2017 m. gruodžio 13 d. trečiadienis - 11:10

VIršininkas užeina į kabinetą:
– Jums liūdna? Nieko, gausit algą – pasijuoksit...

Dažniausias apdovanojimas už gerai atliktą darbą – dar daugiau darbo.

Jei vėluoji į darbą, nesijaudink: nemalonumai tavęs tikrai palauks.

Į darbą einu labai greitai. Kad nepersigalvočiau.

Šiaipjau dirbti  labai smagu! Man patinka dirbti. Net pailsėti nesinori. Tuoj... tik ašaras nusišluostysiu ir vėl kibsiu į darbą.

Kai dirbi didelėje įmonėje: trejus metus sveikiniesi su žmogumi, o net nežinai, kas jis toks.

Mes su viršininku dalijamės darbus: aš galiu dirbti be pinigų, o jis – be sąžinės.

Daržely svajojau apie mokyklą, mokykloje – apie universitetą, universitete – apie darbą...  Ech, ir kodėl man daržely blogai buvo!

Prileidau vonią vandens, įpyliau putojančio šampūno, nusirengiau, įsilipau ir ...  atsiminiau: žmona mane čia atsiuntė maišytuvo taisyti!

Grįžau iš darbo, atsirakinu duris ir matau: viskas suversta. Aišku, būta vagies. Tik nieko nepaimta, o ant stalo palikta 10 eurų ir raštelis: „Šitaip gyventi negalima!"

Geriausi pratimai rankoms – tai SKAIČIUOTI PINIGUS. Pašalina sąnarių gėlimą, normalizuoja kraujospūdį, ženkliai sumažina dantų skausmą, teigiamai veikia regėjimą ir  pagerina apetitą.

– Brangusis, ar nematei, kur padėjau knygą, - na, tą, kaip pragyvent iki šimto metų?
– Aš ją sudeginau.
– Čia dabar! O kodėl?
– Tavo mama norėjo  paskaityt.

Kalbasi du orūs ponai.
– Žinote, pone, - kartais vedybos - tai tarsi į pražiotus krokodilo dantis pakliūni.
– Nereikia bet kurioje vietoje meškerioti, pone!

  – Įsidėmėk, sūnau: protingas žmogus visada viskuo abejoja. Tik kvailys iškart patiki viskuo,  
         ką   tik išgirsta.
        – O tu, tėte, tikrai tuo įsitikinęs?
         – Absoliučiai! 

Linuko mama gauna SMS žinutę iš klasės auklėtojos. "Linukas labai gabus
   ir drausmingas berniukas, bet jam pernelyg rūpi mergaitės." Mama atrašo: "Būtinai
   parašykite , kai tik sugalvosite, ką daryti. Tas pat yra ir Linuko tėčiui."

Skambinu į ligoninę. Surenku numerį.
Atsiliepia malonus moteriškas balsas:
– Laba diena, klausom Jūsų!
– Laba diena! Ar čia registratūra?
– Tai morgas.
– M-m-m... Labai atsiprašau! Man, ko gero, dar ankstoka...
Tas pats malonus balsas:
– Nieko tokio. Mes palauksime!

  – Man neramu, kad tu manęs galbūt jau nemyli, - skundžiasi vyrui žmona.
  – Kodėl taip manai?
  – Anksčiau, būdavo, vakarais mano rankas ilgai laikydavai savosiose.
  – Bet, brangioji, kai pardavėm pianiną, dabar jau tai nebūtina.

Tarnautojas ateina pas šefą, į jo kabinetą, ir sako:
– Žmona man vis kalba, kad aš turiu paprašyti pakelti atlyginimą.
– Gerai, aš pasitarsiu su jūsų žmona.


Įsitaisė vaikinas dirbti policijoje. Jau tris mėnesius dirba, o
atlyginimo nepasiima.

Viršininkas jam ir sako:

– Buhalterijoje man pasakė, kad
neateini pasiimti algos. – Algos? O aš galvojau: išdavė pistoletą, tai ir sukis kaip
išmanai...


Skvere ant suolelio sėdi pensininkas. Ateina
moteriškė su pūdeliu, taip pat atsisėda.

Veikiai vyriškis pradeda muistytis, pagaliau
sako:

– Atitraukit toliau savo šunį,- man blusos po
rūbais šokinėja.

– Pūki, pasitrauk nuo dėdės! Jis turi blusų!


Sūnus atvežė į ligoninę tėvą. Priėmimo kambario sesuo klausia:
– Šlepetes turite?
– Turime.
– Chalatą?
– Turim.
– Paklodę, antklodę atsivežėte?
– Taip
– Pagalvę, čiužinį?
– Taip. Antai supakuoti dėžėje.
– Gerai. O kas tas ponas baltu chalatu?
– Na, dėl visa ko atsivežėme ir gydytoją.

Atsisveikindami abu labai liūdėjo, net apsiašarojo.  Jis išvyko į dešimties dienų į komandiruotę,  o ji - slaugyti sergančios mamos į Šiaulius.
Juodviejų susitikimas buvo ne mažiau jaudinantis. Kitą dieną  Egipte, paplūdimyje.

Pabėga kalinys. Jį galų gale sugauna,  atveda pas kalėjimo viršininką.
– Na, Petrauskai, kodėl bėgt sugalvojai?
– Vesti noriu.
– Taaaip... Keistai tu supranti laisvę, Petrauskai!

– Tik pažiūrėk, žmonele, kiek šiandien sugavau!
– Nekabink man makaronų! Kaimynė matė, kai ėjai į žuvies parduotuvę.
– Na, dalį laimikio, žinoma, reikėjo parduot...

Susitinka dvi planetos.
– Kaip sekasi?
– Nekaip. Atrodo, kažkur protą susigriebiau.
– Nieko baisaus. Kažkada ir aš tuo persirgau. Keturi penki tūkstantmečiai - ir savaime praeis.
Na, dėl visa ko dar pakarščiuok, kad šitas šlykštukas iki branduolinės reakcijos neprisigalvotų.

Egzaminas. Prieš dėstytoją sėdasi studentas su mažu popierėliu rankoje. Popierėlyje - vos pora sakinių. Dėstytojas:
– Tai kur gi jūsų atsakymas?
– Galvoje.
– O čia kas? - dėstytojas rodo į popierėlį.
– O čia - kas netilpo galvoje...

Surinko liūtas žvėris ir pareiškė
– Šiandien pietų ėsime patį bailiausią.
Į priekį iššoko kiškis ir kad užbliaus:
„Šerno skriausti neleisiu!!!”

Paprastai mergaitės mėgsta lėles, o berniukai - gražias mašinytes...
Tačiau taip esti tik iki 15–18 metų!
O paskui - viskas atvirkščiai!

Viilnietė panelė atvažiavo pas senelę į kaimą pasisvečiuoti.
– Močiute, o kur pas jus galima naktį nueiti?
– Ant kibirėlio.

Subrendęs”. Taip apie save gali pasakyti tada, kai sėsdamas į dantisto kėdę  bijai jau ne  skausmo, o sąskaitos.

Ir ko čia taip visi veržiasi baigti tą aukštąjį! Štai mūsų įstaigoje iš 25 darbuotojų tik du turi aukštojo mokslo diplomus - valytoja ir kurjeris".

–  Daktare, labai prašau, kuo greičiau atvažiuokite! Žmonai - baisus apendicito priepuolis!
– Nesijaudinkite, ponas Jonaiti. Prieš dvejus metus jūsų žmonai pašalinome apendiksą. O  žmogui antro apendikso negali atsirasti.
– Tai tiesa, daktare. Bet gali atsirasti antroji žmona.

Į banko direktoriaus kabinetą įeina valytoja.
– Duokite man saugyklos raktą.
– Išprotėjote ar ką! Tik aš ir mano pavaduotojas turi teisę atrakinti saugyklos duris!
– Gaila. O man jau nusibodo kiekvieną rytą krapštinėti vinim, kad jas atsirankinčiau.

Atvažiavo į svečius giminaitė. Su ja ir du vaikai, - dvejų ir penkerių metų. Katinas tuoj pat apsimetė negyvas.

Klausyk, Jonai, ar neturi tarp pažįstamų gero buhalterio?
– Turiu. Tiktai jam dar dvejus metus sėdėti.

Vyras neatsitraukdamas sėdi prie kompiuterio. Žmona atneša kavos. Gurkštelėjęs iš puodelio jis nepatenkintu balsu sako:
– Bet aš juk geriu kavą be cukraus! Ar užmiršai?
– Aišku, neužmiršau. Bet taip panorau išgirst tavo balsą!

Žmonės  išties keisti padarai: niekšybes krečia vieni kitiems, o atsiprašyti eina pas Dievą.

Vasarą pasitaiko du tipai nekompetentingų vald:ininkų:
1. "Nieko jums negaliu pasakyti, nes rytoj išeinu atostogų".
2. "Nieko jums negaliu pasakyti, nes ką tik grįžau iš atostogų".

Mieloji, kuo tu taip maloniai šiandien kvepi?
– Šanel lorane, kuriuos tu man vakar padovanojai.
– Bet juk aš tau kvepalų nedovanojau!
– Dovanojai, dovanojai! Pasižiūrėk į piniginę.

Kinijos valdžia ėmėsi skėrių naikinimo akcijos ir paskelbė, kad už kiekvieną  pristatytą skėrį mokės po juanį. Nepraėjo nė savaitės - ir kinų valstiečiai pradėjo veisti skėrius.

Kai valstybei prireikia, kad piliečiai aukotųsi jos politikai, ji pradeda save vadinti Tėvyne.

Naujas brangus automobilis veikiau byloja ne apie  gerovę, o apie skolas bankui.

Vienintelė vieta, kur žmonės stengiasi vienas kito neprarasti, - tai eilė prie kasos.

Gretutė iki penkerių metų nekalbėjo. Tėvai nerimavo. Bet štai vieną rytą prie pusryčių stalo:
– O kodėl mano arbata  be cukraus?
Apsidžiaugę tėvai klauia:
– Gretute,  kodėl Tu iki šiol nekalbėjai?
– Tai juk arbata būdavo pasaldinta.

Gyventi dviese -  vadinasi, spręsti  problemas, kurių nebūtų, jei negyventumėte dviese...

Tėvas ir sūnus važiuoja šeimos automobiliu, sūnus už vairo.
– Na, kaip, tėvai, jau išmokau vairuoti?
– O ar matei tokią dailią  blondinę, kur dabar stovėjo prie stotelės?
– Ne.
– Tai dar neišmokai.

Labai pilna moteris susitinka gatvėje su labai liesa.
– Kai pamatau tave, tai ima rodytis, kad pasauly išvis nebėra maisto.
Liesoji: :
– O aš, tave pamačiusi, suprantu, kodėl.

Suka galvą meras, kaip suremontuoti rajono kelius, kadangi jo naujuoju Porşe duobėtais žvyrkeliais nepavažinėsi. Prašytų meras iš biudžeto lėšų asfaltui, tik kad pagal sąskaitas faktūras tas Porşe jau ir yra  asfaltas.

Pagalvojau:  reikia išvažiuoti į kokius Druskininkus pailsėti. Bet kai pasiskaičiavau pinigus, pajutau, kad dar ne taip labai  esu ir pavargęs...

Į koketišką jaunos merginos klausimą "O kiek metų man duotumėt?” visuomet reikia atsakyti: „Septyniolika”. Jei ji vyresnė, tai bus jai komplimentas, jei jaunesnė - taip pat bus komplimentas, o jei iš tikrųjų jai septyniolika, jūs - telepatas.

Personalo skyriuje
– Užmirškite viską, ko mokėtės institute. Mūsų įmonėje šito nereikės.
– Aš nesimokiau institute.
– Tuomet jūs mums netinkate, - mums reikalingi specialistai su aukštuoju išsilavinimu...

– Laurų gatvės pilietis, pilaitės savininkas meškerioja Neryje. Pasipuošęs auksinėmis grandinėmis, ant pirštų – aukso žiedai su brilijantais. Aukso spalvos rūbai,  net ir meškerė paauksuota... Jau valanda kai meškerioja – nieko... 
Ir štai - pagaliau! – užkibo auksinė žuvelė:
– Klausyk, bičai, paleisk mane!
Mafijozis pažvelgė į žuvelę, pagalvojo – išmetė į vandenį. O ši pliaukštelėjo uodega, atsigręžė ir klausia:
– Palauk! O kaip dėl trijų norų?
 „Koks įžūlumas!”- pagalvojo meškeriotojas ir sako:
– Na, tiek to – sakyk tuos pageidavimus!

–Jonuk, ar paruošei pamokas?
– Ne.
– Tai kodėl jau atsigulei?
– Mažiau žinosi – geriau miegosi.

Kitą dieną po rinkimų į Seimą:
– Ponas Algirdai Gediminai! O kaip jūsų vyriausybė spręs benamių problemą?
– Viskas vyks pagal mūsų rinkimų programą. Kiekvienam „bomžui” statysime po atskirą namą.
–  O kaip grumsitės su nedarbu?
–  Jo nebus: visi juk statysis namus.
–  Tai gal ir karui rengtis nereikės?
–  O kam tai rūpės? Juk visi bus užsiėmę savo naujų namų įranga, baldais

Salomejkoje mokiausi dvi užsienio kalbas: anglų ir geometriją.

– Mieloji, kaip norėčiau padovanoti tau šitas žvaigždes, dangų,  šitą begalinę Visatą!..
– O ką, Dariau, mes jau visiškai neturime pinigų?


Taksistas atveža į vietą solidų dėdulę. Tas išsiima piniginę ir, žvilgtelėjęs į taksometrą, susimoka tiksliai, centas į centą.
Taksistas neiškenčia: „O aš vakar jūsų sūnų vežiau, tai jis man 50 litų arbatpinigių pridėjo.“
„Tai jo tėvas – milijonierius, o aš – našlaitis“, - atsikerta dėdulė.


Jeigu norite taktiškai „nusodinti” pasipūtėlį „intelektualą”, palyginkite jį su jūros žvaigžde. Visi žino, kas yra jūros žvaigždė, ir nedaug kas žino, kad ji neturi smegenų.


Anksčiau mėgau vasarą. O paskui supratau, kad vasara gali
būti bet kuriuo metų laiku, - reikia tik pingų.

Dabar aš mėgstu pinigus.


Daug skyrybų įvyksta tiesiog dėl nesusipratimo.
– Daug santuokų – taip pat.

Labas, ką veiki?
– Džiaugiuosi gyvenimu.
– Vadinasi, valgai.
– Taip. Ir žiūriu televizorių.

Vaikas, užmynęs ant jūsų planšetinio kompo, vis tiek yra  jūsų vaikas, kad ir kuo jį dabar vadinate.

– O kodėl jūsų ožys be ragų?
– Todėl, kad mūsų ožka padori!

Susirinkimuose ir mitinguose ilgiausiai kalba tie, kurie, pakilę į tribūną, pareiškia: „Gražių kalbų sakyti nemoku, tad jūsų dėmesiu nepiktnaudžiausiu..."

Rytas. Mokytoja eina į darbą, už rankos vedasi  dukrą.
– Mama, aš taip nenoriu į mokyklą!
– O kad tu, dukrele, žinotum, kaip aš nenoriu!!!

Bendrovės personalo vadovo kabinetas. Kandidačių į direktoriaus sekretores apklausa.Įžengia grakšti blondinė ir, nelaukdama pokalbio pradžios, pareiškia:
– Garantuoju: jei mane priimsite – pakelsiu Jums atlyginimą. Tuoj pat, kai tik ištekėsiu už direktoriaus.

Ruduo. Vėlus vakaras. Dama bando sustabdyti pravažiuojančius taksi. Pagaliau pavyksta. Įsėda. Sušalusi ir drebėdama irzliai sako:
– Šalta, drėgna... O dar, sako, kad bobų vasara!
Taksistas pažvairuoja į ją:
– Kokios bobos - tokia ir vasara...

MAKSIMA
Pabūk kilnus – atleisk pavaldiniams už savo klaidas!

Jei mano firma bankrutuos, ar ir tada mane mylėsi?
– Be abejo, brangusis! Aš tavęs labai ilgėsiuos.

BČIULIŲ POKALBIS
– Kodėl jau kelinta diena esi  be nuotaikos?
– Skiriuosi su žmona. Ir niekaip neišeina apie tai pranešti tėvams...
– O kas? Imk ir pasakyk: skiriuosi.
– Matai, dar nepasakiau, kad vedžiau.

Sklerozės išgydyti negalima, - apie ją galima užmiršti (F.Ranevskaja).

Naujas nuomininkas keliasi į butą ir giriasi savininkei:
– Kai krausčiausi iš ano buto, tai šeimininkė apsiverkė.
– Nesijaudinkite, man taip neatsitiks. Mokestį aš imu už 3 mėnesius į priekį.

Klasės auklėtoja mokinės tėvui:
– Jūsų Jolita per pertraukas laksto paskui berniukus.
– Bet tų metų mergaitės visos laksto paskui berniukus.
– Su peiliu rankoje?

ADVOKATAI
Užeina į kavinę du advokatai, užsisako arbatos ir iš portfelių išsiima po sumuštinį.
– Labai atsiprašom, - sako jiems padavėja, - pas mus savo maisto valgyti neleidžiama.
Advokatai susižvalgo, patrauko pečiais ir apsikeičia sumuštiniais.

– Mama, išeinu į mokyklą!
– Tik žiūrėk – nieko ten neiškrėsk!
– Taip man sakė ir meras, kai tvirtino direktorium.

Ką tu veiki darbe?
– Ką veikiu? Na, ateinu, išgeriu kavos su bendradarbėmis, įjungiu kompiuterį, pasižiūriu elektroninį paštą... Paskui - pradedu skaičiuoti iki penkių...
– O kai suskaičiuoji?
– O penktą pas mus jau darbas baigiasi.

Parke, ant suolelio,  sėdi vidutinio amžiaus moteris.  Prieina vyriškis, atsisėda šalia:
– Atsiprašau, jūs kartais ne pedagogė?
Moteris, nustebusi:
– Taip, pedagogė. O iš kur žinote?
– Iš bukos jūsų veido išraiškos.
Moteris piktai:
– Bukas ir tamstos veidas!
Vyras liūdnu balsu:
– Aš irgi pedagogas.

Valdininkai papratai turi dvejas atostogas - savo ir viršininko.

MUZIKOS FANAS
Nemėgstu klausytis muzikos vienas. Kai naktį grįžęs įjungiu grotuvą, jo klausosi visi keturi mūsų namo aukštai.

Gerbiamieji tėveliai, iš mažens pratinkite vaikučius valgyti kaire ranka. Vėliau, kai jau atsisės prie kompiuterio, jie jums ačiū pasakys.

Išgėrusio vairuotojo automobilį netikėtai sustabdo inspektorius. Vyriškis išlipa iš mašinos ir graudinasi:
– Šakės! Įkliuvau...
O inspektorius atsiliepia:
– Lažinkimės iš 500 litų, kad neįkliuvote?

Keistas gėrimas ta degtinė: jos skonis visada toks pat, o nuotykiai kiekvieną sykį vis kitoki...

Gyvenimas gražus! Tiesa, ne mano, bet - vis dėlto...

Gydytojas klausia paciento:
– Ar padėjo vaistai?
– Žinoma! Sūnų jie išgydė nuo kosolio, man liovėsi skaudėti nugarą, o su likusiais žmona švariai išplovė langus.

Alfredas Nobelis laikomas pirmuoju dinamito išradėjo tik todėl, kad ankstesniųjų nebūdavo galima identifikuoti.

Kad neatleistų, šį kartą atėjau į darbą pusvalandį anksčiau. Tai ir atleido pusvalandį anksčiau...

Firmos vadovas bara pavaldinį, darbe padariusį didelę klaidą. Norėdamas būti taktiškas, jis sako: 
– Man atrodo, kad vienas iš mudviejų idiotas. Kaip manote, kas?
– Bet, šefe, vadovas, turintis tokios patirties, kokią turite jūs, vargu ar priims dirbti idiotą.

Pasveikinti moksleivį arba mokytoją su Rugsėjo pirmąja – tai tas pat, jeigu pasveikintum arklį su pavasario lauko darbų pradžia.

–Tavo žmona labai daug laiko praleidžia virtuvėje.
    – Praktiškai ji iš virtuvės ir neišeina...
    – Tai gal ji užsiiminėja kulinarija?
    – O ne! Virtuvėje - mūsų telefonas.

   – Daktare, man – depresija...
    – Geriausias vaistas – pasinerti į darbą.
    – Bet aš maišau betoną!

Bankas – tai ta institucija, kuri tau paskolina skėtį, kai šviečia saulė, ir kuri  jį atsiima kaip tik tuo metu, kai pradeda lyti.

RASIDĖJO NAUJI MOKSLO METAI...
Pradinėse klasėse tėvai klausia vaiko: „Kokį pažymį gavai?“; aukštesnėse – „Ar daug uždavė?“; baigiamosiose – „Mokykloje buvai?“

Grįžta verslininkas iš užsienio komandiruotės. Sekretorė praneša:
– Yra dvi naujienos: viena gera, kita bloga. Nuo kurios pradėti?
– Varyk blogąją.
– Dėl nesumokėto PVM'o areštuota mūsų sąskaita.  „Baltijos gintaras“ nutraukia kontraktą.  Ir dar... Jūsų žmona išėjo iš namų ir apsigyveno su ūkvedžiu Marcinkum.
– Na, o kokia gera?
– Mudu turėsim kūdikį, mielasis!

Vyras, kuriam pasisekė, - tas, kuris uždirba daugiau nei gali išleisti jo žmona. O žmona, kuriai pasisekė, tai ta, kuri sugebėjo gauti tokį vyrą.

Pasiuntė žmona vyrą į Maximą ir davė sąrašiuką, ką reikia nupirkti:
1. Duona
2. Dešra
3. Pienas
4. Dantų pasta
5. Tualetinis popierius
6. Alus
Grįžta vyras su pilnu krepšiu, atneša į virtuvę, pameta. Žmona iškrauna krepšį - vieną paketėlį duonos, du ritinius dešros, tris butelius pieno, keturias dantų pastos tūteles, penkis ritinius tualetinio popieriaus ir ... šešis butelius alaus.
„Kitąsyk sąrašą pradėsiu nuo alaus,"- tarė sau šeimininkė.

TEISME
– Ar buvote  teistas už kyšininavimą?
– Tris kartus.
– Ir kiek paskutinį kartą gavote?
– Dešimt tūkstančių...

Kelių
inspektorius sustabdo Audi, ir mato: vairuotoja - jo buvusi mokytoja.

Sveiki, Tamsta mokytoja!.. Ar turite popieriaus lapą? Tai imkite pieštuką ir parašykite
100 kartų: "Niekada nepažeidinėsiu eismo taisyklių!"


Aš žinau VISKĄ!“- giriasi Vikipedija. „Manyje VISKĄ  rasit!“- nenusileidžia Google. „Bet  aš esu pats svarbiausias pasaulyje!“ – užriečia uodegą Internetas.
„Na, na...” – tyliai visiems  atsako Elektra.

Išeina į pensiją profsąjungos pirmininkas. Atsisveikindamas su ką tik išrinktu įpėdiniu įteikia jam tris užantspauduotus vokus:
- Jeigu ir toliau mažės narių, kasmet atplėšk po vieną voką.
Nepraėjo nė metų, kai naujasis pirmininkas buvo priverstas atplėšti pirmąjį voką. Jame raštelis: "Suversk kaltę prieš tai buvusiam pirmininkui".
Praėjo dar metai, ir lyderiui turėjo atplėšti antrąjį voką. Jame - patarimas:
"Sušauk suvažiavimą, ir pakeiskit įstatus".
Deja, dar po metų  teko atplėšti  trečiąjį voką, o jame: "Parašyk tris raštelius, sudėk juos į vokus ir užantspauduok".

– Girdėjai? Jau antra savaitė paralyžiuota Marijampolės muitinė.
– Kas atsitiko?
– Matrioškos įstrigo...

POKALBIS SU JŪRŲ VILKU
– ... O vis dėlto ar kada nors atsitiko taip, kad rimtai išsigąstum?
– Neatsimenu... Nebent prieš porą metų, kai iš Japonijos vežėme žaislų krovinį.
– ?
– Tame krovinyje buvo lėlių. Dešimt tūkstančių. Kai patekome į štormą, o laivas pakrypo į dešinę, visos tos lėlės vienu balsu sušuko: „Mama!“. Tada  ir... pridėjau į kelnes.

– Pagaliau liovėtės vėlavęs į darbą.
– Nuo šiol niekada nevėluosiu. Nusipirkau papūgą.
– Kodėl papūgą? Juk aš sakiau, kad nusipirktumėt žadintuvą.
– Žadintuvas manęs neprižadina. Tai dabar aš jį padedu prie papūgos narvo, žadintuvas pažadina papūgą, o žodžiai, kuriuos prižadintas paukštis rėkia, - ir numirėlį prikeltų.

– Ar girdėjai? Mūsų kursioką Valančių atleido.
– Vargšelis! O ką jis tokio padarė?
–Jis dirbo  tokioje firmoje „Arbata guru“. O kai kas nors skambindavo ir reikalaudavo pakviesti direktorių, Valančius atsakydavo, kad direktorius... geria kavą.


– Kas jums labiausiai padėjo visa šitai pasiekti? – klausia žurnalistas milijonieriaus.
– Tikėjimas, kad sėkmės laidas - ne pinigai.
– O kas, jei nepaslaptis?
– Svarbiausias vaidmuo tenka darbui.
– Ir šis principas padėjo jums tapti turtingu?
– Na, ne. Aš praturtėjau po to, kai išmokau tai įkalti pavaldiniams.


– Kodėl meistras tave atleido?

– Matai, meistras – tai toks darbuotojas, kuris
vaikšto po cechą ir stebi, kaip dirba kiti.

– Na, šitai visi žinom. Bet kodėl tave jis
atleido?

– Iš pavydo. Daug kas ėmė galvoti, kad meistras – tai aš

Labai pavojinga susipažinti su moterimi, kuri tave supranta. Tokia pažintis dažniausiai baigiasi santuoka. 

Psichiatrinėje ligoninėje darbininkas dažo
sieną. Prieina ligonis.

– Ar stipriai laikai teptuką?

– Taip, – atsako darbininkas.

– Tai kopėčias paimu.


Pavydi žmona vyrui, kuris pasisakė, kad ieško sekretorės:
– Tik nesusigalvok priimti kokios nors jaunos ir seksualios! Paieškok ištekėjusios, pagyvenusios, geriau - turinčios antsvorio, - kad tau nė iš tolo nekiltų noro paflirtuoti!
– Jokių problemų! Ar nuo pirmadienio gali pradėti?

PRIIMANT Į DARBĄ

– Koks
darbo grafikas jums būtų patogiausias?

– Kas
dvi dienos.

– Aišku,
derinate su mokslais?

– Ne,
su ... su ... pagiriomis.


Net
jeigu tau nuobodu ir nėra kuo užsiimti, tai dar ne priežastis ieškoti darbo.

 

Darbas – ne pinigai, - jis niekada nesibaigia.

Jeigu viršininkui į galvą atėjo geniali mintis, tai kažkas visą diena turės
užsiiminėti niekais.

Reikia
atidaryti barą pavadinimu „Darbe“, tada nebereiks žmonai meluot, kur buvai.


„Nugirdau
pokalbį direkcijoje: tave gali paaukštinti“. Tai geriausias būdas priversti už
dyką dirbti ambicingą kvailį.


Man
dedasi keisti dalykai. Kai pamatau sofą, noriu pagulėti, kai matau alų, -
gerti, kai pamatau maistą, - valgyti. O kai pagalvoju apie darbą ... traukia
pamiegot...


Duonos
kepyklos darbininkas per naktį dvidešimt  kartų apverčia žmoną.

POKALBIS DĖL DARBO

– Kokios jūsų stipriosios pusės?

– Atkaklumas.

– Ačiū,
mes su Jumis susisieksim.

– Aš
čia palauksiu.


SKELBIMAS

      
Geras chirurgas suteiks pagalbą blogam šokėjui.

PERSONALO SKYRIUJE
– Tai, sakai, norėtum pas mus dirbti? O kaip dėl gėrimo?
–  Tik ypatingais atvejais!
–  O kada tai būna?
–  Kada yra ką gerti...

Kiekvienas žmogus turi ne tik teisę į darbą, bet ir teisę šia teise
nepasinaudoti.

IEŠKAU DARBO. Per išeigines pamiršau, kur jis yra.


Brigadai, dirbančiai karjero dugne, pranešė, kad atnešė avansą.
Dar niekas niekada taip greitai nebuvo pakilęs į viršų...


– Pone viršininke, man atrodo, kad
jus kviečia prie telefono.

Viršininkas ironiškai:

Ką reiškia „atrodo“? Tai kviečia mane prie telefono ar ne!?


– Žinote, - sutrinka sekretorė, - kai pakėliau
ragelį, išgirdau balsą, klausiantį:

„Čia tu, mano saldusis meškiuk?“ Tai dabar ir nežinau,
ar jus kviečia, ar mane...


PER KRIZĘ
Bosas vietoj metinių premijų dalina pažadus artimiausiu metu neatleisti.


Dviese
lovoje.  Durų skambutis. Ji:

– Vyras!!!

Jis šoka pro langą ir susivokia: „Kodėl  „vyras”?! Tai kas tada aš?!“


SUSIRINKIME

Kas iš jūsų šiais metais greičiausiai švykdys planą, tas gaus šokoladą.

Viršininke, mums geriau atlyginimą sumokėkit.

Prasideda! Aš gi jau šokoladų pripirkau!


Lapkritį gavome
216,28 € Jūsų paramos!
AutomobiliuDALYS24.lt
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai