalonę! Ypač po šio atviro laiško, jeigu kas nors atsitiktų su gyvybe ar sveikata man, mano šeimai, artimiesiems, mano turtui ir būtų galimo nusikaltimo požymiai, jeigu dar galėčiau, pasiūlyčiau ištirti, ar tai nebūtų jo darbas arba tikrai ne jo užsakymas. Lietuvoje visko būna, ambicingi piliečiai kartais perlenkia. Šiame laiške ne viską galiu rašyti, tačiau ne kartą ir man buvo grasinta, turiu pagrindo tokį pavojų jausti. Tam asmeniui asmeninis tikslas pateisina priemones. Jis nejaučia pagarbos net savo asmeniškai artimiausiems žmonėms, juos įžeidinėdamas, plūsdamas, grasindamas.
Algirdas Markevičius kaltina LPS „Solidarumą“: nėra tvarkos, jis yra apgaudinėjamas, pažeidinėjami įstatai. Teisybės reikia siekti derybomis, teisinėmis priemonėmis, o ne grasinimais ir tikrai organizacijai kenkiančiais sprendimais. Išstojimas iš organizacijos dar ir be tinkamo sprendimo yra jau ne nuomonės išsakymas, kurio uždrausti niekas negalėtų, o tikrai kenkimas organizacijai. Turime stiprinti centrinę organizaciją. Jeigu šiandien mums paramos reikia mažiau, padedame kitoms organizacijoms savo indėliu, investuojame į savo narių interesų apsaugą ateityje. Turime susidaryti tinkamą aplinką, įgyti pasitikėjimą, kad laiku galėtume susiorientuoti ir lengviau gauti pagalbą, kai jos rimtai patiems reikės. Būtina ieškoti būdų vienytis, o ne skaldytis. Reikalaujant laikytis įstatų ir įstatymų iš kitų, pirmoje eilėje pačiam reikia jų laikytis. Be kita ko, kaip aukščiau minėjau, ir aš turiu pretenzijų profesinėms sąjungoms. Jos ne viską vykdo, ką aš norėčiau, tačiau negaliu jų kaltinti besąlygiškai, kadangi neturiu galimybės išsamiai išsiaiškinti, kodėl jos to nedaro. Gal būt mano siūlomoms priemonėms tiesiog nesubrendo aplinkybės. Profsąjungos daro, ką gali. Jas turime tokias, kokias turime. Jeigu sužlugdysime tokias, neturėsime jokių. Negalima žlugdyti organizacijos dėl dalykų, nesusijusių su narių interesų gynyba ir tuo labiau tokios gynybos sąskaita.
Transporto darbuotojų federacija yra ir ITF ir ETF kolektyvinis narys. Perbėgimo priežastimis iš vieno nacionalinio centro į kitą arba pasitraukimu iš nacionalinių centrų pasidomės ir Tarptautinės transporto federacijos. Jos glaudžiai bendradarbiauja su visomis pasaulinėmis, o per jas ir nacionalinėmis pripažintomis profesinėmis sąjungomis. Jos bus informuotos ir joms bus paaiškinta priežastis, jų sprendimu Federacijos tarptautinė veikla gali būti užblokuota. Reikia apsispręsti kolegialiai ar nereikėtų to paprašyti.
Algirdas Markevičius turėjo gerą progą dalyvauti ITF eiliniame kongrese Sofijoje, ten buvo užregistruotas ir laukiamas. Nors tai labai svarbu profesinių sąjungų lyderiui ir vadovui, bet nuvykti „nerado galimybės“. Tai sukelia įtarimą, kad rimta profsąjunginė veikla jo ne ypač domina. Siekimas Seimo nario, arba Briuselyje atstovo statuso kelia įtarimus dėl jo finansinės gerovės ir asmeninės karjeros siekių.
O gal profsąjunginė veikla tik vaidinimas, gal vykdoma politinė užduotis, atkirsti UAB VVT DPS nuo išorinių ryšių, o po to pabėgti į Briuselį ar į Seimą ir palikti organizaciją žlugimui??? Kadangi Algirdas Markevičius ne eilinis partijos narys, o miesto poskyrio pirmininkas ir skyriaus pirmininko pavaduotojas, atsiranda pagrindas įtarti politikų užduotis, užimti įtakingus postus profesinėje sąjungoje, kištis ir trikdyti profesinės sąjungos veiklą. Atsiranda pagrindas manyti, kad Algirdo Markevičiaus užduotis ar tikslas yra griauti profesines sąjungas. Jis užėmė Vilniaus profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pareigas, o veiklos nėra. Tikėtina, kad buvo toks tikslas ir užimti Lietuvos profesinės sąjungos pirmininko pareigas. Tikrai netvirtinu, kad tokia užduotis yra, tikrai neturiu duomenų, tokios užduoties oficialiai, aišku, niekas neskirs. Bet kas gali paneigti galimo konfidencialios užduoties vykdymo pavedimo buvimo ir tai nebūtinai politiko ar politikų grupės partijos, kuriai pats Algirdas Markevičius priklauso?
Transporto federacija vykdė veiklą Lietuvos ir tarptautiniu lygiu, pasitelkdama visas Lietuvos transporto darbuotojų profesines sąjungas, jas vienydama. Kai perleidau Transporto federacijos pirmininko pareigas Algirdui Markevičiui, netiesiogiai girdėjau priekaištą, kodėl nepasiūliau Algirdo Markevičiaus į Forumo pirmininko vietą. Oficialiai pareiškė, kad Forumo veikloje nedalyvaus, o pirmininku būti nori, kaip suprasti?
Pakankamai yra socialinių partnerių, su kuriais tenka tikrai kovoti derybose, o kartais ir akcijose. Kovoti tarpusavyje, reiškia remti darbdavius, sudaryti jiems sąlygas savivaliauti, panašiai, kaip ir pats Algirdas Markevičius savivaliauja. O nesiūliau į Forumo pirmininko vietą jo ne tik dėl to, kad Forume jis dar nebuvo tinkamai „kojų apšilęs“, bet atvirai pasakysiu ir dėl to, kad jo kandidatūrą iš esmės laikiau netinkama.
Vadinamų santykių pasibaigimas mano asmeniniams interesams neturi reikšmės, tačiau negaliu nepergyventi dėl organizacijos, kurią sukūriau, kartu su J. Dekaminavičiumi išpuoselėjome iki aukščiausio galimo lygio ir jam perdavėme. Negaliu ramiai stebėti organizacijos žlugdymo ir nieko nedaryti.
Todėl kadangi
esu UAB VTT DPS garbės pirmininkas, Transporto darbuotojų federacijos tarybos, LPS „Solidarumo“ koordinacinės tarybos narys ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbininkų sąjungos pirmininkas. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbininkų sąjunga yra Transporto darbuotojų federacijos ir Vilniaus profesinės sąjungos kolektyvinis narys, o per juos ir LPS „Solidarumas“ kolektyvinis narys,
Transporto darbuotojų federacija yra LPS „Solidarumas“ struktūrinis padalinys. Algirdas Markevičius šiuo metu yra šios Federacijos pirmininkas. Jo vadovaujama pirminė organizacija išstoja iš LPS „Solidarumas“,
Prašau Algirdo Markevičiaus
atsistatydinti iš Transporto darbuotojų federacijos pirmininko ir Vilniaus profesines sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pareigų ir leisti organizacijoms dirbti darbuotojų ir pirminių profesinių sąjungų interesų užtikrinimui, ypač dabar kai pasikeitė Darbo Kodeksas, reikalingas visų profesinių sąjungų konsolidavimas,
patikslinti: ką reiškia „santykiai pasibaigė“, raštiškai nurodyti, kokiais motyvais ir argumentais remiantis, kokia tvarka priimti visi sprendimai ir pateikti sprendimų ir protokolų kopijas. (aš dar gyvas, koks tokio išsireiškimo pagrindu mano asmeninis teisinis statusas, kokių teisių aš netekau? Santykiai gali pasibaigti, kai pasibaigia sutarties galiojimas, bet man pasiūlius tokią bendradarbiavimo sutartį pasirašyti, Algirdas Markevičius kategoriškai ir demonstratyviai tai net svarstyti atsisakė. Kas pasibaigė?)
Tokių dokumentų pateikimas arba nepateikimas reikalingas situacijai profsąjunginiame judėjime vertinti.
Jonas Petraška
2016-09-30 16:31Stebetoja
Jonai, juk geriau uz mus zinai, kokios Solidarume tradicijos. Mony mony ir keliaukim.
2016-09-29 17:15ATVIRAS LAIŠKAS
Šio viešo kreipimosi (žiūrėti priedus) prasmė yra nenormalių profsąjunginių ir asmeninių santykių ir profesinių sąjungų veiklos principų nesilaikymo, tuo profesinių sąjungų veiklai trukdymų paviešinimas. Pripažins savo klaidas Algirdas Markevičius ar ne, tai jo reikalas, jis turi savo nuosavus principus, tikriausiai jais ir vadovausis, nutylės, arba ieškos galimybių atsikeršyti. Prieš tokį vadovavimo stilių, manau, vargu ką nors galima nuveikti iš šalies. Pakeisti tai galėtų, jeigu atsirastų stiprūs oponentai organizacijos viduje. (Sovietų sąjunga sugriuvo tik iš vidaus) Jeigu tokių neatsiras, tada galimas tik vertinimas ir viešinimas profesinių sąjungų aplinkoje, o pagal galimybes ir aiškinimas susidomėjusiems UAB VVT DPS nariams. Tačiau vėl gi atitinkamu lygiu vertinimus organizacijos arba jos vadovų veikos, su kuria siejasi interesai, gali tik tos organizacijos, kurios pripažino profsąjungų veiklos principus ir tik interesų derinimo atvejais, tai yra tik vykstant deryboms, atsižvelgti į turimą situaciją priimant sprendimus. Jeigu Profesinių sąjungų veiklos principai (tie ar patobulinti, ar iš viso kitaip suformuluoti) būtų priimti bendrame visų profesinių sąjungų atstovų suvažiavime, galima būtų kreiptis į valstybines institucijas, įteisinti teisės aktais, kad tokia organizacija prarastų teisę vadintis profesine sąjunga ir visas kitas profesinėms sąjungoms taikomas teises.
Šiuo metu tokią organizaciją galima ignoruoti, vertinti panašiai, kaip yra Baltarusijos ir Šiaurės Korėjos rėžimų valstybinis tarptautinis vertinamas. Tačiau vėl gi, kol organizacija vadinasi profesine sąjunga, negalimas visiškas ignoravimas, kadangi organizacija yra ne vien pirmininkas, o ir jos nariai, kurie galbūt ir niekuo dėti.
Taip pat noriu atsiprašyti visų, kurie gaus šį kreipimąsi, už tuos savo išsireiškimus ar nuostatas, kurie galbūt nepatiks, neatitiks skaitytojų nuomonės, už tai, kad kreipimasis pasidarė per daug ilgas. Jo galima ir neskaityti. Mano profsąjunginėje veikloje jau "saulėlydis". Mane jau galima kolioti seniu, kitais koliojimosi epitetais ir tai nebus visai ne tiesa. Tai nereiškia, kad nustosiu reikšti savo mintis iš viso, tačiau jos kuo toliau, tuo bus mažiau vertingos, be to jos tik mano asmeninės, nors, manau, bent tokioms teisę turiu. Todėl šiuo, vienu iš paskutinių progų, noriu išsakyti, kaip sakoma, kas ant dūšios guli.
Savo veikloje per darbingą laikotarpį aš išsakiau ir išdėsčiau visas idėjas, kurias turėjau. Kam buvo pritarta, tas gavo prasmę, apie ką buvo nutylėta, reiškia arba idėjos nebuvo pakankamai tobulos, arba jas įgyvendinti dar neatėjo laikas. Tik dar kartą kai kurias norėjau priminti.
Iš tikrųjų Lietuvoje ne tik profesinėse sąjungose daug nereikalingų skandalų, daug piktnaudžiavimo, pavydo, kovos dėl valdžios ir ja pasinaudojimo savo asmeniniams tikslams, daug emocijų, tiesiog nesąžiningumo. Tai yra visuomenės intelekto lygis, kuriam pakeisti reikia laiko kartomis, ko gero šimtmečiais. Tačiau nežiūrint į tai, kurie gali, turi dirbti, siekti tobulybės. Tai yra tikslas, kuris būtinas kiekvienoje veikloje. Kol tikslą turime - same turtingi. Todėl nusivilti neverta.
Kai tikslą pasieki, gauni rezultatą, bet patį tikslą prarandi. Tai labai gerai žino teisininkai ir advokatai, kurie kiek galima ilgina teismų sprendimus, bijodami prarasti darbo. Be tikslo gyvenimas tampa ir be prasmės.
Apgailestauju, kad tiek metų dirbęs, esu atskirtas nuo organizacijos, kurią įkūriau ir jos veikloje kurį laiką (ne taip jau ir mažą - ketvirtį amžiaus) sėkmingai ir aktyviai dalyvavau. Norint reikšti kažkokius kategoriškus reikalavimus, reikia nuolat dirbti darbą, susitikti su narių problemomis, dalyvauti posėdžiuose, gauti gyvą informaciją tiesioginiuose susitikimuose. Rašytinės neužtenka, nes iš jos iškrenta daugelis argumentų, kurie iškeliami diskusijų metu net ne tik pasisakymuose, bet ir kūno kalba, ambicijomis, bet nepatenka į sprendimų formuluotes. Profesinių sąjungų veiklos principuose yra ir toks: "Nepakenkti ......". Padarius klaidą, toks principas gali būti pažeistas.
Su pagarba visiems skaitantiems šį laišką ir su padėka tiems, kurį dar pamastys ir darys kokias nors išvadas ar siūlys sprendimus.
Transporto profesinių sąjungų lyderis nuo 1990 m. sausio 26 d.
Jonas Petraška
2016-09-28 15:13S****laižiavimas
Vienas iš šlykščiausių reiškinių santykiuose tarp žmonių - pataikavimas aukštesniam pagal padėtį, vadinamasis s****laižiavimas. Gaila Solidarumo!
2016-09-28 09:13Gerb. Kristinai
nuosirdziai sveikiname Kristina tapus tarptautine lydere
2016-09-22 21:14Lyderiams (Lyderiams@juju.org)
Nu nafik, paskaitai komentarus cia ir aisku pasidaro kodel Lietuvoje profsajungos silpnos. Kokie "lyderiai" tokios ir profsajungos. Didziausias demesys ir energija tarpusavio nesutarimams aiskintis. Tai kada jus b-let dirbat j-ptvaimat?
2016-09-22 20:07Algirdas Markevičius
Ir vėl, anonimas, melas ir kaltinimai. Dar kartą informuoju, kad UAB "Vilniaus viešasis transportas" darbuotojų profesinės sąjungos taryba priėmė sprendimą išstoti iš LPSS, protokolas yra pateiktas LPSS. Niekada nepriimu vienašališkų sprendimu. Dėl babčių, sveikatos joms ir stiprybės. Svarbiausia yra šypsotis. Gero vakaro Jums.
2016-09-22 18:26algirdui
Algirdas išėjo, bet ar tai reiškia, kad turėjo išeiti ir profesinė sąjunga? Ar jis pasiklausė narių, ar surengė bent tarybos posėdį? Kitas lyderis Navickas įstojo į Solidarumą. Tik nebuvo girdėti, kad būtų įvykęs LŠDPS suvažiavimas tuo klausimu. Daugelis narių iki šiai dienai nežino, kad jie jau senokai yra ir Solidarumo nariai ir jų nario mokesčio riebi dalis pervedinėjama yrančiam Solidarumui. Algirdas ir Navickas sprendžia už narius. Faktiškai jie juos laiko avių banda. Žodžiu, mes sakom: A.Markevičius - galvojam, kad tai visa transporto profsąjunga. Tariame: Navickas - ir žinoma, kad jis ir yra LŠDPS. O juk tai naujosios laisvoje demokratinėje Lietuvoje išaugę lyderiai. Profsąjungos įstatymas, profsąjungos įstatai? Įforminsim vėliau...
6
RAŠYTI ATSAKYMĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai