2019 m. rugsėjo 16 d. pirmadienis - 23:15
   

2006 05 28 - KAIP DIRBSIME, JEI BŪSIME IŠRINKTI

«
Komentarų: (0)

2006 m. gegužės 6 d. įvyko III Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos suvažiavimas. Konfederacijos vadovų rinkimuose vėl laimėjo Artūras Černiauskas, Algirdas Kvedaravičius ir Janina Matuizienė.  Suvažiavimo išvakarėse išėjusiose „Lietuvos profsąjungose“ (2006 m., Nr.6) buvo paskelbtos kandidatų į pirmininko, jo pavaduotojo ir generalinio sekretoriaus postus prisistatymai – „rinkiminės programos“.
Publikuojame išrinktųjų vadovų prisistatymus, paskelbtus laikraštyje.

ARTŪRAS ČERNIAUSKAS:

„Lietuvos profsąjungų“ Nr. 3-5, straipsnyje „Kas trukdo profsąjungų judėjimui Lietuvoje?“ Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Aleksas Bružas kritikavo dabartinę LPSK veiklą. LP redakcija pasiteiravo kandidato į LPSK pirmininkus A.Černiausko, kaip jis vertina kritiką Konfederacijos adresu, o kartu - kokia  bus veiklos strategija, jeigu jis antrą kartą būtų išrinktas Konfederacijos pirmininku.
- Kai nėra veiklos, nebūna ir kritikos. A.Bružo cituojamus žodžius pasakiau Tarybos posėdyje, vasario 24 d., norėdamas paraginti visus profesinių sąjungų junginių vadovus aktyviau įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Norint įgyvendinti visus užsibrėžtus tikslus iki galo, reikia laiko. Tačiau nė viena prieš metus vykusiame LPSK suvažiavime mano deklaruota veiklos kryptis nepamiršta, o dauguma vykdomos.
Žadėjau siekti Lietuvos profesinių sąjungų vienybės ir vykdyti bendrą šalies profesinių sąjungų politiką. LPSK inicijuojant įvyko keli bendri Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų  centrų  renginiai, kuriuose dalyvavo ir neasocijuotų profesinių sąjungų atstovai. Šiemet Tarptautinę darbo dieną – Gegužės pirmąją visi trys centrai šventė kartu Rumšiškėse.
Rudenį rengsime didžiulį forumą, kuriame bus ne tik centrų, bet ir visų Lietuvoje veikiančių profesinių sąjungų atstovai. Forume aptarsime profesinių sąjungų įstatymą ir kitas aktualijas. Tai bus antrasis šiais metais tokio masto forumas Lietuvoje.
Kaune, Klaipėdoje, Vilniuje ir kai kuriuose kituose miestuose yra po kelis savarankiškus profesinių sąjungų junginius. Šiais metais Kaune ir Vilniuje šiuos junginius surinksime „po vienu stogu“ dirbti kartu. Jeigu ši veikla pasiteisins,  taip darysime ir kituose miestuose.
Sieksiu, kad būtų gauta lėšų regioniniams centrams išlaikyti. Tada jie taps LPSK atstovybėmis regionuose. Regioninio centro vadovas turėtų būti mūsų darbuotojas, ir norėčiau, kad už atliktą darbą jam būtų mokamas atlygis. Per regioninius profsąjungų centrus kursime trišales tarybas prie savivaldybių, nes kiekviename rajone yra darbo birža, Sodra, darbo inspekcija ir valdžios institucija -savivaldybė. Tokios trišalės tarybos jau veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Utenoje. Alytuje pasirašyta dar tik bendradarbiavimo sutartis. Per trišales tarybas profsąjungos bus pritrauktos prie savivaldos reguliavimo ir valdymo. Verslo plėtra ir verslo priežiūra vyks per trišales tarybas. Todėl norime, kad trišalės tarybos būtų prie kiekvienos savivaldybės.
Sieksime, kad visų trišalių tarybų priimti sprendimai būtų vykdomi ir jų pagrindu būtų priimami Vyriausybės nutarimai ar savivaldybių sprendimai, leidžiami įstatymai. Trišalių tarybų posėdžiuose socialiniai partneriai turi būti atstovaujami aukščiausiu lygiu, o pasiekti susitarimai turi būti pasirašyti visų trijų šalių vadovų ir vykdomi.
Ir toliau sieksime, kad realusis ir minimalus darbo užmokestis, kurio kėlimas svarstomas Trišalėje taryboje, būtų didinamas ne iš populistinių paskatų, o nustatomas remiantis ekonominiais duomenimis. 
Pradėjome derybas su Vyriausybe. Derybos tęsis tol, kol bus pasiekti konkretūs susitarimai: MMA turi prilygti pusei šalies darbo užmokesčio vidurkiui. Turi būti indeksuojamas darbo užmokestis ir socialinės išmokos, didinamos neapmokestinamos pajamos. Tuomet nereikės vos ne kiekviename Trišalės tarybos posėdyje svarstyti, kada ir iki kokios ribos didinsime MMA.   
Artimiausiame tarybos posėdyje spręsime, kaip pritraukti organizacijas, kurios priklauso regionams, bet neįeina į savo šakos profesinės sąjungos sudėtį. Realiai mes toms organizacijoms atstovaujame, bet nario mokesčio iš jų negauname. Su šakų profsąjungomis jau aptarėme, kad profesinės sąjungos, neįeinančios į šakos sudėtį, bet priklausančios regioniniam centrui, mokės tam regioniniam centrui 50 proc. surinktų nario mokesčio lėšų, o regioninis centras mokės iki vieno lito už kiekvieną profesinės sąjungos narį Konfederacijai. Šakos ir regionai su tokiu siūlymu sutinka.
Tęsime profsąjungų dienų akcijas šalies miestuose. Įsitikinome, kad „Profsąjungų dienų“ renginiuose, dalyvaujant įmonių vadovams ir organizacijų, kur dar neįkurtos profesinės sąjungos, atstovams padeda įsteigti naujas profesines sąjungas. Per šiuos renginius mes atkreipiame žiniasklaidos dėmesį į profesinių sąjungų veiklą, būname nemokamai reklamuojami, susipažįstame su savivaldos organais ir jų požiūriu į profsąjungų judėjimą. Darbdaviai susipažįsta su mūsų veikla ir įsitikina, kad profsąjungos – tai ne kažkoks baubas, o šių dienų realybė, kad su jomis galima normaliai bendradarbiauti ir siekti bendrų tikslų.
Mūsų smulkesnėms ir silpnesnėms profesinių sąjungų šakoms reikia jungtis prie stambesnių ir stipresnių. Nesakau, kad smulkias ir silpnas šakas sunaikinsime. Jas reikia skatinti jungtis, o į silpnas nukreipti didžiausias pajėgas, gal ir lėšomis joms padėti.
Vykdome du projektus, kuriems lėšas gavome iš ES ir Vyriausybės. Iš Vyriausybės gautų lėšų kiekis mūsų netenkina. Jos skirtos mokymui, o mes norėtume panaudoti struktūrų kūrimui. Todėl dar kartą kreipsimės į Vyriausybę ir prašysime pinigų profesinių sąjungų darbo inspekcijos ir kitų struktūrų kūrimui.
Siekdami efektyvesnio Valdybos darbo sudarėme prezidiumą. Pora jo posėdžių parodė, kad iš tiesų tai mobilus darbo organas ir juo, manau, naudosimės.
Toliau plėtosime lobistinę veiklą Seime. Su dabartine Vyriausybe esame sutarę dėl profesinių sąjungų visuomeninių atstovų institucijos prie Vyriausybės ir Seime. Tariamės dėl profsąjungų visuomeninių patarėjų Prezidentūroje ir ES Parlamente, Briuselyje. Manau, kad profesinių sąjungų atstovo veiklą Briuselyje turėtų finansuoti Vyriausybė.
Mūsų atstovų veikla tiek Trišalėje taryboje, tiek trišalėse komisijose nekoordinuojama. Po suvažiavimo skirsime savo atstovus, kurie koordinuos trišalių tarybų ir komisijų veiklą. Jie privalės atsiskaityti apie nuveiktą darbą ir vykdys Konfederacijos strategiją.  Tai bus viena pagrindinių Konfederacijos pirmininko pavaduotojo funkcijų.
Daug įstatymų aptariama Trišalėje taryboje, tačiau Seimas ne visada atsižvelgia į Trišalės tarybos siūlymus. Todėl reikia patiems eiti į Seimą ir siūlyti įstatymų pataisas. Tai turės atlikti vienas iš LPSK teisininkų. Dar viena teisininkų veiklos sritis – seminarų rengimas  įstatymų vykdymo klausimais, naujų įstatymų pristatymas bei Konfederacijos nuomonės išreiškimas.
Keisime narių švietimo metodiką, pakoreguosime kryptis. Lietuvoje nerengiami profesinės sąjungos vadovai. Dauguma aukštųjų mokyklų absolventų net nežino, kad šalyje veikia profesinės sąjungos. Todėl bus sukurtas mokymo modulis ir baigęs jo programą žmogus gaus pažymėjimą, kad jis įgijo kolektyvinių sutarčių derybininko, profesinės sąjungos vadovo ar kitokią kvalifikaciją.
Nėra literatūros profsąjungine tematika. Numatėme išleisti vadovėlį apie kolektyvines sutartis, jų sudarymą, derybas, pasirašymą, vykdymo kontrolę ir kitus kolektyvinės sutarties aspektus, apie trišalį bendradarbiavimą. Reikėtų ir vadovėlio profsąjungos aktyvistui. Baigiamas rengti profesinės sąjungos nario naujas pažymėjimas.

 

ALGIRDAS KVEDARAVIČIUS:

Kandidatuodamas į LPS Konfederacijos pirmininko pavaduotojo pareigas, remiuosi savo daugiau kaip 40 metų darbo profesinėse sąjungose, iš jų - 16 metų nepriklausomos Lietuvos profesinėse sąjungose, patirtimi.
Nepriklausomos Lietuvos metais tiesiogiai dalyvavau kuriant naujus darbo įstatymus, inicijavau Lietuvos vartotojų teisių gynimo įstatymą, kuris buvo priimtas. 17 metų buvau Lietuvos vartotojų asociacijos prezidentu visuomeniniais pagrindais.
Pagrindinis mano tikslas per pastaruosius 16 metų buvo vienyti profesinių sąjungų judėjimą Lietuvoje. Ir neatsitiktinai 2002 m. susijungė du nacionaliniai profesinių sąjungų centrai ir buvo įkurta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. Šis susijungimas įvyko ir mano kompromisinių pasiūlymų dėka.
Jeigu būsiu išrinktas LPS Konfederacijos pirmininko pavaduotoju, visą savo dėmesį sutelksiu LPSK pagrindinių veiklos krypčių įgyvendinimui.
Pagrindiniai mano tikslai ir siekiai yra šie:
1. Tęsti Lietuvos profesinių sąjungų vienijimosi procesą.
2. Sudaryti sąlygas, kad visi darbuotojai, taip pat pensininkai, bedarbiai, studentai taptų profesinių sąjungų nariais.
3. Gerinti LPSK įvaizdį šalies visuomenėje ir tarptautiniu mastu.
4. Skatinti profesinių sąjungų struktūrų kūrimąsi, jungimąsi ir veiklą ūkio šakose bei regionuose.
5. Tobulinti socialinę partnerystę ir dialogą nacionaliniu, šakų, regionų bei įmonių ir organizacijų lygiu.
6. Tęsti ir sėkmingai užbaigti profesinių sąjungų derybas su Vyriausybe dėl darbuotojų darbo užmokesčio ir socialinių garantijų didinimo.
7. Skatinti socialinį dialogą ir derybas tarp šakų profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų, kad būtų pasirašomos tarifinės sutartys.
8. Įdiegti įmonėse ir organizacijose darbų sudėtingumo ir darbuotojų kvalifikacijos įvertinimo sistemą, kaip jų darbo užmokesčio nustatymo pagrindą.
9. Inicijuoti derybas nacionaliniu lygiu su darbdavių organizacijomis dėl darbo užmokesčio didinimo, atsižvelgiant į ūkinius veiklos rezultatus.
10. Sukurti LPS Konfederacijos darbo inspekciją.
11. Inicijuoti Lietuvos Respublikos įstatymų priėmimą dėl:
- valstybinių įstaigų ir įmonių bei viešųjų asmenų pajamų ir išlaidų deklaravimo;
- piliečių, informuojančių apie įstatymų pažeidimus, apsaugos garantijų;
- pensininkų socialinių garantijų priklausomybės nuo šalies ekonomikos augimo;
- gyventojų pajamų progresinio mokesčio įvedimo.
12. Tobulinti profesinių sąjungų narių švietimo ir informavimo organizavimą.
13. Atstovauti LPS Konfederacijai tarptautinėse profesinių sąjungų ir Europos Sąjungos organizacijose.

 

JANINA MATUIZIENĖ:

Generalinis sekretorius yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) veiksmų programos vykdytojas, todėl atskiros programos sudarinėti nėra būtinybės. Sekretorius veikia remdamasis LPSK įstatais, veiklos kryptimis, organizuoja darbą taip, kad būtų pasiekti maksimalūs rezultatai.
Turiu ketverių metų darbo profesinėse sąjungose patirties, todėl labiau norėčiau atkreipti dėmesį į tas sritis, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių galėtų būti gerintinos.
Kaip ir iki šiol, daug dėmesio reikėtų skirti profesinių sąjungų įvaizdžiui formuoti bei regioninei veiklai stiprinti; pasitelkus žiniasklaidą rengti profesinių sąjungų dienas. Į pastaruosius renginius reikėtų kviesti dalyvauti ne tik profsąjungų narius supažindinant plačiąją visuomenę su profesinių sąjungų veikla, informuojant apie tai rajono savivaldą. Tai yra naudinga mums visiems ir padeda pritraukti naujų narių.
Bendravimas tiesiogiai su regioniniais centrais padeda geriau paskleisti informaciją apie Konfederacijos veiklą. Labai svarbu stiprinti bei remti ir šakines profesines sąjungas. Taip pat skatinti ir remti, kad būtų pasirašytos šakinės kolektyvinės sutartys su darbdavių organizacijomis.
Viena iš svarbiausių sričių yra reklama bei ryšiai su visuomene. Būtina užtikrinti operatyvesnį ir platesnį informacijos perdavimą profesinių sąjungų nariams panaudojant ir informacines technologijas, pasitelkti ir nacionalines bei regionines žiniasklaidos priemones.
Būtina parengti profsąjungų lyderius, kurie atstovautų nariams bei darbuotojams įvairiais lygmenimis. Turi būti parengta nuosekli profsąjunginio mokymo sistema, kuri padėtų formuoti profsąjungų atstovų įgūdžius, kad pastarieji galėtų tinkamai atstovauti visiems.
Įstojus į Europos Sąjungą, labai išsiplėtė mūsų tarptautinė veikla. Atsirado galimybė atstovauti Konfederacijai tarptautiniuose komitetuose bei darbo grupėse. Turime nemažą atstovų nuo Konfederacijos būrį, kuris mums atstovauja europiniuose komitetuose. Ateityje daugiau dėmesio reikėtų skirti jų rengimui, bendros Konfederacijos nuomonės formavimui bei grįžtamajam ryšiui užtikrinti. Būtina parengti duomenų bazę  apie mokančius užsienio kalbas, turinčius atitinkamą profesinį pasirengimą tam tikrose veiklos srityse ir galinčius atstovauti Konfederacijai užsienyje.
Padidėjus darbuotojų migracijai, atsirado nauja veiklos sritis, tai yra darbas su užsienyje dirbančiais lietuviais. Iškilo būtinybė pasirašyti dvišalius susitarimus su profesinėmis sąjungomis iš tų užsienio valstybių, kuriose dirba išeiviai iš Lietuvos.
Būtina geriau panaudoti ryšius su europarlamentarais formuojant bendrą Lietuvos nuomonę dėl Europos Sąjungos direktyvų ir norminių aktų bei sprendžiant kitus aktualius socialinius ir ekonominius klausimus; taip pat įtraukti Baltijos jūros valstybes sprendžiant Baltijos regionui svarbias problemas bei darant įtaką Lietuvos Vyriausybės politikai.
Norint teikti platesnį paslaugų spektrą ir operatyviai bei kvalifikuotai tenkinti esamų ir būsimų narių poreikius, būtina plėsti LPSK sekretoriato žmogiškuosius išteklius.
Lėšų paieška iš kitų šaltinių iki šiol buvo sėkminga, todėl, manau, kad ir toliau reikia aktyviai dirbti, ieškant finansavimo šaltinių iš užsienio projektų bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Rengiant projektus svarbu aktyviau įtraukti LPSK šakas, teikti joms pagalbą.
Jeigu būsiu išrinkta, dėsiu visas pastangas, kad visa tai, ką išdėsčiau, ir daugiau būtų įgyvendinta.

"Lietuvos profsąjungos", 2006 m. gegužės 6 d., Nr.6

NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai