2019 m. rugsėjo 23 d. pirmadienis - 21:14
   

2007 03 09 - DR.DOC. BOGUSLAVAS GRUŽEVSKIS: SKURDAS LIETUVOJE - KAIP JO PAMAŽINTI?

«
Komentarų: (1)

SKURDAS LIETUVOJE - KAIP JO PAMAŽINTI?


Iš dr.doc. Boguslavo Gruževskio paskaitos


Skurdo ribos


Pasak docento, santykinis skurdas visuomet egzistuos, nes jis parodo visuomenės turtinį susiskirstymą, nepakankamą socialinį solidarumą bei jos raidos harmoningumą. Šį skurdą panaikinti įmanoma tik tada, jei visų gyventojų pajamos ir išlaidos būtų vienodos.


Lietuvai, anot B.Gruževskio, šiuo metu svarbiausia nugalėti absoliutų skurdą. Nustatytos absoliutaus skurdo ribos įvairiose šalyse skiriasi. Pažengusiose valstybėse absoliutaus skurdo riba yra 11 dolerių (apie 30 litų) pajamų per dieną vienam žmogui. Tuo tarpu Lietuvai taikoma mažesnė - 4 dolerių (apie 10 litų) per dieną skurdo norma, o silpnai išsivysčiusiose šalyse (pvz., Afrikoje) ši riba siekia vos 1-2 dolerius (3-5 litus).


Mažiausiai skurstančiųjų - Norvegijoje, kurioje tik 4 proc. gyventojų gauna mažiau nei 11 dolerių per dieną. Tuo tarpu liberaliose ir anglosaksiško modelio valstybėse (JAV, Jungtinėje Karalystėje ar Australijoje) - daugiau esančių už skurdo ribos. Nors Lietuvai taikoma mažesnė absoliutaus pajamų skurdo norma (mažiau nei 4 doleriai pajamų per dieną), čia skurdą patiria net 17 proc. gyventojų. Tačiau, palyginus su kaimyninėmis šalimis - Latvija (28 proc.), Rusija (net 53 proc.), Lietuvos situacija dar pakankamai gera.


Kaime - 58 proc. skurstančiųjų

 

Skurdas Lietuvoje - visų pirma kaimo gyventojų problema. Tai pastebima ištyrus kaimo gyventojų vartojimo išlaidas ir palyginus jas su miesto žmonių pragyvenimo lygiu. Net 58 proc. skurstančiųjų gyvena kaime. Anot B.Gruževskio, į kaimo gyventojus ir turėtų būti nukreiptas pagrindinis valstybės, visuomenės dėmesys bei priemonės, nes sutvarkius žemės ūkio sferą, Lietuvos padėtis skurdo atžvilgiu atitinkamai pagerėtų.


Asmeninė ir valstybės tragedija


Kalbant apie skurdo priežastis Lietuvoje, B.Gruževskis pabrėžia subjektyvius veiksnius - žmonių elgesį bei nuostatas. Tačiau nuošalyje nelieka ir objektyvūs (išsilavinimas, sveikata) bei ekonominiai (mokesčių sistema) veiksniai.


Analizuojant skurdą kaip reiškinį, išskiriama keletas problemų. Visų pirma tai nedarbas. Kai žmogus turi mažiau pajamų, ir gyvena bei mąsto kitaip. Visai kas kita, kai žmogus dirba, bet mažai gauna.
Šių abiejų problemų nereikėtų tapatinti, nes jų ir sprendimo būdai skirtingi. Skurdą sukelia ir nepakankamos galimybės: kai dirbama, bet trūksta sveikatos, išsilavinimo, informacijos apie projektus ir lengvatas ar mobilumo - galimybės nuvažiuoti, atvežti ar nuvežti.


Skurdas visų pirma yra asmeninė tragedija: individo, šeimos, bendruomenės išgyvenimas. Tačiau kartu tai - ir pačios valstybės tragedija. Todėl ji ir neturėtų likti nuošalyje.


Nacionaliniu lygmeniu skurdo problemą padėtų spręsti socialinės apsaugos bei mokesčių sistemos tobulinimas. Šios sistemos kol kas naudingos tik didesnes pajamas turintiems asmenims. B.Gruževskis pabrėžia, kad su skurdu veiksmingiausia kovoti ekonominėmis priemonėmis, o valdžios veiksmai turi skatinti ekonominį efektyvumą.


Socialinių paslaugų galimybės


Šiuo metu į socialinę sferą investuojama neveiksmingai. Socialinės išmokos neskatina imtis mažiau apmokamo darbo.

 Prieš keletą metų Darbo ir socialinių tyrimų institutas pateikė efektyvų šios problemos sprendimą ir rekomendavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai nemažinti socialinių išmokų žmogui vos tik pradėjusiam dirbti mažiau apmokamą darbą. Kai įsidarbinus socialinė išmoka visai atimama arba sumažinama iki 50 litų, žmonėms neapsimoka įsidarbinti už mažą atlyginimą.

Anot B.Gruževskio, kuriam laikui palikus kiek didesnę (nors 150 litų) socialinę išmoką, bedarbiams labiau apsimokėtų įsidarbinti, kad ir už mažesnę algą, o jų mokami mokesčiai eitų į Sodrą ir valstybės biudžetą.


Gyventojų skurdo esmė - socialinių išmokų ir mažų pajamų tapatumas. Norint ištrūkti  iš šių spąstų, reikia didinti šį skirtumą ir darbo apmokėjimą, kuris priklauso nuo produktyvumo bei gamybos rezultatų. Tokiu atveju laimėtų tiek valstybė, tiek gyventojas.


Anot B.Gruževskio, socialinių paslaugų kokybė padeda mažinti skurdą. Socialinė parama turi būti teikiama konkrečiam asmeniui, atsisukus veidu į socialinės paramos gavėją ir dirbant su juo individualiai. Neužtenka vien tik fiksuoti asocialių šeimų skaičių ir perskirstyti pinigus; reikia stebėti šeimas, pokyčius jose bei stengtis efektyviai vykdyti socialinę integraciją atkreipiant dėmesį į vaikus ir jaunimą, nes juos Lietuvoje neretai aplenkia socialinės išmokos.


Užimtumas ir motyvacija


Tačiau sėkmingiausia kova su skurdu - užimtumas, atnešantis pakankamai pajamų. ES keliamas orus darbo apmokėjimas, tačiau šiuo metu Lietuvos kaimo užimtumą veikia nepakankama ekonominė gyventojų motyvacija.


Kalbėdamas apie skurdą, B.Gruževskis pabrėžia ir psichologinės žmonių motyvacijos svarbą. Anot jo, šiandien tai svarbiausias veiksnys, kurį sunku pakeisti, nes jo pagrindas - darbo vertybės ir kultūra.

Anksčiau darbas ir darbo kultūra buvo susieti su tarybiniais standartais bei auklėjimu, todėl, pasak jo, atgavus Nepriklausomybę jie buvo išmesti kartu su „nešvariu vandeniu“, t. y. totalitarine praeitimi, o už užimtumą nustota agituoti.


Šiuo metu švietimo bei ugdymo įstaigose darbo kultūros nėra mokoma, tai daro įtaką Lietuvos ekonominei padėčiai bei aukštam nedarbo lygiui.


Vaikai nereaguoja į mūsų žodžius, jie reaguoja į mūsų poelgius. B.Gruževskis mano, kad apie darbo kultūrą ir vertybes per mažai kalbama, ir siūlo į ugdymo įstaigas grąžinti kryptingus užsiėmimus santykiams su darbdaviais lavinti, taip pat įvairias talkas, senelių, žmonių su negalia lankymą ir pan. Socialinio solidarumo įgūdžius bei vertybes formuoti reikia švietimo bei ugdymo įstaigose ir šis procesas turi vykti kryptingai.


Socialinis verslo jautrumas


Ekonominės raidos socialinio jautrumo didinimas yra taip pat išeitis mažinant skurstančiųjų. Verslas turėtų būtų socialiai jautrus. Tuo tarpu pažvelgus į Lietuvoje veikiančias bendro kapitalo įmones, matome visai kitokį vaizdą.


B.Gruževskis retoriškai klausia, kodėl, pavyzdžiui, bendrovės „TEO“ Stokholmo ir Vilniaus padalinių darbuotojų, kurių funkcijos yra tos pačios, vidutinės algos skiriasi. Be to, ES šalyse darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 56 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o Lietuvoje - tik 37 procentus.

Konkurencingumas reikalingas ir svarbus, tačiau jis turi būti ne pagyrūniškas, o socialiai orientuotas.


Socialinės politikos lokalizavimas


Reikėtų nepamiršti ir savivaldos pozicijų stiprinimo: savivaldybėms reikia perduoti daugiau laisvės ir galių, nes lokaliu lygmeniu realiau matosi šeimų padėtis. Tik savivaldybės atsakomybės ir galimybių didinimas užtikrins realų skurdo socialinės atskirties mažinimą, - teigia B.Gruževskis. To pagrindas - bendradarbiavimas su bendruomene. Kaimo bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos yra svarbus aparatas bei stiprus organizmas.


Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 1500 kaimo bendruomenių, iš jų dauguma tiesiogiai padeda mažinti skurdą. Reikia jas skatinti, didinti seniūnijų lygmens atsakomybę, o nevyriausybinių organizacijų vaidmuo turėtų būti visokeriopai stiprinamas, nes jos yra pilietinės visuomenės pagrindas.


Docentas kritikavo ir valstybinio sektoriaus darbą, kuris yra neefektyvus, nes nėra kontrolės mechanizmo, nėra skaidrios egzaminų sistemos.


Atpasakojo  Aistė Dagytė, parengė spaudai Ramunė Motiejūnaitė


"Lietuvos profsąjungos", 2007 m., Nr.3

NAUJAUSI KOMENTARAI
2008-03-13 18:16:58nesakysiu
gan pavirsutiniska
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai