2019 m. rugsėjo 17 d. antradienis - 9:24
   

2009 01 09 - KO VIS DĖLTO SIEKIAMA ŠIA MOKESČIŲ REFORMA?

«
Komentarų: (0)

LP pokalbis su prof. POVILU GYLIU

Vyriausybės planas pristatytas kaip antikrizinis,- pastebėjo P.Gylys (pokalbis vyko gruodžio 15 d.- red.).- Tačiau įsigilinus gali susidaryti įspūdis, kad nemažu mastu planas yra ir prokrizinis: kai kurie dalykai gali ne pagerinti šiandieninę ekonominę situaciją, o, priešingai, – ją pabloginti.
Pelno mokesčio padidinimas. Tai būtų pateisinama ekonominio pakilimo metu. Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, verslo liudijimų panaikinimas kai kurioms sritims reiškia veiklos sąlygų pablogėjimą.
Žodžiu, gali būti taip, kad tokia programa prisidės prie silpnesnių įmonių bankrotų, prie nedarbo padidėjimo, nulems ir tai, kad valstybė negaus dalies įprastinių pajamų iš mokesčių.


Reformos - artėjant ekonominiam nuosmukiui 


Manyčiau, programos autoriai nesupranta, jog mokesčių lengvatos taikomos tada, kada norima sudaryti specialias, lengvesnes sąlygas dviem žmonių grupėms: viena, siekiama padėti vargstantiems. Tuo atveju taikomi lengvatiniai PVM mokesčių tarifai pirmo būtinumo prekėms.
Antra, mokesčių lengvatos taikomos tada, kada norima paskatinti tam tikras veiklos sritis,- pavyzdžiui palaikyti leidybą, teatrus ir pan.
O dabar, pabloginus šių dviejų grupių sąlygas, manau, pralaimės ne tik namų ūkiai, smulkusis verslas ar leidyba, bet  ir kitos galiausiai,- visi gyventojų sluoksniai.
Blogiausia, kad tokios radikalios reformos daromos artėjant ekonomikos nuosmukiui. O juk, kaip sakoma, arkliai vidury sraunios upės nekeičiami.
Taip,  įvyko rinkimai, keičiami arkliai,- dėl to nieko negali kaltinti. Bet šį kartą keičiami ne vien arkliai, bet ir vežimas! (Turiu omenyje gana drastišką mokesčių sistemos pertvarkymą).
Kodėl taip daug didinamas PVM kai kuriems gyvybiškai svarbiems dalykams, - pavyzdžiui, vaistams? Sakoma, kad tokiu būdu bus papildytas biudžetas. Jei priežastis ta, tai kodėl kartu mažinamas ir gyventojų pajamų mokestis? Tai juk kelių šimtų milijonų litų netektis biudžetui.
Taigi ko iš tikrųjų siekiama - ar subalansuoti biudžetą, ar išbalansuoti jį, - sumažinti biudžeto deficitą ar jį padidinti?
Jei valdantieji sakytų: gyventojų pajamų mokestį reikia didinti, suprastume, kad taip elgiamasi pagal biudžeto subalansavimo, valstybės skolos mažinimo logiką (nors, kita vertus, tai būtų abejotinas žingsnis fiskalinės politikos principų požiūriu).


Tad vis dėlto, kodėl pajamų mokestis mažinamas?


Paskaičiavus paaiškėja, jog iš to mažinimo, kaip ir  kitais atvejais, laimės labiau pasiturintys. Tarkime, net ir aš (profesorius, universiteto katedros vedėjas - red.) laimėsiu daugiau, negu tas, kuris tegauna, pavyzdžiui, tūkstantį ar pusantro tūkstančio litų. Nekalbu apie tuos, kurie gauna už savo darbą keleriopai didesnį atlygį,- jų realios pajamos neabejotinai padidės.
Susiduriant su krizės apraiškomis ir šiaip jau nukenčia labiausiai socialiai pažeidžiami visuomenės sluoksniai, o jei dar ir valstybė imasi regresyvių priemonių mokesčių politikos srityje?


Regresyvios priemonės - kas tai?


Regresiniai mokesčiai - priešingi progresiniams, labiau slegiantiems turtinguosius, - kaip tik labiau spaudžia neturtinguosius. Deja, Lietuvoje  progresiniai mokesčiai tebėra tabu, nors visas išsivystęs pasaulis juos taiko.
Tiesa, nemanau, jog šiandien yra geriausias laikas aktualinti progresinių mokesčių įvedimo darbotvarkę. Tačiau kalbėti apie mūsų mokesčių sistemos regresyvumą yra verta.


Tad koks tikrasis tokios reformos tikslas?


Galimas kad ir toks paaiškinimas: kas galėtų paneigti, kad gyventojų pajamų mokestis yra mažinamas siekiant „prismaugti“ valstybinę sveikatos apsaugos sistemą, o paskui ją privatizuoti? Atseit, valstybė pati nepajėgi tvarkytis. Ir ką gi, žmonės, jau ir dabar kenčiantys nuo esamo „nemokamo“ gydymo, sutiks, nes tada jau tikrai bus akivaizdu, kad valstybė  „nesusitvarko“.
O  jeigu iš tiesų bus privatizuota sveikatos apsaugos sistema? Tada nežinia, kiek procentų Lietuvos gyventojų apskritai galės gydytis. Juk net Amerikoje, turtingiausioje pasaulio valstybėje, 47 milijonai žmonių negali pasinaudoti  privačiose  rankose esančios sveikatos apsaugos  paslaugomis. Kas tada atsitiktų neturtingoje Lietuvoje, - sunku net įsivaizduoti.
Galima be jokios abejonės teigti, kad šis „antikrizinis“ Vyriausybės  planas yra ir taip jau blogos situacijos gilinimas. Dėl šitos „reformos“  nukentės ir verslas, ir žmonės.


Kokį kelią reikėjo pasirinkti valdantiesiems?


Kad būčiau politiškai korektiškas pasakysiu taip. Pirma, galima buvo stabtelėti ir pagalvoti. Kaip ir medicinoje: svarbiausia - nepakenkti. Pasvarstyti, kaip nepakenkti nei verslui, nei samdomiesiems darbo žmonėms, nei būsimiesiems bedarbiams.
Beje, galbūt galima buvo kol kas nieko labai smarkiai ir nekeisti, nes biudžeto situacija nelabai keisis. Ir iš tiesų - pabrėšiu dar kartą - kam mažinti gyventojų pajamų mokestį, jeigu norima subalansuoti  biudžetą?
Antra, tenka pripažinti, kad buvusioji valdžia nepadarė to, ką turėjo padaryti. Ekonominio augimo sąlygomis ji neįvedė progresinių mokesčių, nepadidino biudžeto dalies bendrajame vidaus produkte (BVP). Kitaip sakant, jeigu mes būtume dabar turėję 33 proc. per biudžetą perskirstomo BVP, o ne 29 proc., tai būtume išlošę kelis milijardus litų.
Deja, pernai valdžia panaikino socialinį mokestį verslui ir sumažino gyventojų pajamų mokestį nuo 27 proc. iki 24 proc. Dėl to, pačios Finansų ministerijos paskaičiavimais, iš viso biudžetas neteko apie milijardą litų. O dabar tų pinigų kaip tik ir trūksta.
Tiesa, tai ne dabartinės valdžios problema. Nors manau, kad ją aštrinant prisidėjo ir dabar valdžioje esančios partijos,  nepasipriešinusios tokiems pakeitimams.


„Sodra“ ir XXI amžiaus finansiniai baudžiauninkai


Dar vienas biudžeto deficito mažinimo šaltinis (arba jo didinimo priežastis) - privatizuota SODRA. Jeigu nebūtume jos iš dalies privatizavę, tai nebūtų dabar tarsi žaizdos atsivėrusios egzistuojančios  „skylės“ arba jos būtų ne tokios didelės bei skausmingos.
Beje, dabar nė vienas ekonomikos ekspertas net neužsimena apie tai. O juk Iš SODROS (mano duomenimis) paimama apie vieną milijardą 200 milijonų litų ir pervedinėjama į privačius fondus! Kad šis įsipareigojimas būtų įvykdytas, iš valstybės biudžeto, iš mokesčių mokėtojų, paimama analogiška suma tai skylei užkamšyti.
Ir dabar teigiu: jeigu nebūtų iš dalies privatizuota Sodra, tai dabartiniai pensininkai gautų didesnes pensijas. Na, jau tikrai nebūtų „skylės“ Sodros  finansuose.
Taip, antikriziniame plane yra  nuostata, kad ketinama laikinai sumažinti valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos dalies, pervedamos pensijų kaupimo bendrovėms, tarifą nuo 5,5 iki 3 proc.
Klausau, ką kalba ta tema komercinių bankų ekspertai (kurie šiandien dominuoja viešojoje erdvėje). Deja, jie nė nekalba apie tuos procentus. Nesistebiu, kad taip elgiasi privačių bankų ekspertai, nes juk komerciniai bankai neatstovauja viešajam interesui, - jie atstovauja privačiajam interesui.
To nepastebi ar nenori pastebėti žiniasklaida, kiti ekspertai ar politologai, bet jie juk yra suinteresuoti privačių pensijų fondų nauda. Kad ir ką kalbėtų šie ekspertai ir jiems dažnai antrinanti žiniasklaida, - tų  procentų, kurie pervedami iš Sodros į privačius  pensijų fondus, sumažinimas galėtų būti viena iš išeičių gelbstint biudžetą.
O privačiuose pensijų fonduose žmonės šiuo metu pinigus praranda ir iš jų negali pasitraukti. Kapitalizmas – laisvų žmonių santykiai, tad jeigu negali išeiti iš kokios nors struktūros, tai jau yra baudžiava.


Kalbėjosi Ramunė Motiejūnaitė Pekkinen

 

NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai