2019 m. lapkričio 12 d. antradienis - 13:05
   

2008 12 05 - TIK GRĖSMĖS? O GAL IR GALIMYBĖS?

«
Komentarų: (0)

Krizė, krizė, krizė – sklando ore, mintyse ir kalbose. Visi įsitempę laukia, kuriuo galu krizės lazda tvos per pečius, svarsto, ko teks vėl atsisakyti, seka naujienas ir nesupranta, kodėl vėl taupyti turės ne visi.
Kaip profesines sąjungas paveiks krizė? Ar atneš joms naujų galimybių, o gal -  žlugimą?
To klausėme kelių profesinių sąjungų lyderių. LP domino  ir prityrusių profsąjungininkų  nuomonė, kaip derėtų elgtis profsąjungoms krizės situacijoje, juo labiau Lietuvoje, kurioje  perima valdžią dešinieji, savaime suvokiami kaip neatstovaujantys samdomųjų darbuotojų interesams.
Vieni kalbintieji mano, kad krizės į uodegą įkirpti žmonės pradės burtis, mobilizuotis, ieškoti pagalbos profsąjungose, kiti – kad žmonių elgesys nesikeis,- jie ir toliau bijos, gailės pinigų nario mokesčiui, bus abejingi ir nebus solidarūs.
Tačiau LP pašnekovai vienu balsu tvirtino: reikia vienytis, veikti kartu, pamiršti ambicijas, kad prireikus galėtume  „sukelti tautą ant kojų“.


Veikti kartu ir „garsiai“


AB „Utenos trikotažas“ profesinės sąjungos pirmininkė Vilija  Bierontienė LP pasakojo, kad lengvoji pramonė ir šiaip išgyvena sunkius laikus, o krizės požymiai juntami jau ir bendraujant su žmonėmis.
Uteniškė lyderė mano, kad susiklosčiusi situacija turėtų padėti profsąjungoms suaktyvėti, „nes žmonės darosi labai priklausomi nuo darbdavio, bijo reikšti savo nuomonę. Todėl tą veiksmą galėtų deleguoti profesinės sąjungos aktyvui. Žinoma, tam reikia ryškių lyderių“.
Tiesa, anot  V.Bierontienės,  krizės pasekmės skaudžios ne visiems, - dalis žmonių lobsta kaip ir anksčiau. Tad  „krizės metu reikia profsąjungoms veikti kartu ir „garsiai“, netgi kviečiant kraštutiniam veiksmui – streikui“.


Intelektuali kova


Visagino  profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Rimantas Kumpis mano, kad per kataklizmus dalis žmonių mobilizuojasi, nes suaktyvėja jų savisaugos instinktas, tačiau Rimantas linkęs abejoti, ar dėl to profsąjungoms atsiras naujų galimybių. 
Antra vertus, jis neabejoja, kad profsąjungų autoritetas pakils, nes reiks spręsti daug socialinių klausimų. Kai žmonės pajunta realią grėsmę, patys prašosi į profsąjungą, kad ši juos apgintų ir konsultuotų.
Išradinėti dviračio, mano R.Kumpis, galbūt nereikės, tačiau dabar, kaip niekada, teks reikalauti iš darbdavių laikytis įstatymų, net ir atleidžiant darbuotojus.
O atleidinėjimų, išvengti nepavyks, nes vien, pavyzdžiui, Visagine kitais metais dėl atominės elektrinės uždarymo darbo neteks tūkstantis žmonių.
R.Kumpis džiaugiasi, kad profsąjungos Lietuvoje nekovoja „kuokos principu“: kovojama intelektualiniu lygmeniu. Nepaisant to, visaginietį žavi ir Europos darbuotojų solidarumas, kai jie „be didelių kalbų“ esant reikalui  „ima ir pradeda streiką“.


Baubas pučiamas specialiai?


Mažeikių rajono profesinių sąjungų centro ir AB „Mažeikių nafta“ profesinės sąjungos pirmininkė
Virginija Vilimienė suabejojo, ar krizės baubas nėra tik išpūstas burbulas. „Prieš naujuosius metus darbdaviai, galbūt susitarę, nori mažinti išlaidas ir tai padaryti darbuotojų sąskaita. Negaliu to tvirtinti, bet matau tokių požymių“, - svarsto mažeikiškė.
V,Vilimienė tiki, kad ekonomikos sunkumai galėtų tapti tam tikru akstinu profsąjungų veiklai:
„Į stiprėjimą, į solidarumą turėtų būti sutelktas dėmesys. Profsąjungos dabar turi suremti pečius. Tik būdami solidarūs galime išgyventi įvairias krizes ir pokyčius. Juk darbdaviai paprastai nueina lengviausiu keliu, – jie neieško galimybių kokioms nors kitoms išlaidoms sumažinti, o „pirmu taikiniu“ pasirenka darbuotojus“.
Naftininkų lyderės manymu, turi rastis daugiau kolektyvinių sutarčių, kuriose būtų užkirstas kelias tokiems žmonių sąskaita priimamiems sprendimams.  Jei jau krizė, tai, anot profsąjungininkės, „galima laikinai mašinų naujų nepirkti ar dar ko nors atsisakyti“.


Ar pasirengę?

 

„Kuo blogiau žmonėms, tuo geriau profsąjungai“, - šiek tiek sarkastiškai žinomą posakį prisiminė uostamiesčio alaus daryklos „Švyturys“ profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas. Taip, sunkmečiu žmonės  ieško paramos, pagalbos ir saugumo. „Tik ar esame pasirengę dirbti krizės sąlygomis?“ - retoriškai klausia jis.
Klaipėdietis abejoja, ar ta krizė jau iš tikrųjų atėjusi. „Matau tik daugumos darbdavių norą prisidengiant krize sumažinti darbuotojų. Juk objektyvių priežasčių kol kas nėra: įmonių pelnai toliau didėja”.
„Matote, šeimininkas šiemet negali pasikeisti savo Ferari, tai todėl riekia atleisti darbuotojų“, - ironizuoja R.Tamošauskas. Žinoma, dėl to ateityje ir būsią blogai, mano profsąjungininkas,- „žmonės praras pajamas, kris perkamoji galia“.
Profsąjungų veikla turi tapti profesionalesne. „Reikia liautis vieniems nuo kitų tampyti antklodę  ir pradėti dirbti: neapsiriboti turto nuomojimu, dalybom, nesiskaldyti, o rūpintis savo nariais”, - kritiškai nusiteikęs R. Tamošauskas.- „Konfederacija (LPSK - red.) turi rūpintis savo nariais – šakinėmis organizacijomis, šios – vietinėmis profsąjungomis, besirūpinančiomis savo nariais įmonėse. O dabar visi rūpinasi visais, ir išeina, kad niekas niekuo nesirūpina“.


Nedrebėti dėl antpečių


UAB „Kauno vandenys“ profsąjungos pirmininkas Romualdas Kalvaitis suabejojo, ar sunkmetis paskatins darbuotojus mobilizuotis. „Juk vyko protesto akcijos dėl pensijų, dėl atlyginimų, o kiek žmonių į jas suvažiavo?  O tai, atrodo, dalykai, kurie turėtų rūpėti kiekvienam Lietuvos piliečiui, - skeptišką požiūrį dėsto kaunietis. - Žmonės, kurie turi darbus, jie bijos išsižioti, o kiti... Gal ir atsiras tokių, kurie bus drąsesni“.
R.Kalvaitis mano, kad jau ir užuominos iš būsimos valdžios lūpų nėra palankios žmonėms, todėl profsąjungoms derėtų „susiimti“.
„Būsima Vyriausybė kuria savo programas, beveik viską kardinaliai keisdama, taigi reikia ir profsąjungoms nemiegoti ir pasyviai nelaukti, kas bus. Taip niekada traukinio ir nepavysim“.
Profsąjungoms reikia iš esmės keisti darbo stilių, mano R.Kalvaitis, „reikia vienytis, jungtis  neskaitlingoms šakoms nebijant, kad kažkieno antpečiai nukris“.
„Mėgstame šaipytis, kad yra daug partijų , o kiek yra profsąjungų? Vadų, vadukų, vadelių...“, - ironizuoja „Kauno vandenų“ darbuotojų atstovas.
LP kalbintas Rokiškio rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Erikas Gaigalas prisiminė vadinamosios Rusijos krizės laikus, per kurią nukentėjo ir mokytojai. Dabartinė  krizė paliestų mokyklas, jeigu Vyriausybė nevykdytų savo įsipareigojimų – Ilgalaikės švietimo darbuotojų atlyginimų kėlimo programos.
„Būtų idealu, jeigu ekonominės krizės akivaizdoje profsąjungos pradėtų vienytis. Tą laiką galima būtų išnaudoti ir savo populiarumui visuomenės akyse pakelti,- na, pelnyti vienokių ar kitokių dividendų,“- svarsto Rokiškio švietimininkas.


Baimės ir abejingumo diktatas


Medikų atstovas - Švėkšnos psichiatrijos ligoninės profesinės sąjungos pirmininkas ALoyzas
Andrulionis sakė apie krizę tik girdėjęs, tačiau dar jos nepajutęs. Nerimą kelia naujosios valdžios pareiškimai. Deja, jis manąs, kad profsąjungos nesugebės pasipriešinti gresiantiems pokyčiams dėl vieningumo stokos, na ir dėl ribotų profsąjungų teisių.
„Mūsų ligoninėje buvo apie 100 profsąjungos narių,- dabar liko mažiau nei penkiasdešimt. Žmonės išeina į darbą, į pensiją, o nauji žmonės nestoja, nes nenori mokėti nario mokesčio. Juk profsąjungos iškovojimais gali naudotis visi, - kritikuoja esamą situaciją  A.Andrulionis -  Profsąjungos nariai turėtų turėti lengvatų. Anksčiau bent jau nebuvo galima atleisti  profsąjungos nario be profsąjungos sutikimo. Dabar to nėra. Profsąjungų teisės laipsniškai mažinamos“.
Be to, kaip visada, tebegaji baimė, abejingumas, o „to mes tikrai nepakeisim“. Administracija savo ruožtu tą baimę kursto,  susidorojimo atvejų pakanka. Ir apskritai, vietiniams profsąjungų lyderiams dirbti labai sunku, liudija  Švėkšnos psichiatrijos ligoninės profesinės sąjungos pirmininkas.


Išjudinti tautą


Vilniaus policijos profesinės sąjungos lyderis Vladas Sanda pastebi, kad valstybės tarnautojai krizės ženklų dar nepastebi. Tačiau, pasak V.Sandos, policininkai dabar bent jau viliasi, kad į vidaus reikalų sistemą ateis dirbti daugiau žmonių iš vadinamojo privačiojo sektoriaus. Kodėl?  VR sistemoje „vis dėl to yra stabilumo“, - pripažįsta policininkų lyderis.
Kai dėl profsąjungų judėjimo, tai, pašnekovo manymu, kiekviena bėda yra akstinas susitelkti, jos ištiktiesiems susivienyti, o profsąjunga yra tam paranki.
Kad krizė gali būti tariama, V.Sandą verčia spėti kai kurie Seimo sprendimai. Jį stebina tai, kad viena ranka derinama antikrizinė programa, o kita – didinami parlamentarų atlyginimai. „Ar čia nėra tik finansų „perstumdymas“?
Pirmininkas už tai, kad profsąjungoms reikia keisti taktiką, peržiūrėti prioritetus. Net ir į didžiausius centrus susivienijusios profsąjungos iš principo dirba kiekviena sau, įsitikinęs jis: „Kaip Krylovo pasakėčioje – mes tą patį vežimą tampome į skirtingas puses ir jis visiškai nejuda. Jeigu mes nesiskirstytume – valstybininkai, biudžetininkai ar privatus sektorius ir susitelktume į vieną būrį, tikrai būtume didelė jėga ir galbūt net išjudintume tautą“.


Ramunė Motiejūnaitė Pekkinen

NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai