2019 m. rugsėjo 23 d. pirmadienis - 20:33
   

2010 05 07 - SUVAŽIAVIMAS PRAĖJO LABAI SKLANDŽIAI

«
Komentarų: (0)
Gegužės 7 d. įvykusiame Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos  (LPSK) IV suvažiavime be diskusijų pritarta veiklos ir finansinei  ataskaitoms, priimtos organizacijos įstatų pataisos, perrinkti visi  trys vadovai, patvirtintos LPSK veiklos 2010-2014 metais kryptys bei  rezoliucijos. 

Suvažiavimą pasveikino Ministro Pirmininko kancleris Deividas  Matulionis, socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, Seimo narys Algirdas Sysas, tarptautinių ir šalies profsąjungų centrų, darbdavių organizacijų atstovai, svečiai iš užsienio.




Pageidautų vienos profsąjungos

Premjero kancleris D.Matulionis padėkojo LPSK už Nacionalinį susitarimą, kartu pabrėžė, jog Vyriausybė, laikydamasi kitų pozicijų nei profesinės sąjungos, vis dėlto gerbia ir profesinių sąjungų nuomonę.


Vyriausybės atstovas, be kita ko, pareiškė pageidavimą bendrauti su viena profsąjunga, o ne su jų daugybe, kurios „vieną dieną sako viena, o kitą dieną - kita“. 


„Solidarumo“ vadovė Aldona Jašinskienė, sveikindama suvažiavimą, (beje, kaip ir anksčiau ne kartą - red. pastaba), teigė pritarianti profesinių sąjungų centrų vienijimusi. Tačiau šis pageidautinas trijų centrų susiliejimas dar per ankstyvas. „Nereikia spartinti dirbtinai. Reikia, kad tai būtų suprasta ir pirminėse organizacijose apginta“,- motyvavo savo požiūrį A.Jašinskienė.

Be minėtų svečių, suvažiavime dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Aleliūnas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos tarybos narys Vytautas Vidmantas Zimnickas. Pastarieji trys kalbėjo, sveikino suvažiavimą.




Į suvažiavimą atvyko ir svečių iš broliškų užsienio profsąjungų


Tai Jozef Niemiec, Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) sekretorius (kalbėjo, sveikino suvažiavimą), Sergejus Glovackas, Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) atstovas (kalbėjo, sveikino suvažiavimą, sveikino profsąjungų jaunimą), Visos Europos regiono tarybos (PERC) atstovas, Jens Erik Ohrt, Danijos profesinių sąjungų konfederacijos (LO Denmark) tarptautinis patarėjas, Reijo Paanen, Suomijos profesinių sąjungų centrinės organizacijos (SAK) patarėjas ES reikalais, Pirkko Nikula, Suomijos darbuotojų organizacijos (STTK) tarptautinė sekretorė, Robert Szewczyk, Lenkijos „Solidarumo“ (NSZZ „Solidarnosc“) tarptautinis darbuotojas, Peter Krygers, Latvijos profesinių sąjungų konfederacijos (LBAS) prezidentas (kalbėjo, sveikino suvažiavimą), Harri Taliga, Estijos profesinių sąjungų konfederacijos (EAKL) prezidentas (kalbėjo, sveikino suvažiavimą), Genady Sovetov, Rusijos nepriklausomų profesinių sąjungų federacijos (FNPR) tarptautinis darbuotojas, Nina Kuzmina, Rusijos nepriklausomų profesinių sąjungų federacijos (FNPR) viceprezidentė (kalbėjo, sveikino suvažiavimą), Ilyas Aliyev, Azerbaidžano profesinių sąjungų konfederacijos (ATUC) I-asis pirmininko pavaduotojas, Humbat Naghijev, Azerbaidžano Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmasis pirmininko pavaduotojas, Oleg Podolinski, Baltarusijos demokratinių profesinių sąjungų kongreso (BKDP) tarptautinis sekretorius, Viktor Zaharchits, Kaliningrado srities profesinių sąjungų federacijos pirmininkas.




Diskutuoti norinčiųjų neatsirado

LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas, pateikdamas LPSK veiklos  ataskaitą, ketverių metų konfederacijos veiklos laikotarpį padalijo į  ikikrizinį ir dabartinį. LPSK vadovas pastebėjo, kad krizinis laikotarpis, nepaisant atleidimų iš darbo, nedarbo augimo ir kt. neigiamų procesų, buvo palankesnis bent jau profsąjungų narystei.

A.Černiauskas kritikavo - beje, labai saikingai - Vyriausybę dėl „tam tikrų pažeidimų“ vykdant Nacionalinį susitarimą.

Primindamas šio profsąjungose ir visuomenėje prieštaringai vertinamo susitarimo istoriją, LPSK vadovas nenutylėjo, kad priimant LPSK valdybos sprendimą dėl jo „balsai pasidalijo beveik po lygiai“.





Ataskaitoje daug vietos skirta tarptautinei ir projektinei LPSK  veiklai

A.Černiauskas pasidžiaugė, jog profesinės sąjungos (bent jau  nacionaliniai centrai) eina vienijimosi kryptimi. Nors profsąjungų  žemėlapis esąs „margas kaip genys“, tačiau neginčytinas pasiekimas -  kad, „peržengus per asmenines ir organizacines ambicijas“ 2007 m.  gegužės 1 d. buvo pasirašytas trijų nacionalinių centrų  bendradarbiavimo susitarimas. Jo dėka „neliko nesveikos, o liko sveika konkurencija“.

Apgailestaudamas LPSK lyderis konstatavo ir tai, kad per ketverius  metus net 21 proc. sumažėjo profesinės sąjungos narių. Dabar į LPSK  kasą nario mokestis mokamas už 65,6 tūkst. narių iš 985 pirminių  organizacijų.


Vis dėlto tarp 26 šakinių organizacijų paminėtinos trys, kuriose  narystė augo. Tai A.Posochovo vadovaujama paslaugų sferos profesinė  sąjunga, J.Voloskevičienės vadovaujama mokytojų organizacija ir  V.Ligeikos vadovaujama geležinkelių federacija.


Tai konstatuodamas A.Černiauskas pabrėžė, kad vis dėlto daug priklauso ir nuo vadovų sugebėjimo dirbti narių pritraukimo bare.




Pirmininkas pasidžiaugė regioninių organizacijų veikla


Įsteigta net trylika trišalių tarybų, kurių daugelis sėkmingai veikia. Suminėti socialinio dialogo plėtrai skirti renginiai,- tai temai buvo skirtos 25 konferencijos (beveik 3,5 tūkst. dalyvių), 102 seminarai (beveik 3 tūkst. dalyvių); įvyko 70 radijo laidų profesinių sąjungų veiklai propaguoti.
A.Černiauskas pasiūlė diskutuoti dėl nario mokesčio,- galbūt  padaryti jį fiksuotą ir vienodą visiems, o regioninius centrus (dabar  jų yra 15) labiau telkti ne prie LPSK, o artinti prie šakinių  organizacijų.

Po LPSK ataskaitos, svečių sveikinamųjų kalbų bei kontrolės komisijos ataskaitos darbotvarkėje buvo numatyta valanda pranešimams svarstyti, kitoms diskusijoms. Tačiau norinčių diskutuoti neatsirado.


LPSK ir kontrolės komisijos ataskaitos buvo patvirtintos „bendru  sutarimu“.




Dokumentų projektai nebuvo koreguojami



LPSK įstatų projektas, kurį pristatė teisininkė Jolanta Cinaitienė,  taip pat nesulaukė diskusijų. Suvažiavimas patvirtino tokį įstatų projektą, kokį vasario 19 d. aprobavo LPSK taryba, o prie joje teiktų siūlymų dėl įvairių struktūrinių LPSK keitimų ir pan. suvažiavimo delegatų valia šį kartą iš naujo nebuvo grįžta. Tik tvirtinant LPSK veiklos kryptis Maistininkų delegatas R.Tamošauskas pasiūlė jas papildyti punktu: pradėti diskusijas dėl organizacijos  struktūros ir nario mokesčio perskirstymo. Tačiau siūlymas buvo  atmestas.

IV LPSK suvažiavimas suderino ir priėmė rezoliucijas „Dėl darbuotojų  emigracijos“, „Dėl padėties darbo rinkoje“ bei Švietimo ir mokslo  federacijos pasiūlyta rezoliucija „Dėl socialinio dialogo švietime“.





Kandidatų kalbos

Prasidėjus rinkimų procedūrai ir prisistatant kandidatams į LPSK  vadovus, Maistininkų profesinės sąjungos kandidatas į LPSK pirmininko  postą R.Tamošauskas pateikė tokią viziją: kad profsąjunga taptų  aktyvesnė, greitesnė ir keistų savo vidaus struktūrą. Jis pasisakė už  darbą sektoriais bei šakinių organizacijų stiprinimą - siekti, kad 50  proc. nario mokesčio tektų šakai, o narystė būtų tiesioginė, ne per  įmonę. R.Tamošauskas taip pat teigė sieksiąs organizacijos valdymo  pertvarkos.


Kandidatas į LPSK pirmininko pavaduotojus Algirdas Kvedaravičius  pabrėžė, kad, jo nuomone, aktualiausia stiprinti profsąjungų vaidmenį  visuomenėje; taip kontroliuoti valdžią, jog ji nepriiminėtų  darbuotojams žalingų sprendimų; ugdyti profsąjungų lyderius numatant  potencialiam vadovų rezervui  "stažuotę".


Kandidatė į LPSK pirmininko pavaduotojas Lietuvos švietimo ir mokslo  federacijos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė negailėjo gerų žodžių  A.Kvedaravičiui, „kurio indėlis į profsąjungų judėjimą - neįkainojamas“. Ji pabrėžė komandinio darbo svarbą, tačiau pažadų  nedalijo, nes pareigos, į kurias pretenduoja, esančios jai visiškai  nauja sritis.


Vienintelė kandidatė į LPSK generalinės sekretorės postą Janina  Matuizienė, šiame poste dirbanti nuo 2002 m., pareiškė tikinti, jog  „darbai kalba už mane“ ir tikisi, „jog jūs balsuosite už mane“. Šie  žodžiai susilaukė palankios  delegatų reakcijos. Kandidatė padėkojo  sekretoriato darbuotojams už atsidavimą, sąžiningą darbą, o visiems  palinkėjo vidinės ramybės, susiklausymo, konstruktyvios kritikos.


Trumpoje kandidato į LPSK pirmininkus kalboje A.Černiauskas pabrėžė  kiekvienos grandies svarbą: stipri šaka - stiprus regionas - stipri  LPSK. Jis polemiškai pareiškė, jog pagaliau turi „baigtis kalbos“, kad regioninis centras yra konkurentas šakinei organizacijai ir pasiūlė pagalvoti, ar ne racionaliau būtų, kad LPSK narės koncentruotų finansus, t.y. suvienytų savo teisines, finansines ar viešųjų ryšių tarnybas.




Klausimai - tik kandidatams į pirmininko postą

A. Černiauskas susilaukė klausimų tik iš Maistininkų delegatės Gražinos Gruzdienės. Ji paklausė, ar buvo priimtas valdybos nutarimas LPSK pastatų renovacijai išleisti keturis milijonus litų.  Kandidatas atsakė teigiamai.

Po to G. Gruzdienė pasiteiravo kandidato nuomonės dėl jos ir jos atstovų siūlomos LPSK valdymo sistemos pertvarkos. A.Černiauskas pareiškė, jog apie tokias reformas ir pats galvojęs, tačiau paskui „pasimokė iš klaidų“. Kai jis vadovavo Vidaus reikalų sistemos profsąjungai, ten buvo pabandyta įvesti valdybos vadovų rotaciją, tačiau tai nepasiteisino. Kai kurioms organizacijoms pradėjo trūkti informacijos ir profsąjunga pradėjo irti.


Kandidatas  teigė pasisakantis už organizacijų stambinimą, juolab kad panašaus profilio profsąjungų yra nemaža. Tačiau, anot jo, „prievartos čia negali būti“.


R.Tamošauskas susilaukė anoniminio klausimo (pateikto raštu), kokie kandidato religiniai įsitikinimai. O Vidaus reikalų sistemos respublikinės profsąjungos delegatei  Laimutei Narkienei pasirodė, kad R.Tamošauskas, siūlydamas LPSK nariams valdyboje atstovauti sektoriais (šakinės organizacijoms susiburti į profesinius pramonininkų, kultūrininkų ir pan. sektorius), kėsinasi iš LPSK išstumti valstybės tarnautojus ir pareigūnus.




Kiti kandidatai klausimų nesusilaukė

Slaptai balsuojant rinkimuose į generalinio sekretoriaus postą  dalyvavo 193, į pirmininko ir pavaduotojo - 195 delegatai.


Pirmininku išrinktas Artūras Černiauskas (už 158 balsai), pavaduotoju  - Algirdas Kvedaravičius (už 104 balsai), generaline sekretore -  Janina Matuizienė (už 171 balsas).


Už pretendentą į LPSK pirmininkus Raimondą Tamošauską balsavo 36  delegatai, už kandidatę į LPSK pirmininko pavaduotojas Rūtą  Osipavičiūtę - 87 delegatai.





Statistika

Iš 225 išrinktų delegatų suvažiavime dalyvavo 198.


Daugiausia - 25 atstovus - delegavo Lietuvos švietimo ir mokslo federacija.


Didžiausia LPSK šaka - Slaugos specialistų organizacija delegavo 23 atstovus.
Paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjunga delegavo 14, Sveikatos apsaugos darbuotojų - 12, Energetikų federacija - 12, Valstybės tarnautojų - 11, Geležinkelininkų federacija -11.

7 (iš 26) LPSK šakos suvažiavime turėjo 54 proc. mandatų.

Beje, remiantis mandatų komisijos pranešimu, galima konstatuoti, kad daugumą delegatų sudarė profesinių sąjungų funkcionieriai: tik 22 delegatai (taigi 0,1 proc.) delegatų anketose deklaravo esantys eiliniai profesinės sąjungos nariai.


Mandatų komisijos duomenimis, delegatai iki 50 m. sudarė 43 proc., ir vis dėlto suvažiavime dalyvavo net 20 jaunimo (iki 35 metų) atstovų.


IV LPSK suvažiavimas aplenkė organizatorių suplanuotą reglamentą. Ne vienas suvažiavimo delegatas pastebėjo, jog renginys praėjo „neįprastai ramiai, be aštrių diskusijų ir ekscesų“.

R.Motiejūnaitė Pekkinen,
Juozas Steponas

"Lietuvos profsąjungos", 2010, Nr.5
Autorių nuotr.

NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai