2019 m. lapkričio 20 d. trečiadienis - 13:56
   

2006 12 29 - GRAŽINA GRUZDIENĖ. KAI GYVENI IŠ SAVO PINIGŲ - ESI LAISVAS

«
Komentarų: (9)

Esu tos nuomonės, - pareiškė Maistininkų lyderė, - kad geriausia gyventi iš savo pinigų, nes tuomet esi laisvas. Štai dabar pradedame dėkoti forume dalyvaujantiems valdžios atstovams už valstybės paramą, o juk tai yra ne kas kita, kaip iš mūsų visų surinktų mokesčių lėšos. Bet juk turime užtektinai ir savo lėšų, tik reikia susitvarkyti savo struktūras ir nario mokesčio sistemą.


Konstitucija mus, profesines sąjungas, įpareigoja ginti darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus. Taigi - esame už tai ATSAKINGI. Man gėda, kad Lietuva yra paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje pagal darbo užmokestį, pagal kolektyvinių sutarčių sudarymą. Visi čia susirinkę esam kalti dėl to, nes mes už tai atsakingi.


Iš savo lyderių reikalaujame, kad jie būtų komunikabilūs, charizmatiški, profesionalūs teisininkai, ekonomistai, derybininkai ir pan. Norime ir profesionalių paslaugų: įstatymų projektų rengimo, profesionalaus atstovavimo trišalėse tarybose, kompetentingo dalyvavimo kolektyvinėse derybose, darbo ginčuose, įstatyminių aktų išaiškinimo, informacijos, kolektyvinių sutarčių darbo užmokesčio skyriaus parengimo, projektų rašymo.


Kiek žmogus turi uždirbti profesinėse sąjungose, kad jis čia dirbtų matydamas savo karjeros ir šeimos gerovės perspektyvą? Štai ir mūsų šakoje turėjome tris puikius jaunus žmones, mes juos paruošėme. Dėl mūsų ribotų galimybių karjerai ir žinoma dėl nepakankamų profsąjungų galimybių apmokėti pagal sugebėjimus, jie išėjo į valdžios ar privačias struktūras ir  dabar, su profesinėse sąjungose įgytomis kvalifikacijomis, puikiausiai  gyvena ir yra mums dėkingi. Bet kas mums iš to? Reikia vėl priimti naujus kvalifikuotus žmones… Labai gaila, kad trūksta laiko mokyti studentus, nes dirbti reikia iš karto, šiandien ir turėti perspektyvą.


Susimąstykime, ar profesinė sąjunga kartais netampa verslo rūšimi, o darbuotojų garantijos paaukojamos sau susikurtos gerovės labui.


Iki šiol pasitaikę atsitikimai, kai gražiomis kalbomis „pasiimi“ dešimt organizacijų, susirenki pats sau nario mokestį, tačiau nesiimi joms atstovauti, o dar blogiau, paėmęs paramą iš darbdavio, pasirašai iš esmės darbdavio primestą kolektyvinę sutartį. Kas dar labiau gali pakenkti  profsąjungų prestižui?

Maistininkams teko susidurti su vienu tokiu humoristu: dvejus metus jis rinko po du procentus (nario mokesčio – red.) ir dingo. Kai liko trys šimtai apgautų, profsąjungos vardu nuviltų žmonių, pabandyk ateiti į tą įmonę ir vėl įkurti ten profesinę organizaciją. Tiek darbuotojai, tiek darbdavys į tave žiūri labai įtariai.
Profesinės sąjungos nario mokesčio rinkimo sistema šiuo metu yra „mišrainė“. Mokama įvairiausiai: nuo 3 litų iki 1 proc. nuo bruto darbo užmokesčio, nuo minimalios algos ir t.t.


Į šakinę organizaciją mokama nuo 3 litų (už narį) iki 100 proc. visų vietinėje organizacijoje surenkamų lėšų. Arba „kiek nori, tiek mokėk, tik neišeik neišeik tu iš sodžiaus“. Neišeik iš mūsų profsąjungos - ir nieko iš tavęs nereikalausiu. Na, ir tu nieko iš manęs neprašyk.


Pasakysite: tai labai skaudus klausimas. Bet privalome apie tai kalbėti, jeigu iš tikrųjų norime kokybiškų paslaugų. Jeigu pirminėse organizacijose lieka kokie 95 proc. surenkamų nario mokesčio lėšų, tai koks karalius ar mesijas turi atsirasti šakinėje organizacijoje, kuris atliktų visus darbus neturėdamas tam lėšų?


O štai struktūrų asortimentas: turime vietinių organizacijų su juridinio asmens teisėmis, turime tiesioginę narystę šakoje per pirmines grupes suteikiant tam tikrus įgaliojimus ir visokių kitokių.


Iš čia parsideda mūsų vienybė ir bendradarbiavimas. Vieną kartą turime susitarti, kaip nario mokesčio sistema turi būti sutvarkyta ir kokia pagaliau turi būti struktūra.


Tai nėra diktatūra, tai ir yra vienybė. Juk kelią įveikia tik einantys


Turime pradėti galvoti apie tiesioginę narystę profesinėje sąjungoje (europiečiai išplečia akis sužinoję, kad pas mus yra kitaip).


Tiesioginės narystės pliusai:


- išvengiama registracijos procedūrų (kol surenki 30 potencialių narių, kol bėgioji po savivaldybę su popieriais, dingsta noras steigti profsąjungą);
- galima burti smulkių įmonių ir organizacijų darbuotojus;
- pereinant dirbti į kitą giminingą įmonę išsaugoma narystė;
- kaupiamos lėšos aukštos kvalifikacijos specialistams įdarbinti ir regionams stiprinti;
- atsiranda galimybė suformuoti derybų komandą; 
- atpinga aptarnavimas (nebereikia iždininkų pirminėse organizacijose, mažiau ataskaitų ir biurokratijos, išlieka renkami organai vietose).


Mūsų, t.y. Maistininkų, profsąjungos nuomone, reikėtų suvienodinti nario mokesčio procentą, nustatyti atskaitymų sumų skales nuo tam tikro darbo užmokesčio.


Jau atsiranda žmonių, kurie pradeda neblogai uždirbti - ir, pavyzdžiui, gaunantis 3000 litų ar daugiau kartais nebenori mokėti  1 proc. nario mokesčio. Tuomet galima nustatyti skales: nuo tokios sumos mokama tiek, o nuo tokios – tiek. Tokia Europos profsąjungų praktika irgi egzistuoja.


Be to, galima būtų ir kitaip organizuoti nario mokesčio rinkimą. Ten kur yra įtampa tarp darbdavio ir darbuotojų, geriausia, kad  jis  būtų išskaitomas per bankus, o ne per įmonės buhalteriją. Tuomet darbdavys negalės daryti spaudimo, nes, tik iškilus problemoms, sužinos, kurie darbuotojai yra profsąjungos nariai.


Žinoma, tada iškyla būtinybė turėti visų narių duomenų bazę. Tai leistų operatyviai siųsti naujausią informaciją tiesiogiai nariams – atsirastų daugiau suprantančių, vadinasi, ir palaikančių, bendras svarbias idėjas.  Kelią įveikia tik einantys ir jeigu pagaliau, pakankamai išsiaiškinę, išdiskutavę su nariais, ne vien su vadovais, ryšimės bent po šešiolikos metų vykdyti struktūrų bei nario mokesčio reformą - turėsim viską, ką Europos darbuotojai turi šiandien.


Parengė Ramunė Motiejūnaitė


"Lietuvos profsąjungos", Nr.2006'16

NAUJAUSI KOMENTARAI
2007-02-11 20:04:28LPSK
pasirašyk drąsuoli apačioje, ko toks kuklus
2007-02-11 19:47:21Ir dar
Kai aferistas LPSK - Vižinis paliko Bružą, kuris, kaip Vižiniui atrodo, neįvertino komiko talento profsąjungų darbe (įvertino, bet per mažai mokėjo), tas pasišovė tapti milijonieriaus Uspaskicho dileriu Birštone - žiūr. www.vrk.lt. Profsąjungų agimimo fanatikas staiga tampa kapitalisto partijos statytiniu kurorte (matyt, dar neprivatizuotame...). Ar ne įdomu? Beje, profsąjungos atsiduso...
2007-02-02 21:12:19ir dar
ponia Gražina gerokai padrąsėjo, kai LPSK paliko profsąjungas. Kalbėti ir savo nesėkmes suversti ant žmogaus tikriausiai yra labai etiška. Turėkite drąsos prisiimti atsakomybę už likimus žmonių kurie įstojo į jūsų šaką. Juk jie patikėjo jūsų galia, jei jau jiems taip blogai tarnavo LPSK. Būkite sąžininga ir pasakykite, kad nesugebėjau patenkinti žmonių lūkesčių. Paklauskite kokia buvo narystė pas LPSK, ir palyginkite su dabartine. Paieškokite priežasčių. Jei nesuprasite, galite tiesiogiai skambinti man. Telefeno nr. neabejoju turite. Didybės liga nesergu. Pasikalbėsime. Manau, mano žinios labai padėtų profsąjungai keltis ir vėl eiti tuo keliu, kuriuo visą laiką žengė.
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai