2019 m. rugsėjo 17 d. antradienis - 10:04
   

2009 03 05 - PROBLEMOS IR PRIORITETAI

«
Komentarų: (0)

Kodėl sumažėjo narių?
Tikrai skaudus yra narių mažėjimo procesas,- kalbėjo A.Černiauskas.  Tiesa, profsąjungų reitingai yra kaip niekada aukšti – 45 proc., t.y. beveik pusė visuomenės, mumis pasitiki ir tik nedidelis procentas dar nežino, kas yra profesinės sąjungos.
Narių skaičiaus mažėjimui yra objektyvios priežastys – bankrutuoja įmonės, didėja nedarbas: nuo 4 iki 10 proc. bedarbių per trumpą laiką yra labai daug.
Deja, Profesinių sąjungų įstatymas neleidžia mums  priimti į profsąjungas studentų,  bedarbių, pensininkų, t.y. tų, kurie neturi darbo sutarčių. Pateikėme svarstyti minėto įstatymo pakeitimų projektą, tačiau tas projektas yra užstrigęs Teisingumo ministerijoje. Kreipėmės į tarptautines organizacijas, kad jos padėtų šį reikalą pajudinti.
6 tūkst. prarastų narių - tai yra labai daug. Nors kuriasi naujos organizacijos, bet jos neatsveria narių iš bankrutuojančių įmonių praradimo.
Todėl didžiausią dėmesį siūlau skirti narystei didinti.
Minėjau pagrindines narių mažėjimo priežastis – bankrotai, uždaromos įmonės, bet gal yra kitų priežasčių? Todėl pasiūlytume kiekvienam susėsti su savo organizacijos aktyvu ir paanalizuoti, kodėl narių mažėja. Ką mes darome blogai, ką turime daryti, kad narystė pradėtų augti.
Neseniai viešėjome Mažeikiuose ir ten išgirdome labai gerą pasiūlymą. Narių pritraukimo subtilybių mus jau mokė danai, švedai, lenkai, vokiečiai, rusai, bet mes patys neanalizuojame, kas yra daroma Lietuvoje. Todėl bandysime organizuoti renginius, kuriuose  galima bus pasidalyti gerąja praktika su organizacijomis, kuriose narystė didėja.


Reikia diskusijos apie organizacijos struktūrą
Šakinių profsąjungų  vaidmuo didinant narystę yra sutelktas ties naujų organizacijų kūrimu, tai, žinoma, yra svarbu,- kalbėjo LPSK pirmininkas. Bet reikia imtis ir tam tikrų priemonių, kad sustiprėtų regioninių centrų vaidmuo. Tuo tikslu reikia priimti tam  tikrų sprendimų. Žodžiu, būtina tobulinti, t.y. paprastinti, profesinių sąjungų struktūrą. Paprasta struktūra turi pliusų, ypač mažuose kolektyvuose.
Turime nemažai pavyzdžių, kai, pasitraukus lyderiams vietinėse organizacijose, šios atsiduria prie žlugimo ribos. Todėl reikia pamąstyti bei padiskutuoti  apie tai, kaip  pavienius narius  įtraukti į organizaciją.
O kelti pačios Konfederacijos vaidmenį, manau, toliau reikia per jos įvaizdžio formavimą, per tiesioginį dialogą, diskusijas su Vyriausybe, su Seimo nariais.


Nebūti vien stebėtojais!
Kita svarbi LPSK veiklos kryptis – užimtumo skatinimas.
Pasak A.Černiausko, profesinėms sąjungoms būtina stebėti situaciją darbo rinkoje, juolab kad girdisi kalbų apie atleidimo iš darbo supaprastinimą ir pan. Tai būtų palengvinimas darbdaviams, tačiau valstybė nenori perimti tam tikrų įsipareigojimų.
Esant tokiam nedarbui, turime akylai sekti visokių nedarbą mažinančių programų kūrimą, ypač regionuose.
Mūsų atstovai trišalėse tarybose prie darbo biržų turi būti ne paprastais stebėtojais. Deja, kol kas tokiais gana pasyviais stebėtojais yra kai kurie šakų vadovai, dalyvaujantieji tam tikrose tarybose, komisijose.


„Važiuosim patys, siųsim teisininkus...“
Vyriausybės programoje ir krizės įveikimo plane užimtumui yra skirta labai nedaug vietos, pastebėjo A.Černiauskas. Jeigu didės nedarbas, kartu daugės ir kriminalinių nusikaltimų, bus ir  kitokių neigiamų pasekmių. Ekonominė krizė gali išaugti į valstybinę, todėl turim rimtai vertinti šią problemą, daryti įtaką priimamiems sprendimams. 
Šiuo metu gauname daug skundų, kad darbuotojų atleidimai neteisėti, kad žmonės atleidžiami šalių susitarimu, nors iš tikrųjų yra etatų mažinimai ar restruktūrizacija.
Bet darbdaviai nenori informuoti darbo biržų apie grupės darbuotojų atleidimus, stengiasi eiti paprasčiausiu keliu: atleidžia šalių susitarimu neišmokant jiems išeitinių išmokų arba išmokant daug mažiau, negu jam priklausytų.
Todėl mūsų pareiga yra tiems darbuotojams padėti, aiškinti, kas jiems priklauso, kiek jie turėtų gauti išeitinės išmokos ir kaip jiems elgtis. Jeigu yra problemų, trūksta tam tikrų žinių, mūsų teisininkai turi paruošę tam tikrą mokymų programą, kreipkitės – važiuosim patys, siųsim teisininkus, kad darbuotojas tiksliai viską žinodamas galėtų priimti sprendimus.


Budėti prie įstatymų leidybos
Trečiąja LPSK veiklos kryptimi A.Černiauskas  įvardijo – užtikrinti, kad darbo santykius reguliuojančių įstatymų pakeitimai neblogintų darbuotojų padėties.
Yra Laisvosios rinkos instituto, Prekybos ir amatų rūmų parengti Darbo kodekso pakeitimai, nepalankūs darbuotojams, pastebi pirmininkas. tačiau esant tokiai Vyriausybei panašių siūlymų, greičiausiai, bus daugiau.
Todėl būtina sekti situaciją per savo atstovus prie Vyriausybės ir Seimo.
Yra galimybė dalyvauti Seimo komitetų posėdžiuose, kai svarstomi mums aktualūs klausimai. Sena mūsų svajonė, kad vieno LPSK teisininko funkcijos būtų analizuoti Seimo svarstomus projektus ir teikti informaciją mums. Jeigu tai pavyktų įgyvendinti, turėtume išsamią informaciją ne tik Vilniuje, bet ir regionuose, kur galima būtų dirbti lobistinį darbą su ten rinktais Seimo nariais.
partnerystė: gilyn, ir į regionus
Turėtume atidžiau domėtis ir socialinių partnerių priimamais sprendimais. Beje, dabar profsąjungų atstovų bendravimas su darbdavių organizacijomis gana keistas: darbdaviai su mumis maloniai bendrauja, kol mes jiems reikalingi, o kai nereikalingi, jie savo siūlymus teikia atskirai.
Vis dėlto aišku viena:  bendradarbiaudami su darbdavių organizacijomis galime pasiekti rezultatų.
Regioninės socialinės partnerystės plėtra, darbas regionuose, trišalėse tarybose prie savivaldybių taip pat  duoda tam tikrų rezultatų.
Yra stiprių regionų, kur profsąjunginis judėjimas gerokai suaktyvėjęs, profsąjungų autoritetas kyla, bet reikia pripažinti,  kad kai kur trišalės tarybos įkurtos tik formaliai, darbas nevyksta. Todėl manome, kad reikia mokyti trišalės tarybos narius - tiek profesinių sąjungų, tiek darbdavių, tiek savivaldos atstovus.


Darbo užmokesčio problemos
Dar viena numatyta veiklos kryptis - siekti darbo užmokesčio sistemos skaidrumo. Tai yra mūsų senas tikslas. Jūs žinote, kad beveik visose privačiose įmonėse yra mokamas minimalus darbo užmokestis plius priedai, kurie vieną dieną yra, kitą jau ne, tai priklauso nuo darbdavio valios, jeigu tai nėra fiksuota kolektyvinėje sutartyje.
Tik nedaugelyje įmonių yra įvesta darbo apmokėjimo metodika, todėl vienas iš mūsų tikslų – siekti darbo užmokesčio skaidrumo.
O biudžetiniame sektoriuje turime siekti, kad būtų atstatytas pareiginės algos bazinis dydis. Jį sumažinus 15 litų pareigūnų realus atlyginimas sumažėjo 60-70 litų, nors buvo žadama, kad dėl sumažinto gyventojų pajamų mokesčio „į rankas“  atlyginimas nepasikeis.
Pradeda strigti ir su tam tikrų darbuotojų grupių atstovais (kultūros darbuotojais mokytojais) pasirašytos ilgalaikės atlyginimų didinimo programos.

 

"Lietuvos profsajungos" 2009 Nr. 2

NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai