2019 m. rugsėjo 23 d. pirmadienis - 20:30
   

2011 09 27 - ŽURNALISTIKA IR PROFESINĖS SĄJUNGOS

«
Komentarų: (0)
Žurnalistai jau nebėra ta elitinė grupė, informuojanti visuomenę. Tarp jų ir skaitytojų išnyko distancija, nes ir pastarieji įsitraukė į informacijos kūrimą (blogai, socialiniai tinklai), - konstatuoja buvęs Tarptautinės žurnalistų federacijos generalinis sekretorius Aidanas Vaitas (Aidan White), rugsėjo 26 d. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus surengtų „Žurnalistų pusryčių“ svečias.





Diskusijos tema: kaip žurnalistų profesinės sąjungos gali prisidėti prie žurnalistų darbo sąlygų gerinimo ir etiškos žurnalistikos kūrimo.Taigi įdomi dviejų viešosios veiklos formų - žurnalistikos ir profesinių sąjungų - sąsaja...





Daug iš renginio nesitikėjau, bet taip darau visada, nes patogiau: neteks nusivilti, jei iš tikrųjų jis nepavyks. O dar ta anglų kalba nėra mano stipriausias instrumentas, ypač žinant, kaip kartais pranešėjai mėgsta įmantriai kalbėti.




Tačiau visos abejonės išsisklaidė jau pirmomis minutėmis: lektorius kalbėjo "į temą", patraukliai ir visiškai suprantama anglų kalba. Užsirašiau visa, kas man pasirodė įsimintina - ir ne tiek dėl skaitytojų, kiek dėl savęs pačios, kad dar galėčiau prie šio teksto sugrįžti.

 

Nors pasaulyje galioja apie 400 žurnalistikos etikos kodeksų, tačiau A.Vaitas vardija fundamentalius punktus, kurie galioja visur:




Gerbk tiesą; Būk nepriklausomas; Jausk atskaitomybę žmonėms, apie kuriuos rašai; Būk skaidrus (transparent) savo skaitytojams. Žurnalistui įtaką daro nacionalinis ir profesinis faktorius, tačiau dažnai pirmasis daro didelį spaudimą antrajam. A.Vaitas prisiminė viešnagę Belgijoje, kur dalyvavo diskusijoje su skirtingoms tautinėms grupėms priklausančiais žurnalistais. Kiekvienas jų stengiasi įtikti savo skaitytojui, klausytojui ar žiūrovui, todėl jų veiklą lemia nacionalinis faktorius. Tokiu atveju, sako 24 metus Tarptautinei žurnalistų organizacijai vadovavęs žurnalistas, praverstų į savo šalį pažvelgti iš šono, tarkim, skaitant užsienio apžvalgininkų straipsnius.

 

Pranešėjas tiki, jog profesinės sąjungos (ne pats populiariausias žodžių junginys šiuo metu), tebėra progresyvi jėga, galinti pakeisti žiniasklaidą. Profsąjungos vienas iš pagrindinių uždavinių – solidarizuoti žurnalistus. Solidarumas, vadinasi, palaikyti ir ginti vienas kitą esant reikalui. Skurdą, korupciją ir baimę turi pakeisti orios darbo sąlygos.

 

Pasak A.Vaito, privatus sektorius nesugeba išlaikyti žurnalistikos, kuri būtina demokratijai, todėl jis klausia, ar neturėtų šios funkcijos perimti pati valstybė ar visuomenė. Žmonės juk perka bilietus norėdami patekti į teatrą, ar operą taip patenkindami poreikį kultūrai, kodėl neverta remti demokratijos vertos žurnalistikos?

 

Žurnalistas prisimena laikus, kai žiniasklaida ir žurnalistika anksčiau buvo kaip vienos rankos pirštai. Dabar žiniasklaidos, jos priemonių, randasi vis daugiau (socialiniai tinklai, blogerių puslapiai), tačiau žurnalistikos tuo tarpu mažėja. O kokybiškos žurnalistikos poreikis niekur nedingo, todėl žurnalistų profesinės sąjungos turėtų už tai kovoti.

 

Pasaulį ištikusi žurnalistikos krizė – ne vien žurnalistų, bet visos visuomenės reikalas. Ją sukėlė ne žurnalistai, bet ydinga žiniasklaidos struktūra. Tai kaip niekad aiškiai parodė R.Murdoch‘o valdomą žiniasklaidos imperiją sukrėtęs skandalas. Susidariusi paradoksali situacija – informavimo priemonės savininkas yra labiausiai užsislaptinęs asmuo, niekas nežino, iš kur jo turtai, kokie jo ryšiai. Todėl būtina, kad visuomenė turėtų visą informaciją apie savininkus, leidėjus, leidyklų valdybos narius, jų turtą, jų ryšius su politikais, verslo struktūromis. Tuomet žinant, kas yra savininkas, būtų aišku, kokia yra pagrindinė jo valdomos informavimo priemonės funkcija ir žmonės galėtų rinktis. Tai turi būti savaime suprantama, mano pranešėjas,  o jei taip nėra, tą turėtų įtvirtinti įstatymas.

 

Žurnalistų misija – priversti politikus jaustis nepatogiai (uncomfortable), nes ramiai gyvendami jie atitrūksta nuo realybės, todėl bet koks politikų kišimasis į žiniasklaidą – netoleruotinas.

Profesinių sąjungų tikslas – pradėti diskusijas apie žiniasklaidos ateitį, etišką žiniasklaidą, surasti šioms diskusijoms partnerį. Pasak A.Vaito, net ne taip svarbu sukurti kažkokį modelį, kiek diskutuoti, ieškoti sprendimų, generuoti idėjas.

 

Jo įsitikinimu, tai, ką žmonės mėgsta ir ką gauna, nereiškia, jog jie to nori. Deja, neetiškos žurnalistikos išvengti nepavyks, tačiau žmonės privalo turėtų alternatyvą.

 

Tarptautinio naujienų saugumo instituto įkūrėjas apgailestauja, jog daug gerų žurnalistų visame pasaulyje netenka darbo, tačiau pasidžiaugė iniciatyva, kurią parodė laisvai samdomi žurnalistai sukurdami tiriamosios žurnalistikos tinklą. Kad jis yra reikalingas rodo ir tai, jog jau randasi kompanijų, kurios pasirengusios remti kokybišką žurnalistiką. Galbūt tai žurnalistikos ateitis, - svarstė pranešėjas.

O kalbėdamas apie profesines sąjungas A.Vaitas pabrėžė, jog 30 metų dirbęs „profsąjungų biurokratu“, jis puikiai žinąs, kaip joms sunku keistis. Tačiau jos privalo tapti atviros tiek viduje, bendraudamos su nariais ir kitomis profesinėmis sąjungomis, tiek išorėje.





Pranešėjas teigė pastebėjęs, jog jau mato gerų tendencijų, ypač stebėdamas žurnalistų sąjungas, ir neabejojąs, kad pasikeitimus turi išprovokuoti patys žmonės.

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen

NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai