2019 m. gruodžio 6 d. penktadienis - 21:12
   

2007 06 30 - RAMUNĖ MOTIEJŪNAITĖ: PROGRESINIAI MOKESČIAI. BŪTI AR NEBŪTI?

«
Komentarų: (3)

PROGRESINIAI MOKESÈIAI. BÛTI AR NEBÛTI?

Apžvalga


Ramunė Motiejūnaitė


Socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai Seime užregistravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kurios numato progresinius mokesčius. Siūloma atsisakyti planų nuo kitų metų visiems gyventojų pajamų mokestį (GPM) mažinti iki 24 proc., o įvesti 15 proc. tarifą, kuris būtų taikomas pirmam uždirbtam tūkstančiui litų, o likusiai sumai palikti šiuo metu galiojantį 27 proc. tarifą.


Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), LPS „Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federacija(LDF) mano, kad 15 proc. GPM tarifą būtų efektyviau taikyti pajamoms, kurios mažesnės negu vienas vidutinis darbo užmokestis (daugiau kaip 1700 litų).


Jau beveik susitaikėme su mintimi, kad Lietuvoje niekas niekada, net save kairiaisiais vadinantieji socialdemokratai, nebepradės kalbėti apie progresinę gyventojų pajamų mokesčio sistemą. Bet štai ėmė socdemai ir pradėjo. Ir ne tik kalbomis, kaip esame įpratę, bet jau parengė ir įstatymo projektą. Skeptikai, net ir pritariantys progresinių mokesčių idėjai, vardija galimas „praregėjimo“ priežastis: LSDP pirmininkas Gediminas Kirkilas gelbėja nuo skilimo partiją, kurioje vis garsiau ir viešiau imta kalbėti apie tikrąsias socialdemokratines vertybes. Antra - renkami balai artėjant Seimo rinkimams.


Mums priežastys ne tiek svarbios, daug svarbesnis yra pats pasiūlymas, kurį sveikina nacionaliniai profesinių sąjungų centrai.


LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas neslepia džiaugsmo: „Galų gale Vyriausybė išgirdo profesinių sąjungų balsą. Tiek metų įrodinėjom, kad progresiniai mokesčiai būtų teisingiausia visų piliečių atžvilgiu“.


Paskutinį kartą - šių metų kovo 6 d. Trišalėje taryboje siūlymo kitame gyventojų pajamų mokesčio reformos etape pereiti prie progresinės mokesčių sistemos nepalaikė nei darbdavių, nei Vyriausybės atstovai. Darbdaviams ši sistema pasirodė neteisinga, o Vyriausybei - „per daug skausminga“.


Praėjus pusantro mėnesio, Seimo socialdemokratų frakcija jau svarsto progresinių mokesčių įvedimo galimybę, sudaroma darbo grupė, parengiamas projektas. Net prieš tai aršiai progresinę mokesčių sistemą kritikavęs finansų ministras Rimantas Šadžius pasisako už.


Idėjos niekintojai


Idėjos priešininkai, pradedant Prezidentu ir baigiant dienraščių žurnalistais, net neįsigilinę į siūlomą projektą, skuba suniekinti idėją. Neva, progresiniai mokesčiai „trukdys formuotis pagrindiniam demokratinės valstybės ramsčiui, viduriniajai klasei - kvalifikuotiems specialistams ir tarnautojams“ (Liberalų ir centro sąjungos rezoliucija); „nes jie iškreipia mokesčių sistemą, didina šešėlinės ekonomikos mastą, kenkia šalies įvaizdžiui ir supriešina visuomenę“ (prezidentas Valdas Adamkus). Verslininkai progresinius mokesčius vadina „praeities atgyvena“, neva būtent dėl to Lietuva pralaimės kovoje dėl užsienio investuotojų ir pan.


Kad idėjos nepalaiko dešiniosios partijos, verslininkų ruporas - Laisvosios rinkos institutas (LRI prezidentas Remigijus Šimašius: „progresiniai pavydo mokesčiai skaldys visuomenę“), to paties instituto patariamas Prezidentas ar vieno komercinio banko analitikas Gitanas Nausėda, nieko nestebina.

Tačiau prieš pasisako ir valstiečiai liaudininkai, kurie savo partijos programoje yra numatę progresinius mokesčius. Jie siūlo geriau iki 600 litų kelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (šiuo metu NPD - 320 litų), kas padėtų „išlaikyti didesnį skaidrumą ir būtų socialiai teisingiau“.

Jie, būdami valdančiojoje koalicijoje, negirdi kolegų socialdemokratų, kurie teigia, kad tokio spartaus NPD didinimo esą nepakeltų biudžetas. Beje, bent iki 400 litų kelti NPD ragina darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai.


Tiesa, LSDP siūlomas progresinių mokesčių projektas sulaukia kritikos ir iš kitos pusės: štai Lietuvos socialdemokratų sąjunga mano, kad siūlomas modelis yra primityvus ir neveiksmingas. Ji siūlo palyginti su ES senbuvėmis kiek prastesnį, tačiau esą efektyvesnį variantą: įžanginis mokesčio tarifas būtų 12 proc., maksimalus - 50 proc. (pasiekus 4600 litų pajamas).


Progresiniai mokesčiai - net JAV


Politikams kritikams A.Černiauskas pataria nemaišyti politikos su ekonomika.


„Taip jau yra politikoje, kad ekonominiai dydžiai „suveliami“ su politika, o šiuos dalykus reikia atskirti“,- sako jis ir pataria politikams pasiimti skaičiuotuvą.

Paskaičiavus paaiškės, jog realiai mokesčiai sumažės visiems, ko ir yra siekiama. Premjeras Gediminas Kirkilas apskritai mano, jog yra nekorektiška ir nesolidaru, kad daugiausiai prieš progresinę mokesčių sistemą pasisako tie, kurie gauna didžiausius atlyginimus.


Pagrindinis progresinių mokesčių tikslas - mažinti socialinę atskirtį: mokesčiai mažėja tiems, kurie mažiau uždirba. Pasak Mindaugo Leikos, Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininko (DELFI, „Ar reikia progresinių mokesčių“), „mažas pajamas gaunantys skaičiuoja kiekvieną litą, todėl dideles pajamas gaunančių didesnis apmokestinimas nebus žalingas, nes nauda, kurią gaus nedideles pajamas gaunantis, ne tik kompensuos dideles pajamas gaunančių prarastą naudingumą, bet ir suteiks papildomą naudą mažas pajamas gaunantiems“.


Anot M.Leikos, didesnė pajamų lygybė naudinga ir visai šalies ekonomikai: „mažesnes pajamas gaunantys žmonės gautas papildomas pajamas išleidžia normalioms vietinėms vartojimo prekėms, o ne prabangioms importinėms; vyriausybė daugiau lėšų gali skirti tokioms sritims kaip infrastruktūros vystymas ar investicijos į viešųjų paslaugų: visuotinio išsilavinimo, saugumo, medicinos gerinimą“.


Progresinių mokesčių oponentams, neva progresiniai mokesčiai gali paskatinti žmones mažiau dirbti, ekonomistas pataria pažvelgti į JAV pavyzdį (GPM progresyvūs tarifai nuo 10 iki 35 proc. - red.), tuomet ši prielaida neatrodys tokia jau ir įtikinanti.


Beje, ir Europos Sąjungoje progresinės GPM sistemos neturi tik keturios šalys: Lietuva, Latvija, Estija ir Slovakija. O šių šalių socialiniai rodikliai yra patys blogiausi.


Sąmoningas ar nesąmoningas klaidinimas


Prasidėjusi kampanija prieš progresinių mokesčių įvedimą formuoja visuomenės nuomonę, kad šis siūlymas yra žalingas. Neteisingai komentuodami norimą įvesti progresinių mokesčių principą žurnalistai ir politikai klaidina žmones.

 

Kad politikai iki galo neįsigilina į komentuojamas temas, mūsų taip pat nestebina, tačiau ekonomikos temomis rašantiems žurnalistams derėtų pasistengti. Štai birželio 15 d. „Respublikoje“ dienraščio ekonomikos skyriaus redaktorius Š.Černiauskas teigia, jog bent vienu litu daugiau nei 1000 uždirbantis darbuotojas jau turės mokėti 27 proc. pajamų mokesčio nuo visos uždirbamo sumos. Tai - netiesa.


LPSK pradėjo aiškinamąją kampaniją: tarkim, žmogus uždirba 1000 litų. Atėmus neapmokestinamąjį minimumą 320 litų, 15 proc. tarifu lieka apmokestinti 680 litų, taigi „į rankas” lieka 898 litų.


Jeigu žmogus uždirba 1100 litų, atskaičiavus GPM nuo pirmojo tūkstančio lieka 898, o 100 litų virš tūkstančio būtų taikomas 27 proc. tarifas, t. y. lieka 73 litai. Taigi „į rankas“ žmogus gautų 971 litą.


LPSK įspėja, kad atmetus progresinių mokesčių idėją ir mokesčius visiems sumažinus iki 24 proc., dabartinę minimalią mėnesinę algą (600 litų, nuo liepos mėn. - 700) gaunantiems atlyginimas padidėtų tik 8 litais, o vidutinį darbo užmokestį - 41 litu.


Prezidentas gina tik turtingųjų klaną


Norėdamos paveikti Prezidentą atsisakyti savo nusistatymo prieš progresinę mokesčių sistemą, birželio 15 d. profesinės sąjungos surengė piketą prie Prezidentūros (nuotr. viršuje). Trys profesinių sąjungų atstovai - A.Černiauskas, LDF pirmininkas Vydas Puskepalis ir „Solidarumo“ pirmininkės pavaduotojas Antanas Liutkevičus - į Prezidentūros kanceliariją nunešė kreipimąsi į Prezidentą Valdą Adamkų. Tačiau atstovams buvo paaiškinta, kad šalies vadovas šiuo metu išvykęs tikrinti sveikatą.


Žurnalistų paklaustas, kaip bus su šešėline ekonomika, kuri neva dar labiau didės įvedus progresinį GPM, A.Černiauskas atsakė, jog tai norinčiųjų idėją suniekinti nieko nevertas argumentas. Jo teigimu, įvedus papildomą 15 proc. tarifą, atlyginimai didės valstybės biudžeto sąskaita, tad baimintis dėl augsiančios šešėlinės ekonomikos neverta.


V.Puskepalis taip pat nepasidavė provokuojančiam žurnalistų klausimui, esą progresinių mokesčių idėja - priešrinkiminis socialdemokratų veiksmas. „Gali būti,- atsakė jis,- tačiau jis labai geras“.


Prezidentui kliuvo už tai, kad jis ginąs tik turtingųjų klano interesus ir nesirūpina didžiosios šalies gyventojų dalies padėtimi. Tai rodo jo vieši pasisakymai už Sodros „lubas“, prieš progresinius mokesčius ir pan.

Piketas buvo tik įspėjamasis. Profesinės sąjungos turi akcijų planą ir jį pradės įgyvendinti, jeigu ir šį kartą nebūtų išgirstos. Kad taip gali būti, rodo ne tik Prezidento viename interviu prasprūdęs susierzinimas profesinių sąjungų akcijos atžvilgiu, bet ir apskritai „nemeilė“ profsąjungoms.

Jis beveik niekada neatsiliepia į jų kvietimą susitikti, nė žodžio apie socialinį dialogą nebuvo ir nė viename jo metiniame pranešime.

Na, o kieno čia daugiau kaltės - profsąjungų, kad jos nepakankamai garsiai ir aiškiai pateikia save, ar Prezidento - galima tik spėlioti.

"Lietuvos profsąjungos", 2007 m. , birželio 30 d., Nr.8 

NAUJAUSI KOMENTARAI
2009-06-23 19:55:54jis
Gaila, kad mūsų žmonės, kaip avių banda.Turėtų rėkti, šaukti, reikalauti
,kad tikrovėje eitume į Europą
2009-04-08 10:57:37nu visai
ar gaudamas 3000 Lt priskaityto atlyginimo jau turtingas? Tai tik viduriniosios klases naikinimas. Jei zmogus, kuris turi aukstaji issilavinima ir atsakomybe gaus tiek pat kiek kiempo slaveja, ar tai teisinga?
2008-10-16 14:41:29merkelis
dieve,padėk sutramdyti lietuvišką laisvosios rinkos ginamą godumą ir veidmainystę be tavo stebuklo nieko nebus
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai