2019 m. rugsėjo 18 d. trečiadienis - 23:47
   

2006 03 06 - LIDIJA ŠABAJEVAITĖ: EURO ĮVEDIMAS NĖRA PAPRASTAS PROCESAS

«
Komentarų: (0)

Sausio mėnesį vykusioje neeilinėje sesijoje 112 Seimo narių balsavo už Konstitucijos pataisą, kuria atsisakoma pinigų emisijos teisės ir ji perleidžiama ES Centriniam bankui. Po trijų mėnesių bus pakartotinis balsavimas ir Konstitucijos 125 pataisa pakeis Lietuvos banko galias bei atvers teisinį kelią euro įvedimui. Ar tikrai galėsime nuo 2007 metų sunaikinti litus, priklausys ir nuo ekonomikos raidos, t.y. infliacijos lygio.
Euro įvedimas nėra paprastas procesas. Jame slypi du aspektai: socialinis-ekonominis ir politinis.
Apie euro įvedimo ekonominį reikalingumą dabar kalbama ypač daug. Valstybinė reklama įtikinėja, kad įvedus eurą, kainos taps stabilios (?), dar labiau suklestės verslas, važinėjant po ES nereiks keisti pinigų, vadinas, ir mokėti už keitimą. Pesimistų teiginius, jog daugelyje šalių kainos pašoko, euroentuziastai vadina vos ne išmislu. Tačiau negalėdami visiškai visko neigti, jie sutinka, kad kainos padidėjo paslaugų sektoriuje, bet, girdi, kitose net sumažėjusios. Tie, kurie turi galimybę pasinaudoti įvairiapuse informacija, tvirtina, kad kainos kilo visose šalyse. Kilimo lygis buvo skirtingas ir priklausė nuo priimtų įstatymų griežtumo. T.y. ar labiau buvo atsižvelgta į gyventojų – daugumos, ar į verslininkų – mažumos interesus. Pavyzdžiui, socialdemokratinėje Suomijoje kainų didėjimas buvo nežymus, tuo tarpu socialistų valdytoje Graikijoje jos šoktelėjo net 3 kartus, Vokietijoje – apie 2 kartus.
Kaip galėtume prognozuoti kainų kilimą Lietuvoje? Jį didele dalimi lems valdžios sprendimai. Jeigu bus priimti griežti įstatymai, baudžiantys verslininkus už mechanišką, neišvengiamais ekonominiais procesais nepateisinamą kainų kilimą, galima tikėtis, kad didelio šoko nebus. Be to, Vyriausybė turėtų smarkiai padidinti minimalią mėnesinę algą, vidutinį atlyginimą dirbantiems valstybiniame sektoriuje bei pensijas ir įvairias socialines išmokas. Tuo pačiu atlyginimus kelti būti priverstas ir privatusis sektorius.
Kainų kilimas yra neišvengimas dėl įsiliejimo į bendrą Sąjungos erdvę. Palikus dabartinius atlyginimus ir kainas, tarp atskirų šalių atsirastų didelis skirtumas, galintis sukelti neigiamų pasekmių visiems. Pavyzdžiui, vokiečiams ar prancūzams verta pramogauti ir apsipirkti Lietuvoje, nes, gaudami didesnius nei mes atlyginimus, čia jie moka kur kas mažiau nei namie. Lietuviams gi, gaunantiems, palyginus su jais, mažesnius atlyginimus, atostogauti Vokietijoje ar Prancūzijoje yra brangu.
Tikėtina, kad euro įvedimas apmalšins spekuliacijas nekilnojamuoju turtu. Ekspertai pripažįsta, kad miestuose žemės sklypų bei butų kainos yra nepagrįstai aukštos. Iš to pelnosi savininkai, dažnai net laikantys tuščius sklypus ar butus ir laukiantys dar didesnio kainų augimo, taip pat statybinės firmos ir bankai, teikiantys kreditus būsto pirkėjams. Pastarieji priversti vos ne visą amžių mokėti skolą ir nemenkus procentus. Nedaug uždirbantiems miestiečiams įsigyti savo būstą tampa beveik neįmanoma.
Kita vertus, pinigų reforma nėra vien mechaninis vieno pavadinimo banknotų pakeitimas kitais. Socialines pasekmes pajus visi, suprantama, skirtingai. Tarptautinėje rinkoje dirbantiems verslininkams bus lengviau tvarkyti biznio reikalus, o gyvenantiems iš kuklių pensijų ar socialinės šalpos teks dar atidžiau skaičiuoti kiekvieną naująjį eurocentą.
Kalbant apie sprendimą pereiti prie euro, ne mažiau svarbūs ir politiniai dalykai.
Pinigai yra vienas iš valstybės suverenumo požymių. Jie skiria vieną šalį nuo kitos. Nė viena, net vargingiausia valstybė neatsisako savo pinigų. ES susitarimas pereiti prie bendrųjų pinigų reiškia pokyčius ir nacionaliniame valstybingume. Tai labai svarbus politinis žingsnis, kuriam turėtų pritarti piliečiai, juolab kad nemažai Lietuvos žmonių baiminasi pinigų keitimo. Kodėl to nepadaryta? Pirma, piliečiai turėjo galimybę pasisakyti patys, bet ja nepasinaudojo. Tautininkų partija rinko parašus referendumui dėl apsisprendimo: reikalingi Lietuvai eurai ar ne. 300 tūkstančių parašų nebuvo surinkta, nors tautinininkai aktyviai kvietė pasirašyti. Vadinasi, mes, nepasirašiusieji esame menko pilietiškumo, nes mums svarbių reikalų sprendimą perleidome savo atstovams arba visi be jokių abejonių ir baimių norime pereiti prie bendros Sąjungos valiutos.
Antra, valdžia yra įsitikinusi, kad būtent ji geriausiai žino, ko nori ir ko reikia piliečiams. Kita vertus, valdžia bijo, kad jos ir daugumos piliečių norai gali nesutapti. Prisiminkime, kaip ji jaudinosi, dėl stojimo į ES referendumo. Buvo siūlyta net nepaisyti Referendumo įstatymo ir piliečiams suteikti ne lemiamą, o tik patariamąjį balsą.
Panašiai valdžia pasielgė ir šiuo atveju. Ji įtikinėjo, jog joks referendumas nereikalingas. Girdi, balsuodami už stojimą į ES, mes sutikome priimti ir naujus pinigus. Lygiai kaip ir ES Konstituciją, kurią Lietuvos Seimas ratifikavo pirmasis. Tuo tarpu prancūzų ir olandų piliečiai, gerai pasvarstę šio dokumento reikšmę savo nacionalinėms vertybėms, pasisakė prieš. Lygiai kaip ir švedai pasilikę savo kronas.
Neidealizuojant kitų šalių valdžios ir per daug nekritikuojant savosios, visgi tenka konstatuoti, jog mūsų valstybėje su piliečių suvereninėmis galiomis skaitomasi menkai, itin reikalingi tampame tik per rinkimus. Tą turėtume žinoti visi ir neperleisti visų reikalų sprendimo valdžiai.

Lidija Šabajevaitė, LP apžvalgininkė
"Lietuvos profsąjungos", Nr.2

NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai