2019 m. rugsėjo 16 d. pirmadienis - 23:14
   

2006 05 06 - LĖŠŲ SKIRIAMA DAUGIAU, REFORMA TARSI VYKSTA, O SVEIKATOS APSAUGA BLOGESNĖ NEI... TARYBINIAIS METAIS (ATNAUJINTA)

«
Komentarų: (0)

Sergu glaukoma. Reguliariai turiu tikrintis ir išsirašinėti kompensuojamus lašus. Tačiau neretai juos tenka nusipirkti pačiam, nes nepataikau užsiregistruoti pas savo okulistę. Prieš dvi savaites iki vaistų baigimosi termino skambinau į registratūrą, tačiau ir vėl priėmimo dieną paskyrė dvi savaites vėliau.
Daktarė buvo sakiusi, kad  tokiu reikalu galiu eiti be eilės. Nuvažiavau į polikliniką, tačiau toje pamainoje  priiminėjo kita gydytoja. Matydamas, kad laukiančiųjų nėra, pravėriau kabineto duris, pasakiau, kokiu reikalu. Seselė mane pasitiko grubia replika (gal dėl to, kad ne jų pacientas), vis dėlto liepė atsinešti kortelę. Atsinešiau, padaviau. Iškišo pro duris receptų knygelę, tačiau nepakvietė net akių spaudimo pamatuoti, nors iki priėmimo pabaigos dar buvo likusi valanda. Grįžau į namus įskaudintas, na bet su reikiamu receptu.
Kitą kartą buvau apdairesnis. Skambinau į registratūrą 30 dienų iki baigiantis terminui. Deja... paskyrė priėmimą  tik po 45 dienų.
Abi gydytojos- geros specialistės. Todėl greičiausiai (manoji – tikrai) dirba dar ir kitoje gydymo įstaigoje. Gal dėl pas ją patekti tokios didelės eilės.
S.S., Vilnius
Iš laiško LP redakcijai

 

„Lietuvos profsąjungų“ redakcija kreipėsi į žinomą sveikatos apsaugos organizavimo specialistą Nacionalinės glaukomos sąjungos pirmininką medicinos daktarą Vytautą GURAUSKĄ, prašydama pakomentuoti šį ir kitus nusiskundimus šiandienine sveikatos apsaugos būkle ir pareikšti savo požiūrį į kitas sveikatos apsaugos problemas.

Vis dar vyksta diskusijos, rašomi straipsniai sveikatos priežiūros klausimais, - sakė redakcijai dr. V.Gurauskas. - Taip, rašoma ir skundų - tai visuomenės, pacientų balsas. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija ar savivaldybės dažnai visai neatsako į pacientų skundus arba atsako pavėluotai, paviršutiniškai. Tad vėl pasipila laiškai ir skundai...

Atsirūgsta buvusių ministrų klaidos

Redakcija: Na, skundų visada buvo ir bus tokioje socialiai jautrioje srityje, kaip sveikatos apsauga. Eilių prie gydytojų buvo ir tarybiniais metais, jų yra ir dabar...

Vytautas Gurauskas: Gėda sakyti, bet ir pacientai, ir net patys gydytojai pripažįsta, jog sveikatos apsauga, praėjus 15 metų, kai žlugo tarybinė santvarka, socialiniu požiūriu ne tik kad nepasiekė tų laikų sveikatos apsaugos lygio, bet dar ir pablogėjo.
Tuo tarpu tie veikėjai, nuo kurių priklauso reformos sėkmė, pirmiausia - Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai, neretai painiodamiesi savo pačių parengtose direktyvose, lieka įsitikinę, kad jų sprendimai yra patys geriausi ir kad sveikatos apsauga šalyje klesti.

Red. Bet juk sveikatos apsaugai skiriama vis daugiau lėšų. Profsąjungos lyderė Aldona Baublytė teigia, kad ir susitarimas dėl gydytojų atlyginimų vykdomas 90-čia procentų...

V.G. Iš tiesų šalies ekonomika kyla, finansavimas šalies sveikatos apsaugai gerėja. Tačiau paradoksas - medikų pasitarimuose vis tiek girdisi, kad trūksta lėšų. Ir jų stygių iš tikrųjų junta dažnas eilinis medicinos darbuotojas. Dažnai gydytojas mato būtinybę skirti pacientui reikalingus vaistus ar skirti procedūras bei tyrimus, atliekamus naujausia (užtat brangia) aparatūra. Ir neretai susilaiko nuo jų, nes privalo žvilgčioti į ligoninės vadovybės, Ligonių kasos nustatytas griežtas kvotas.
Buvusių ministrų vadybos klaidos ir šiandien,deja, dar atsiliepia (neretai ir gilinamos). Ar tikslinga  buvo prijungti  prie Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinę ligonių kasą (VLK), kuri buvo Vyriausybės institucija, o šiuo metu - pavaldi SAM? Dabar pati ministerija nusistato sveikatos priežiūros paslaugų įkainius, ir pati juos tvirtina. Žodžiu, Valstybinė ligonių kasa be ministerijos valdininkų negali žengti nė žingsnio, tad jos valdymas savotiškai monopolizuotas.

O Privalomojo sveikatos draudimo taryba (kurioje, beje, dalyvauja ir jūsiškė Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė)? Ilgą laiką turėjusi Vyriausybės institucijos statusą ši taryba iš dalies sureguliuodavo ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos santykius. Dabar Privalomojo sveikatos draudimo tarybos reikalus ministerija tvarko savo nuožiūra, nes jos pirmininkas - pats ministras. Jeigu taryboje vyktų diskusijos, vargu ar kai kurių sveikatos priežiūrų paslaugų įkainiai būtų patvirtinami tokie, kokius siūlo ministerija. Kaimynai lenkai, įvykdę prieš kurį laiką panašią ligonių kasų reformą, patyrė daug nesklandumų ir grįžo prie ankstesnės struktūros.

 Piktnaudžiaujama viešųjų įstaigų laisvėmis

Red. Kuo šį paradoksą paaiškinti?

V.G. Matyt, ir tuo, kad lėšos, kurias valstybė skiria sveikatos apsaugai, yra neracionaliai naudojamos. Kalbu ir apie tas sveikatos priežiūros įstaigas,kurios turi viešųjų įstaigų statusą - taigi jų administracijos lėšas naudoja, paskirsto savarankiškai. Kai kurių VšĮ vadovai vyriausieji gydytojai gautas lėšas medikų atlyginimams „perskirsto“ savaip - išpuošia administracines patalpas, nuperka brangių automobilių, kai ligoninių palatos, procedūrų kabinetai bei operacinės ar gydytojų darbo kambariai dešimtmečiais neremontuojami. Yra ligoninių, kur be saiko išplėstas administracinis aparatas, kad būtų ta pačia proga įdarbinti ir po kelis administracijos darbuotojų giminaičius.
Išties, viešųjų įstaigų statuso teikiama laisvė ūkininkauti savarankiškai neturėtų būti beribė!

Red. Ar galima pažaboti šį piktnaudžiavimą VšĮ savarankiškumu?

V.G. Manyčiau, kad šioje srityje padėtų įstatyminės bazės atnaujinimas. Sveikatos priežiūros įstaigų, Viešųjų įstaigų įstatymai bei jų paskirų straipsnių vėlesni papildymai šiandien vėl taisytini, nes juose yra prieštaravimų, pavyzdžiui, dėl vadovo ir valdymo organų narių atlyginimų (vienur juos nustato įstaigos steigėjas, kitur - visuotinis susirinkimas).
Demokratiškiau turėtų būti suformuota ir sveikatos priežiūros įstaigų patariamųjų organų, stebėtojų tarybų atstovų ir narių sudėtis, plačiau įtraukti pacientų asociacijų atstovus.
Kodėl užstrigo dabar galiojančių įstatymų numatyti reguliarūs Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovų atestavimai bei konkursai? Daugelis vyriausiųjų gydytojų ar ligoninių skyrių vedėjų, vieną kartą jais tapę, jaučiasi esantys paskirti „iki gyvos galvos“ - neperatestuojami, nekontroliuojami.
Beje, ne vienoje įstaigoje formuojasi tam tikras elitas, kurį sudaro administracija ir skyrių vedėjai.

Pastarieji administracijos „pamaloninti“ neproporcingai didesniais už eilinį gydytoją atlyginimais, solidariai „nemato“ administracijų savivalės.
Visiškai užmiršta, kad seniai laikas spręsti ir slaugytojų darbo apmokėjimo reikalus. Neteko girdėti, kad ir gausi ir, berods, stipri profsąjunga - Slaugos specialistų organizacija - čia būtų ko nors apčiuopiamesnio pasiekusi.

Šeimos gydytojas - privatininkas?

Red. Jau apsipratome su vadinamais šeimos gydytojais. Tačiau tie, kas dažniau priversti lankytis poliklinikose, sako, jog atsiradus šeimos gydytojui, paciento kelias į polikliniką pailgėjo. Tarkime, pas endokrinologą anksčiau užsirašydavai tiesiai, dabar - dar turi gauti savo gydytojo terapeuto, dabar tapusio „dispečeriu“, siuntimą... Ar tai jau ir visas reformos rezultatas?

V.G. Jūs teisus: šiandienos šeimos gydytojas neatlieka tikrojo savo vaidmens, o kol kas yra tik, anot jūsų, „dispečeris“. Kai kurie man žinomi SAM įsakymai tik nutolino sveikatos priežiūros paslaugas nuo pacientų. Tarkime, kad ir įsakymas „Dėl kreipimosi pas gydytojus-specialistus“ arba įsakymas dėl ligoninių suskirstymo į lygius tikrai neprisideda prie sveikatos priežiūros gerinimo.
Šeimos gydytojo institucija kenčia dėl lėšų, patalpų, medicininės įrangos stokos ir daugelio neišspręstų organizacinių problemų. Tuo tarpu ministerija ir savivaldybės tarsi nepastebi, kad valstybės sveikatos priežiūros įstaigų vadovai nenoriai plėtoja savo šeimos gydytojų tarnybas.
Tuo tarpu dabar užsimota ne mažiau kaip 80 proc. vadinamojo pirminio lygmens paslaugų privačiai dirbantiems šeimos gydytojams. Bet ar tam jau pribrendo objektyvios sąlygos?
gydytojai dūsta nuo popierizmo

Red. Gydytojai gydytojams nelygūs. Ne vienas iš mūsų pažįsta keletą tikrų Hipokrato tradicijai ištikimų, t. y. įdėmių savo pacientui ir jam laiko negailinčių specialistų. Tačiau, būkim atviri, daugėja tokių, kurie išrašinėja farmacijos kompanijų reklamuojamus brangiausius vaistus, kurie skuba atsikratyti vieną savaitę eilėje išlaukusių pacientų. Daugėja ir tokių, kurie linkę daugiau dirbti dispečeriais, nukreipiančiais savo pacientus pas privatininkus...

V.G. Iš tiesų valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys gydytojai neretai turi savo privačias klinikas. Tai, žinoma, jų teisė... Tačiau kaip jie derina privatų ir valstybės interesą, - iš tiesų nėra rimtai kontroliuojama.
Bet ir tiems, kurie dirba tik valstybinėse poliklinikose, ligoninėse dabartinė valdininkų primetama biurokratinė tvarka palieka vis mažiau laiko ligoniui. Pakalbėkite su bet kuriuo gydytoju: daugėja įvairių popierių rašymo, pradedant tuo, kad gydytojas turi kiekvieną kartą aiškinti pacientui, kodėl jis turi bene 5 kartus pasirašyti sutikimo gydytis anketoje, baigiant įvairių siuntimų ligų istorijų išrašų, pažymų ir t.t. rašymu. Ligoninėse, kuriose dar nėra kopijavimo aparatų (o tokių įstaigų kiek nori!), tokius popierius du ar tris kartus perrašinėja gydytojas. Tai juk daroma laiko, skirto bendravimui su pacientu, sąskaita.
Žodžiu, jau vien dėl didėjančio popierizmo gydytojams turėtų būtų peržiūrėtos darbo normos, - o dabar pasikartosiu: net ir esant geriausiems norams, jiems trūksta laiko ilgiau pabendrauti su ligoniais, plačiau paaiškinti ligos esmę ir gydymą.

Apleistas vaikų akių ligų gydymas ir profilaktika

Red. Jūs - Nacionalinės glaukomos sąjungos pirmininkas. Kaip komentuotumėte priežastis, dėl kurių atsitinka nesklandumai, apie kuriuos rašoma redakcijoje gautame glaukoma sergančiojo vilniečio S.S. laiške?

V.G. Tie, kas turi problemų su regėjimu, greičiausiai ir patys pastebi, kad akių ligų gydytojų trūksta ir miestuose, ir rajonuose. Trūksta įrangos akių ligoms diagnozuoti.
Ypač noriu pabrėžti: apleista vaikų akių ligų gydymo, profilaktikos sritis.
Iš dalies ir dėl akių ligų gydytojų stokos netvarkomas tokių klastingų ligų kaip glaukoma dispanserizavimas ir profilaktika, o toli pažengusios glaukomos stadijos išaiškinamos net ir Vilniuje. Įsivaizduokime, kas dedasi rajonuose, kaime?

Red. Sakote, kad „iš dalies“ kaltas oftalmologų trūkumas...

V.G. Taip, vien tuo kritinės situacijos akių ligų profilaktikos ir gydymo srityse aiškinti negalima. Mat sveikatos apsaugos organizatoriai kol kas daugiau dėmesio skiria vadinamojo pirminio (šeimos gydytojas) ir vadinamojo tretinio (specializuotos pagalbos teikimas ligoninėse ir pan.) lygmenų paslaugų teikimui. Specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų, arba antrinio lygmens (akių ligų ir kt. specialistų) paslaugų teikimas miestuose ir rajonuose ypač apleistas.

V.G. Beje, akių ligų gydytojai, kaip ir kiti gydytojai specialistai, yra apskričių viršininkų administracijų, o ne ministerijos žinioje.

Red. Tad ką darytumėte ministro vietoje?

V.G. Ministerija galėtų suaktyvinti organizacinę metodinę pagalbą savivaldybių ir apskričių gydytojams dėl sveikatos priežiūros teikimo planavimo ir tvarkos, dėl sveikatos politikos, padėti formuoti sveikatos apsaugos priežiūros metodiką,  kontroliuoti, reikalauti atsakomybės už sveikatos apsaugos reformos vykdymą.

Iš 200 pacientų asociacijų  liko 80

V.G. Ir dar viena: savivaldybėse yra bendruomenės sveikatos tarybos,  joms reikėtų bendrauti su pacientų asociacijomis ir kartu su savivaldybės organais spręsti ne tik visuomenės sveikatos priežiūros (sanitarinės tarnybos ir pan.), bet ir asmens sveikatos priežiūros problemas.
Ir apskritai, šalyje sveikatos apsaugos reforma vyktų žymiai sklandžiau, jei ją realizuojant galėtų plačiau dalyvauti patys ligoniai, piliečiai, visuomeninės organizacijos... Deja, pacientų asociacijų indėlis į šį procesą vis mažėja: neseniai dar jų buvo per 200, o dabar šalyje jų ne daugiau 80!
kodėl likviduojasi pacientų asociacijos

Red. Tai galr valdžia jas specialiai naikina? Juk yra dar Pilietinės visuomenės institutas, ponas Darius Kuolys. Ar kreipėtės į juos?

V.G. Iš tikrųjų Nacionalinė glaukomos sąjunga kreipėsi ir į Darių Kuolį. Kaip tik dėl to, kad viena iš pacientų organizacijų nykimo priežasčių - LR Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr.1694, kuriuo remiantis už pacientų organizacijų įregistravimą bei perregistravimą Registro centre ir jo filialuose imami nemaži paslaugų įkainiai. Būdamos finansiškai nepajėgios, pacientų organizacijos neperregistruojamos, todėl likviduojasi. Valdžia tyli, nes, matyt, be jų kai kam gyventi ramiau...

Red. Bet ministerija pasakys, kad jos kompetencijos ribose egzistuojančiose komisijose pacientų organizacijos atstovaujamos...

V.G. Taip, visose komisijose įrašomas toks atstovas. Bet faktiškai tai tik vienos specialybės profilio - diabetininkų - organizacijos vadovė, jau keliolika metų nepakeičiama ir atstovaujanti įvairių pacientų organizacijoms visose komisijose. Beje, ši pacientų organizacijų atstovų tarybos vadovė įtraukta ir į medicinos įstaigų vadybą bei tyrimų finansavimo struktūrą, o tai vargu ar atitinka demokratijos ir objektyvumo normas...

Ko dar nesupranta viceministras R.Šadžius
 

Red. Ar yra vilčių, kad piliečių visuomenės, pacientų organizacijų dalyvavimo reformoje kliūtys bus įveiktos?

V.G. Nacionalinės glaukomos sąjunga parašė daug prašymų įvairioms valdžios įstaigoms. Kol kas niekas nepadėjo...
Nacionalinė sveikatos taryba balandžio 26 d. surengė konferenciją dėl pacientų asociacijų aktyvesnio dalyvavimo šalies sveikatos politikoje. Tikėjomės, kad šiame forume bus ieškoma naujų kelių pacientų organizcijų vaidmeniui sveikatos apsaugos reformoje pakelti. Deja,  jau sveikatos apsaugos viceministro Rimanto Šadžiaus kalba šioje konferencijoje parodė, kad į pacientų organizacijas žvelgiama senoviškai, tarsi ministerija nebūtų susipažinusi su europietiška šių organizacijų veiklos ir teisinio statuso samprata. Juo remiantis pacientų asociacijos galėtų ir turėtų tapti lygiaverčiais partneriais brendant iš sveikatos apsaugos reformos klampynės, o ne patariamąją funkciją atliekančiais priedėliais prie ministerijos ar kitų žinybų.

O profsąjungos?

V.G. Išjudinant pusiaukelėje įstrigusį reformos vežimą galėtų aktyviau dalyvauti ne tik pacientų organizacijos, bet ir medikų susivienijimai, profsąjungos: Gydytojų vadovų asociacija, Ligoninių asociacijos bei mokslinės draugijos, apie 10 profesinių sąjungų, pagaliau įtakinga Gydytojų sąjunga (kuri savo įstatuose save laiko taip pat profesine sąjunga). Bet šios organizacijos tik kritikuoja SAM, svarsto vien tik sveikatos finansavimo reikalus, užmiršdamos apie savo narių kvalifikaciją ir etiką. Atrodo, medikų organizacijos nėra parengusios nė vieno sveikatos įstatymo projekto ar kurio nors įstatymo papildymo, pataisų...

"Lietuvos profsąjungos", 2006 m. gegužės 6 d., Nr.6

 

NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai