2019 m. rugsėjo 17 d. antradienis - 9:22
   

2007 05 01 - „LIETUVOS PROFSĄJUNGŲ“ ARCHYVAS: PIRMASIS PIRMOJO LPSK PIRMININKO INTERVIU

«
Komentarų: (0)

  „ESU CENTRALIZUOTO VALDYMO ŠALININKAS“   Į redakcijos klausimus atsako 2002 m. gegužės 1 d. steigiamajame LPS Konfederacijos suvažiavime išrinktas jos pirmininkas Algirdas Sysas.   Redakcija. Kokius pirmus žingsnius žengėte tapęs Konfederacijos pirmininku?   A.Sysas. Kokių nors specialių žingsnių nebuvo. Galiu pasakyti, kad mano veikla prasidėjo nuo... didelio galvos skausmo. Juk 12 metų darbo parodė, kad Susivienijime buvo vienoks, vadinkime, darbo stilius, kultūra, o Centre – kitoks. Ir, aišku, didžiausia problema, kaip suderinti tuos skirtingus požiūrius į, atrodytų, vienodus ir suprantamus dalykus… Pagrindinis rūpestis - surasti tokį visiems priimtiną bendros veiklos stilių ir tempą, ir būdą, o pirmiausia - pasiekti vidinio susikalbėjimo. Tada - ir visa kita. RED. Kai jau susirikiuosit, kokių šalies profsąjungoms strateginių problemų imsitės?   A.S. Manau, tikslas išlieka tas pats: kad profesinės sąjungos kaip visuomenės dalis įgytų didesnį svorį, vaidintų ryškesnį vaidmenį respublikos gyvenime.   Juk pakankamai gera yra sukurta įstatymų sistema. Reikia, kad į profsąjungų balsą būtų atsižvelgiama, kad jis būtų išgirstamas, nes tas ligšiolinis susiskaidymas, ko gero, ir nulėmė, kad profesinės sąjungos, neužėmė deramos vietos pilietinėje visuomenėje, taigi tikslas išlieka tas pats. Sakykim, atgaunant tam tikras pozicijas iškart reikia imtis iniciatyvos norminių aktų srityje, - leidžiant įstatymus ar vyriausybės nutarimus, ar ministro įsakymus, ar direktoriaus įsakymus, ar kolektyvines sutartis, ar vidinės tvarkos taisykles – žodžiu, srityje tų norminių aktų, kurie reglamentuoja vienokias ar kitokias mūsų narių garantijas ir galimybes.   RED. Kaip naujoji Konfederacija vadovaus pirminėms grandims?   A.S. Jau ir Steigiamajame suvažiavime trumpai drūtai pasakiau, kad esu centralizuoto valdymo šalininkas. Tas mūsiškis laisvės supratimas, kuris virto anarchija, atsisuko prieš pačias profesines sąjungas - ir prieš narius, ir prieš pačią narystę. Turime aiškiai sudėlioti funkcijas, nusakyti darbo pasidalinimą, tada bus aiški kiekvieno atsakomybė. Dabar tarsi išeina, kad atsakomybės nesuvokia nei pirminės organizacijos, nei viršūnės. Viršūnės, aišku, turėtų jausti didesnę moralinę atsakomybę. Deja, ji reikiamai neparemiama kai kuriais labai aiškiais dalykais, tarkim, mokesčiais ar nario mokesčio įnašais. Kol šitai nesutvarkyta, negali laukti nei tam tikrų rezultatų iš viršaus, nei iš apačios. Žodžiu, aiškiai reikia susitarti, ko, kaip ir ką kas daro ir kas iš ko ir ko tikisi. Jei pirminės organizacijos deleguoja tam tikras funkcijas, moka nario mokestį, tai tada aukštesniosios struktūros dirba. Todėl ir suformulavau tarsi lozungą: „Negalima įsivaizduoti stipraus centro be stiprių šakų“.   Turime sutvarkyti struktūrą - šakinę struktūrą Konfederacijoje, kad nebūtų dubliavimosi, kad nebūtų atskirų karalysčių, kurios egzistuoja jau 12 metų. Dėl to pirmiausia tarp pačių narių reikia susitarti. Neprimetu nuomonės, kad konkrečiai taip ar kitaip turi būti pavadinta ta ar kita šaka. Bet jeigu dabar konfederacijoje yra trys ar keturios šakos, kur dirba to paties profilio darbuotojai, manau, tai yra nenormalu, ir tai turi visi suprasti. Pirmiausia pačių tų organizacijų narių reikalas susitarti ir sukurti vieną organizaciją - svarbu, kad būtų pasiekta profsąjungos įtaka, kad nuo jos kažkas priklausytų. RED. Pokalbio pradžioje užsiminėte apie nevienodus buvusių LPSS ir LPSC veiklos stilius. Ką tariate paveldėję geresnio ir ką blogesnio iš abiejų centrų?   A.S. Manau, blogas dalykas yra jau minėtas išsiskaidymas į nedideles organizacijas ir vienoj organizacijoj, ir kitoj. Tai yra rimčiausia problema. Antra, ir vieno ir kito buvusių centrų organizacijose nėra pastangų siekti normalios karjeros, kad į vadovaujančius postus profsąjungose ateitų ir jaunesni žmonės, ir aktyvesni… Tada tai būtų natūralus siekis, o ne kažkoks tik stūmimas ir visiškas nenoras ir netgi toks atstūmimas tam tikra pasme.   RED. Buvusiame LPSS veikė ir tebeveikia Baublytės-Nemaniaus-Petraitienės kartelis. Ar tokį šakų stambinimo kelią turite galvoje?   A.S. Kartelis, manau, būtų vėlesnis etapas, nors aš remiu tą idėją. Juk matome, kad Europoje vyksta būtent stambėjimas. Ir stambėja, jungiasi net visiškai skirtingo profilio organizacijos. Tik gal mes dar nesubrendome iki to… Šiuo metu kalbu apie tas pirmines organizacijas, kurios veikia toje pačioje srityje, tarkime, medicina, geležinkeliai, metalo pramonė, paslaugų sfera.   Buvau griežtai prieš kad LPSK įstatuose būtų įtvirtinti kažkokie teritoriniai junginiai, kurie turėtų net atstovus Taryboje. Kodėl? Todėl, kad pirmiausia esu struktūros, griežtos struktūros šalininkas: jeigu yra šakos, tai kaip tik šakos regione susitaria, per šaką išsirenka vieną patį aktyviausią (kuris ir taip bus Tarybos narys). O regionas yra tik tik tam, kad teiktų informaciją, koordinuotų, o ne tam, kad taptų atkira kunigaikštyste, - tokia, kokios jau egzistuoja Kaune, Klaipėdoje, Mažeikiuose. Juk tai vėl išblaško mūsų pajėgas.   RED. Kalbate apie siekį vieningai dirbti visom grandim. Bet juk tam reikalinga nuolat gauti iš jų informaciją, ją analizuoti.   A.S. Negaliu vertinti, kaip šiuo požiūriu dirbo buvusio LPS centro šakos, todėl man reikia ten dažniau apsilankyt. Mes, buvusio LPS susivienijimo, žmonės labai gera informacine sistema negalim pasigirt, vis dėlto turėjome internetinį puslapį, buvome ten suvedę visus duomenis apie mūsų organizaciją. Tačiau, aišku, tai ne tokia informacija, kokia turėtų būti. Užtat pirmajame LPSK valdybos pasitarime šiek tiek kalbėjau, kad reikia panaudoti projektą, kurį atliekame su danais, kad realizuotume bent jau informacinės bazės apie mūsų pirmines organizacijas sukūrimą. Juk turbūt pastebėdavote, kaip LPS centras turėdavo traukte traukti informaciją iš pirminių organizacijų. O juk turėtų būti atvirkščiai: jeigu pirminės organizacijos pasitiki struktūros viršuje dirbančia komanda – ir šakų vadovais, ir Konfederacija, tai jos pačios turi teikti informaciją, kokios problemos juos jaudina. O jau mes, vadovaudamiesi Įstatais, mūsų galimybėmis, tada galimesiūlyti tam tikrus sprendimus, kaip tas problemas spręst. O dabar išeina atvirkščiai: mes visur klausiam „O kokios problemos jus jaudina?“, “Duokit žinučių į “Lietuvos profsąjungas” ar į mūsų puslapį “Nuo algos iki algos”.   Tad vienas iš tokių aktualių uždavinių, kuriuos teks Konfederacijai spręsti, - pirminių grandžių suaktyvinimas, nes ta naujoji mūsų organizacija sukurta tikrai ne vien Sysui ar Kvedaravičiui, o pirmiausia – visoms profsąjungoms. Laukia sunkus, ilgas, gal net nuobodus darbas, ir kol nepadarysime rimtų žingsnių, tai ir toliau lyderiai kažką veiks vadovaudamiesi bendru supratimu, o tie, kas gyvena kasdieninį gyvenimą, toliau liks nuošaly manydami, kad tų didžiųjų problemų nėra. R. Buvusių centrų aparatuose tebedirba žmonės, kurie, ypač LPS centre pradirbę ne vieną dešimtmetį, dabar baimingai laukia Konfederacijos žodžio dėl jų likimo. Ką dėl jų spręsit?   A.S. Tai, suprantama, turės spręsti, valdyba. Mano pozicija būtų tokia (visados pasisakau aiškiai, nes nemėgstu konjunktūros vieniems sakant viena, kitiem – kita): mums reikalinga darbinga komanda… Ta prasme šis laikotarpis ypač sunkus... Na, o žvelgdamas į ateitį sakau: reikia įstatymiškai įforminti (tai ir mūsų, kaip Seimo narių - įstatymų leidėjų, problema), kad žmonės, dirbantys profsąjunginį darbą, turėtų tam tikras garantijas.   Stengiuosi į Darbo kodeksą “įkalti” tą nuostatą, kad darbuotojų atstovai, tai yra profsąjungų atstovai, turėtų tam tikras garantijas atleidimo atveju, kad naikinant etatus jie pirmumo teisę irgi turėtų. Kai atsiras tam tikros garantijos, tai galbūt tada ims reikštis ir normalus, teigiamas karjeros siekimas.   RED. LPSS-LPSC derybose dėl susijungimo jūsų (t.y. LPSS) pusė atvirai deklaravo norą atjauninti Konfederacijos kadrus...   A.S. Ne paslaptis, kad mūsų kontingentas, ypač pirmininkų, yra jau vyresnio amžiaus ir daugelis jų yra net pensinio amžiaus. (Net ir savęs jau nepriskiriu prie jaunimo)… Jeigu mes norime pritraukti narių, tą narystę galime “medžioti” tarp jaunų žmonių. Kol neturime stipraus profsąjungų jaunimo padalinio, agituojančio savo bendraamžius, mes patys sensim, ir narių nedaugės.   Nenoriu primesti kokios nors nuostatos, bet apie tai reikia galvoti vykstant šakų suvažiavimams. Žinau, kad greitai vyks Lengvosios pramonės darbuotojų profsąjungų suvažiavimas ir kad Marija (šakos vadovė Marija Minkevičienė – red.) jau ruošiasi atsistatydinti. Tikrai nuoširdžiai dėkoju Marijai už tuos darbus, kuriuos ji atliko, malonu, kad ji teisingai nusprendė, jog jau turi ateiti jaunesni žmonės, nors, aišku, ir nežinau, ką jie ten išsirinks - tai jų sprendimas lems...   RED. Iš Steigiamojo suvažiavimo tribūno J.Olekas pasiūlė DS vadovei A.Balsienei (kaip tik tuo metu marširavusiai Gedimino prospektu su plakatais) prisidėti prie naujosios Konfederacijos. Kiek pamenu, A. Balsienę ir jos profsąjungą vertindavote griežtai...   A.S. Ir dabar vertinu lygiai taip pat, - mano požiūris nepasikeitė… Na, o dėl prisidėjimo, tai iš tiesų likus dviem savaitėm iki Steigiamojo suvažiavimo buvo oficialus DS generalinės sekretorės Kristinos Krupavičienės skambutis. Ji siūlė nesijungti su LPS centru, o siūlė jungtis su Darbininkų sąjunga. Aš, žinoma, paaiškinau, kad įjau vyko "sužieduotuvės" ir paskelbta susijungimo data, bet kad iš principo mūsų organizacija atvira, pasirengusi priimti ir kitus. Išties, mūsų su Darbininkų sąjungos prezidente požiūriai kartais skiriasi, bet tai nereiškia, viena, kad asmeniniai požiūriai ir organizacijų požiūriai yra tas pat. Ir antra, tai nereiškia, jog mes nebendraujame su kolegomis iš Darbininkų sąjungos. Priešingai, palaikome labai gerus ryšius su daugeliu žmonių, kurie ten dirba, kurie yra aktyvūs, - su tam tikrom šakom, su tam tikrom organizacijom. O jeigu Konfederacijos darbas bus efektyvus, tai tikrai bus akstinas žmonėms jungtis į vieną didesnę organizaciją.   RED. Neprisijungusių organizacijų yra ir Kaune – pavyzdžiui, “Sandrauga”ar nuo jos dabar jau atskirai veikianti A.Dambrausko organizacija, kuri surengia gegužines demonstracijas ir apie ją, kaip tokių akcijų iniciatorę, rašo “Kauno diena”…   A.S. Tokius darbus aš sveikinu. Tik labai gaila, kad kolega A.Dambrauskas niekaip negali suvokt, jog išnaudodamas kitų organizacijų energiją bei struktūras ir tokiais būdais plėtodamas regionizmą, prie problemų sprendimų neprisideda. A. Dambrauskas sukūrė ne vieną organizaciją: sukuria, susipyksta, tada jis išeina, arba dalis jo bendražygių išeina, tada jis kuria kitą, ir tokiu būdu kuriasi, kuriasi, kuriasi, o efektas koks?   Surengti demonstraciją nėra problemos…Taip, visuomenė, žiniasklaida demonstraciją pastebi, - bet kokią akciją ji pastebi, kadangi jų dabar mažai. Bet akcijos tikslas? Ar visada mes pasiekiame tikslą suorganizavę akciją? Turiu patirties ir galiu pasakyti, kada mes pasiekdavome – kai būdavome vieningi ir pritraukdavome visas kitas organizacijas, net Darbo federaciją įtraukdavom, tada rezultatų būdavo. O kai veikla pasibaigia surengta vienadiene ar dviejų dienų akcija...   RED. Ar jau apsisprendėte kur bus LPSK būstinė?   A.S. Siūlyčiau daryti būstinę J.Jasinskio gatvėje, kadangi tai yra patogiau man kaip pirmininkui: į ten galima dažniau "išlėkti", negu į Jono Basanavičiaus gatvę, kur reikėtų važinėti (pokalbis vyksta Seimo patalpose – red.), antra, J.Jasinskio būstinė yra “arčiau valdžios” (turimas galvoje Seimas – red.), be to, J.Jasinskio būstinėje turime normalią saliukę operatyvinio pobūdžio posėdžiams.   RED. Dėkojame už interviu.   A.S. Baigdamas mūsų poklabį pirmiausia kreipiuosi į visus narius: nelaukime iš dangaus manos, dirbkime patys, įsisąmoninę, kad susijungė centrai, kad yra vieninga Konfederacija – vienas pirmininkas, viena valdyba, viena taryba. Vieningai turime siekti tos gerovės ir tų tikslų, kuriuos numatėm priimdami ir Įstatus, ir Veiklos kryptis. Nuo mūsų visų darbo priklausys, ar po dvejų, po trejų, po ketverių metų susirinkę galėsime pasakyti: taip, žingsnis, kurį žengėme, buvo ne tik naudingas ta prasme, kad parodėme, jog mokame susijungti, bet prasmingas, nes turime labai konkrečius to susijungimo rezultatus. (JS- "Lietuvos profsąjungos", 2002, Nr9)

NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai