2019 m. lapkričio 20 d. trečiadienis - 19:10
   

2010 05 05 - LPSK IV SUVAŽIAVIMAS: KANDIDATŲ Į LPSK VADOVUS PAŽADAI

«
Komentarų: (0)

LPSK IV SUVAŽIAVIMAS: KANDIDATŲ Į LPSK VADOVUS PAŽADAI

 

2010 m. gegužės 7 d. kviečiamas Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) IV suvažiavimas. Vasario 19 d. įvykusiame LPSK tarybos posėdyje prisistatė kandidatai į LPSK vadovus: į pirmininko postą kandidatuos dabartinis LPSK vadovas Artras Černiauskas ir Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Klaipėdos regiono koordinatorius Raimondas Tamošauskas; pavaduotojos kėdės, be Algirdo Kvedaravičiaus, siekia Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė. Į generalionio sekretoriaus postą jau trečią kartą pretenduoja viena kandidatė dabartinė generalinė sekretorė Janina Matuizienė.

Publikuojame pretendentų į LPSK vadovus prisistatymo kalbas, paskelbtas "Lietuvos profsąjungų" vasario mėn. numeryje. Oficialią prisistatymo programą  (jau po LPSK tarybos dalimis) paskelbė R.Tamošauskas, todėl čia publikuojama ne jo kalba LPSK tarybos posėdyje, o oficialioji rinkiminė programa.

 

Kandidato į LPSK pirmininkus Artūro ČERNIAUSKO prisistatymo kalba
LPSK tarybos posėdyje 2010 m.vasario 19 d.

Darbą, kurį dabar atlieku, turite vertinti jūs, tačiau pats manau, kad jį išmanau. Jei manimi pasitikėsite bei dar kartą išrinksite, ir toliau darysiu tai, ką darau. Galiu tik pasakyt, kad geriau tikrai nedirbsiu, nes geriau tiesiog nemoku. Mano principas: ką darai, daryk gerai ir stengiuosi darbą atlikti atiduodamas tam visą save ir siekdamas kuo geriausių rezultatų. Tačiau tai nereiškia, kad nekreipsiu dėmesio į jūsų pasiūlymus.

Nė vienas šakos ar pirminės organizacijos pirmininkas negali pasakyti, kad atsisakiau (jei nebuvo tam tikrai objektyvių priežasčių) atvykti į įmonę ar regioną susitikti su nariais.

Kai kandidatavau į LPSK pirmininko postą 2006 m., buvo paskelbtos tezės, ką planuoju daryti tapęs konfederacijos vadovu. Dabar perskaitęs tas tezes manau (žr. www.lprofsajungos.lt - „Publikacijos" - red.), kad apie 60 proc. jų buvo įvykdyta. Sunku pasakyti, ar gerai, ar blogai, tačiau punktai dėl profsąjungų įvaizdžio formavimo, profsąjungų vienybės siekimo, darbo tobulinimo, regioninės politikos yra įvykdyti arba vykdomi dabar.

Vienu iš prioritetinių siekių buvo įvardintas narystės ugdymas, tačiau turim prisipažinti, jog šiam tikslui siekti dedame ne visas pastangas, - juk narystė mažėja.

Narių pritraukimas į profsąjungas yra didelė problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Todėl mums reikėtų skirti tam papildomų pastangų, lankytis įmonėse. Juk Lietuvoje msų, profsąjungininkų, tik 15 – 20 proc. Dabar aišku, kad ta narystė mažėja ir dėl krizės, nedarbo augimo. Galbūt įveikiant nedarbą narystė didės, grįš išėję nariai. Tačiau reikia pripažinti, kad narių pritraukimo bei švietimo srityje dar galime pasistengti.

Kandidatuodamas į pirmininkus manau, kad reikėtų nusistatyti kelias pagrindines kryptis ir jų siekti.

Viena tų krypčių - profsąjungų vienybės siekimas. Mes pasiekėme, kad trys centrai veikia kartu. Tačiau yra nemažai organizacijų, kurios neprisideda prie mūsų bendros veiklos. Ir jei pavyktų surasti vieningą visų profesinių sąjungų poziciją, - būtų didelis pasiekimas.

Ir dar. Jei centrai dirba kartu, tai įmonėse, organizacijose esančios profsąjungos dažnai nesutaria ir net konfliktuoja. Todėl vienas mūsų tikslų turėtų btūi - grįžti į įmones, į pirminį lygmenį, tartis, kalbėtis su žmonėmis, priminti jiems, kad jų darbas yra ne vien tik sėdėti lyderio kėdėje realizuojant savo ambicijas, bet ir atstovauti darbuotojams.

Kai pradėjome dirbti su regionais, daugelis buvo nusistatę priešiškai. Dabar jau visi įsitikino, kad ši kryptis buvo pasirinkta teisingai. Ir profesinių sąjungų koordinavimas regionuose, jų stiprinimas skatina kurti naujas organizacijas, kurios ateina į šakas, o per jas – į konfederaciją.

Tačiau maža ne tik kai kurių regioninių centrų aktyvumo, per maža ir šakinių organizacijų palaikymo. Jau buvo kalbėta apie tai, kad regionines atstovybes turėtų išlaikyti šakos. Tada regioniniai centrai taptų nuo šakų priklausomi, būtų suinteresuoti kuo daugiau organizacijų į jas nukreipti, kad gautų kuo didesnį finansavimą pagal esamą narių skaičių. Tada mes susijungtume į vieną visumą. Šakinės ir regioninės organizacijos būtų vienas organizmas, kuris dirbtų kartu.

Pagal atliekamas apklausas profesinių sąjungų įvaizdis neblogas. Smagu, kad žmonės pažįsta profsąjungų vadovus gatvėje, pagiria, kad šie už juos kovoja. Turim ir toliau kelti visuomenės pasitikėjimą profsąjungomis, toliau gerinti savo įvaizdį.

Pastaruoju metu neskyrėme profsąjungų narių švietimui tiek lėšų ir jėgų, kiek turėtume. Gal daugiau rūpinomės visuotiniu švietimu, o juk profsąjungų idėjos skleidimas per švietimą yra viena pagrindinių funkcijų, kurią mes ir turėtume vykdyti.

Lobistinę veiklą mes taip pat vykdome. Į mūsų nuomonę atsižvelgiama, derinama priimant sprendimus. Antra vertus, į mūsų nuomonę turėtų būti atsižvelgiama rimčiau, nes esame vienintelė organizuota jėga Lietuvoje.

 

Kandidato į LPSK pirmininkus Raimondo TAMOŠAUSKO
rinkiminė programa

 

LPSK

LPSK organizacija, kurios nariai yra šakinės profesinės sąjungos. Pagrindinė funkcija- konfederacijos narių, šakinių organizacijų atstovavimas. Visą veiklą reikia koncentruoti į narių interesų atstovavimą. Deramai atstovaudami narių interesus apginsime ir visų Lietuvos dirbančiųjų interesus. Šiuo metu LPSK atstovauja privataus ir valstybinio sektoriaus šakines organizacijas. Pasaulio globalizacija ir šiandieninė krizė parodė, kad pastoviai mažės žmonių užimtų gamyboje ir didės skaičius dirbančių paslaugų sektoriuje. Tikslinga keisti LPSK organizavimosi struktūrą įkuriant tris atskiras profesinių sąjungų struktūras valstybinio sektoriaus, pramonės ir paslaugų.

Šiandien jau egzistuoja neformali pramonės profesinių sąjungų grupė. Valdymo struktroje turi atsirasti trys pirmininko pavaduotojai atsakingi už šiuos sektorius ir renkami iš tų sektorių profesinių sąjungų pasilytų atstovų. Pradiniame etape tai gali bti žmonės savanorišku pagrindu koordinuojantys šių grupių veiklą.

 

Valdyba

Valdybą pertvarkyti ir padaryti proporcingą kiekvieno sektoriaus atstovavimą. Narių skaičius -12.

Įvesti amžiaus ir kadencijų skaičiaus cenzą renkamiems į valdybą.

Generalinis sekretorius- asmuo atsakingas už sekretoriato darbą. Turi organizuoti kasdieninį darbą. Konkursinė pareigybė. Skiriama, o ne renkama.

 

Šakinės organizacijos

Turi atitikti savo pavadinimą. Siekti giminingų organizacijų susiliejimo.

Pertvarkyti šakinių organizacijų strukūtras taip, kad narystė koncentruotųsi tiesiai šakose. Siekti nario mokesčio struktūros suvienodinimo, taip kad ne mažiau 50 proc. mokesčio būtų mokama tiesiai šakoms, kaip buvo sutarta LPSC ir LPSS jungimosi metu.

 

Kitos LPSK struktūros (jaunimo, moterų, regioniniai centrai)

Toliau remti ir palaikyti moterų, jaunimo centrų veiklą. Pasiekti, kad jie taptų aktyvia organizacijos dalimi.

Tobulinti regionines struktūras. Tikslas - pasiekti, kad šakinės organizacijos vietose turėtų reikiamus resursus atstovauti savo nariams.

LPSK Konfederacijos regioninis centras (atstovybė) kuriamas savivaldybės (rajono), apskrities ribose. Vertėtų pradėti nuo miesto, vėliau geografinės atstovybės ribos gali kisti.

 

Struktūra ir statusas

Regioninis centras(atstovybė) neturi juridinio statuso. Tai LPSK struktūros dalis, ji neturi dirbti nepriklausančioms organizacijoms.

Tikslas suteikti šakinėms organizacijoms resursus ir priemones efektyviai atstovauti savo narius.

Centras(atstovybė) kuriamas šakiniu principu. Kiekviena regione atstovaujama šaka centre turi savo atstovybę.

Centrui vadovauja ar koordinuoja veiklą vadovas renkamas iš vietinių profesinių sąjungų atstovų. Taip pat sudaroma taryba iš 3 - 4 narių priklausomai nuo organizacijų skaičiaus.

Centro koordinatorius ar sekretoriato vadovas gali būti ir etatinis darbuotojas-koordinatorius.

 

Finansavimas

Centras(atstovybė) išlaikoma šakų lėšomis proporcingai jų atstovaujamų narių skaičiui.

Finansai :

 

Finansų skaidrumas. Atlikti vidinį veiklos (tame tarpe ir visų projektų) auditą.

Reguliariai informuoti LPSK narius apie finansinę padėtį, inicijuoti reguliarius kontrolės komisijos patikrinimus.

Skelbti LPSK vadovų atlyginimus, bei išmokas gaunamas iš veiklos , susijusios su profsąjungomis.

Sudaryti galimybę susipažinti su visais vykdomais projektais.

Pradėti formuoti nedarbo šalpos fondą.

Pradėti kaupti streikų fondą.

Inicijuoti, kad šakinės organizacijos pradėtų kaupti lėšas streikų fonduose.

 

Švietimas

Atgaivinti šveitimo centro veiklą.

Baigti profsąjunginį turizmą (mokymuose, turi dalyvauti tik tie žmonės, kurie realiai dirba tose srityse, reikalausiu atsiskaityti už gautų žinių panaudojimą veikloje).

Parengti ir pradėti profsąjungų darbuotojų mokymo programas.

- Sukurti mokymo modulius įvairaus lygio profsąjungų darbuotojams (pirmininkai, komiteto nariai, atstovai saugai ir sveikatai, trišalių ir kt. komisijų nariai, agitatoriai, ir t.t.).

- Siekti, kad naujai išrinkti profsąjungų atstovai dalyvautų mokymo programose (žinios turi bti reguliariai atnaujinamos).

Įkurti propagandos ir akcijų centrą. Parengti žmones ir scenarijus akcijų organizavimui tiek vietose, tiek ir centre.

Turėti darbuotojus darbui su žiniasklaida. Sukurti ilgalaikę organizacijos pristatymo strategiją.

Sukurti specialistų derybininkų grupes pagal sektorius. Kiekvienam sektoriui- šakai parengti pavyzdinės kolektyvinės sutarties maketą.

Siekti, kad visos sutartys įmonės lygiu btu unifikuotos. Tai leis pereiti prie derybų šakiniu principu.

Narių ekonominių ir socialinių teisių gynimas, įtaka įstatymų leidybai.

Siekti kolektyvinių sutarčių pasirašymo visose įmonėse ar organizacijose.

Siekti dirbančiųjų darbo užmokesčio ir kitų pajamų didėjimo, skaidrios darbo užmokesčio sistemos kolektyvinėse sutartyse.

Dirbti sektorinėmis kryptimis. Sudaryti darbo grupes darbui šiuose sektoriuose.

Sukurti specialistų derybininkų grupes pagal sektorius.

Kiekvienam sektoriui- šakai parengti pavyzdinės kolektyvinės sutarties maketą.

Siekti, kad visos sutartys įmonės lygiu būtu unifikuotos.

Apibendrinti ir analizuoti sudarytas kolektyvines sutartis, aptarti ir skleisti pažangią patirtį.

Pereiti prie derybų šakiniu principu.

Turėti teisinės pagalbos centrą.

Bendradarbiauti su globalių kompanijų profesinėmis sąjungomis keičiantis informacija ir siekiant socialinių ir darbo standartų suvienodinimo, kolektyvinių ar kitokių susitarimų pasirašymo tokių kompanijų mastu.

Siekti, kad visose tarptautinio kapitalo įmonėse kuriose veikia profesinė sąjunga btų įkurtos Europos darbo tarybos (EWC). Remti juos rinkimų kampanijos metu ir tolimesnėje veikloje.

Bendradarbiauti su darbo tarybomis siekiant efektyvesnio darbuotojų teisių gynimo.

Tarpininkauti sprendžiant ginčus tarp profesinės sąjungos narių ir darbdavių, pradedant visus konfliktus spręsti derybomis.

Tęsti dalyvavimą profsąjungų koordinacinės tarybos veikloje.

Dalyvauti Lietuvos Trišalės tarybos, darbo biržos tarybos, Lietuvos valstybinio socialinio draudimo fondo, Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos ir teritorinių jų padalinių trišalių tarybų veikloje siekiant efektyvaus lėšų panaudojimo bei tarpusavio interesų derinimo.

Per LR Seimo frakcijas ar atskirus deputatus teikti pasiūlymus valstybinės valdžios ir valdymo organams dėl norminių aktų darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais priėmimo, pakeitimo ar papildymo.

(Programa buvo dalimis autoriaus publikuota lprofsajungos.lt laisvų diskusijų skyrelyje Haidparkas . Redakcija kalbos netaisė)

 

 

Kandidato į LPSK pirmininko pavaduotojus Algirdo KVEDARAVIČIAUS prisistatymas LPSK tarybos posėdyje 2010 m. vasario 19 d.

 

Mane visi pažįstate jau seniai ir žinote mano samprotavimus apie esamą situaciją ir ką reikėtų daryti. Raštišką prisistatymą esu pateikęs šakoms. Jį rengiau vienas, su niekuo nesikonsultuodamas, nes tai yra mano požiūris,- ką norėčiau ir turėčiau nuveikti būdamas pirmininko pavaduotoju.

Dėl prioritetų norėčiau pasakyti štai ką: kiekviena idėja Lietuvoje tampa realybe per 4-5 metus, - žodžiu, tampa savotišku inertišku procesu. Todėl jei tau jos įgyvendinti nepavyksta iš pirmo karto, - nereikia nuleisti rankų ir toliau veikti išnaudojant kiekvieną galimybę.

Kaip žinome, pagrindinis mūsų prioritetas – tai žmonių ir profsąjungos narių interesų gynimas. Tame kontekste norėčiau pabrėžti, kad socialinės teisės, darbuotojų interesai yra sudėtinė ekonomikos ir socialinės raidos dalis. Mums pavyko (ne man vienam, bet ir pirmininkui, visiems jums) pasipriešinti numatytam labai pavojingam Darbo kodekso liberalizavimui. Ši akcija dar nesibaigė. Dabar Nacionalinis susitarimas uždėjo apynasrį Vyriausybei, kuri nuo šiol vienašališkai, be darbuotojų ir darbdavių susitarimo, negali koreguoti Darbo kodekso.

Kitas prioritetas – darbingų žmonių užimtumo reikalai. Dalyvauju darbo grupėje užimtumo problemoms spręsti ir esu pateikęs siūlymus. Vienas pagrindinių – didinti užimtumą tikslingai naudojant ES struktūrinius fondus, ir silau naudoti ne mažiau kaip 50 proc. šių lėšų per valstybės užsakymus.

Skaudi problema - emigracija. Iš darbo rinkos į kitas šalis išvyko apie 300 tkstančių žmonių. Jau treti metai bandau Briuselyje atkreipti dėmesį į mano siūlymą, kad reikalinga direktyva dėl kompensacijos šalims, iš kurių išvyko jose parengti specialistai. Juk buvo išleisti milijardai litų, o dabar jie „dirba" kitų šalių ekonomikai. Beje, šie mano pasiūlymai jau yra svarstomi.

Be abejo, norint pasiekti tikslą, reikia, kad visi Rytų šalių darbdaviai ir profsąjungos kalbėtų „vienu balsu" ir keltų bendrus reikalavimus. Tada galima prisidėti prie reikiamų pokyčių.

Ir dar man rūpi situacija mokesčių sistemoje. Padėtis labai prasta. Mokesčių sistemos pertvarkos normalizavimo reikia siekti ne tik Lietuvoje, bet ir Briuselyje. Briuselis iki šiol negali normalizuoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Rinka vieninga, o PVM – kokie tik nori. Lietuvoje, tarp kitko, šie mokesčiai didžiausi.

 

 

Kandidatės į LPSK pirmininko pavaduotojas Rūtos OSIPAVIČIŪTĖS
prisistatymas LPSK tarybos posėdyje 2010 m. vasario 19 d.

 

Norėčiau pasidžiaugti, kad konfederacija dirba; dirba ir čia susirinkę žmonės. Ypač vertinu Algirdą Kvedaravičių, jo indėlį į profsąjungų veiklą. Iš jo galima daug pasimokyti ir ypač man, nes manau, kad, palyginti su juo, esu dar naujokė profsąjungose.

Vertindama konfederacijos veiklą iš savo pozicijos, matau labai daug teigiamų dalykų, bet kartu matau keletą aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, kad konfederacijos veikla taptų gyvesnė, kad galėtų atsinaujinti. Džiaugiuosi, kai ateidami nauji žmonės atsineša idėjų, mes iš jų mokomės, todėl įsivaizduoju, kad ir konfederacijai atėjo laikas pasisemti naujų idėjų. Norėčiau atkreipti dėmesį į keturis veiksnius, kurie gal ir nėra tokie konceptualūs, bet manau, kad jie pagerintų konfederacijos veiklą.

Pirmiausia reikia koordinuoti derybas ekonominiais socialiniais užimtumo klausimais. Kai vasarą buvo sprendžiama dėl biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų, mes nesukoordinavome savo veiksmų, nepasitarėme. Rezultatas, aišku, yra, tačiau galbūt ne toks, kokio tikėjomės. Jei šakinės organizacijos koordinuotų savo veiksmus eidamos į derybas visais lygmenimis, tai ir rezultatas būtų geresnis.

Dėl Nacionalinio susitarimo. Buvo pristatytas protokolas, kuris dabar svarstomas Vyriausybėje, bet, manau, kad reikia žiūrėti į ateitį ir galvoti apie nacionalinės kolektyvinės sutarties poreikį.

Konfederacijoje kartais pasigendu veiksmų operatyvumo. Pati būdama mokytoja, manau, kad veiksmų operatyvumas lemia sprendimų įgyvendinimą. Konfederacija savo veikloje neišnaudoja tokio potencialo kaip viešieji ryšiai. Manau, kad konfederacija per mažai save reklamuoja. Be abejo, yra tinklalapis, yra laikraštis, bet manau, kad šioje srityje yra ką patobulinti. Na, ir – savalaikė informacijos sklaida. Kylančios diskusijos rodo, kad mums kartais trūksta informacijos. Manau, kad labai svarbu dalintis informacija, ir tai būtina sąlyga dirbant profsąjunginį darbą.

Pakartosiu gerb. Tamošausko (Tarybos posėdyje prisistačiusio kandidato į LPSK pirmininkus - red.) žodžius, kad vienas lauke ne karys, todėl profesinė sąjunga yra ne pirmininkas, bet mes, profsąjungos nariai. Ir iš savo patirties galiu pasakyti, kad rezultatų duoda tik komandinis darbas. Vienas žmogus gali generuoti idėjas, tačiau rezultatų galime pasiekti tik dirbdami visi kartu. Kai sueina daug žmonių, atsiranda „smegenų šturmas", tada ir galima pasiekti sėkmingų sprendimų.

Be abejo, svarbu kolegialūs sprendimai. Vienas žmogus negali priimti sprendimų už visą organizaciją. Ir pritariu gerb. Černiausko pasiūlymui dėl švietimo, nes msų organizacijoje švietimas yra prioritetas. Narių švietimas, seminarų organizavimas suteikia ginklą žmonėms visuose sektoriuose. Kai žmogus susiduria su darbdaviu ir turi informaciją, žino savo teises, pareigas, žino, kaip jį gina Darbo kodeksas ir profesinės sąjungos – jis jaučiasi tvirtesnis ir laimingesnis.

 

 

Kandidatės į LPSK generalines sekretore Janinos MATUIZIENĖS prisistatymas LPSK tarybos posėdyje 2010 m. vasario 19 d.

 

Ryžtuosi kandidatuoti jau trečiąją kadenciją. Jeigu būčiau žinojusi kandidatuodama pirmą kartą, koks darbas laukia, gal ir būčiau nesiryžusi. Bet man šis darbas patinka, gyvenu profsąjungomis.

Be to, manau, kad konfederacija į mane labai daug investavo. Dalyvavau daugelyje užsienio renginių, mokymų. Taip pat labai gerai moku vokiečių kalbą,- geriau nei rusų. Gaila, kad kol kas neįvykdžiau vieno užsibrėžto tikslo - anglų kalbą tebemoku tik šiek tiek, tačiau tikiu, kad per kitą kadenciją šį tikslą pasieksiu.

Jau kalbėdama aname suvažiavime (LPSK III suvažiavime - red.) sakiau, kad man svarbiausia yra kiekvienas narys, t.y. įsigilinti į jo problemas asmeniškai su juo bendraujant. Tokias problemas apibendrinusi siekiu jas išspręsti.

Man svetimos intrigos, keršto jausmas, pyktis. Kolegos, kurie pareiškia man pastabų,- skatina tobulėti, eiti į priekį.

Apie kai kuriuos dalykus, kurie man atrodo svarbūs.

Manau, kad mes (sekretoriatas) dirbome ir geriau, ir blogiau. Kai dirbdavome blogiau, - gaudavom pylos. Manau, kad šį darbo barą reikia stiprinti. Be abejo, turime kartais greičiau reaguoti į kai kuriuos įvykius.

Kalbant apie profsąjungų įvaizdį negaliu nepaminėti laikraščio „Lietuvos profsąjungos" (kandidatė nuo praėjusių metų rudens yra laikraštį leidžiančios VšĮ „Profesinių sąjungų leidykla" administratorė - red.). Dėkoju tiems, kurie jau užsisakėte laikraštį, ir skatinu užsisakyti dar nespėjusius. Juk esame nusprendę, kad laikraštį turime išsaugoti. Galime diskutuoti dėl to, kaip jis turėtų atrodyti, galite siųsti savo straipsnius, tačiau laikraščiui turėtume padėti išlikti.

Visuomet profesinėms sąjungoms svarbi buvo vienybė. Nacionalinių profsąjungų koordinaciniame centre, LPSK Valdyboje ir regioniniuose centruose, kur dažnai tenka turėti reikalų su kitų struktrų organizacijomis, bendrauju ir mokausi laikydamasi diplomatijos principo.

Dar vienas prioritetas - profesinių sąjungų struktūrų stiprinimas. Manau, kad turėtų būti stiprios šakinės organizacijos, stiprūs regioniniai centrai ir stipri konfederacija. Tai trys grandys, kurių ateities labui visada daug dirbau ir, jei vėl išrinksite mane, dirbsiu ir toliau šia linkme.

Ir labai norėtųsi, kad stiprėtų sektoriai, kurie dar nėra sutvirtėję. G.Gruzdienės vadovaujamas Pramonės sektoriaus profsąjungų darinys galėtų būti tam pavyzdys. Jo posėdžiuose svarstoma Valdybos posėdžių medžiaga, ir jeigu taip dirbtų ir kiti sektoriai, Valdyboje mažiau gaištume laiko neesminiams klausimams.

Labiau norėčiau įtraukti Valdybos narius į įvairių komisijų darbą. Kai kurių klausimų mes (LPSK vadovai – red.) nesame pajėgūs vieni spręsti.

Esu atvira ir kritikai, ir komentarams. Jie man padės tobulėti ir pravers (net ir tuo atveju, jei nebsiu išrinkta kitai kadencijai).

NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai