2019 m. rugsėjo 17 d. antradienis - 9:22
   

2010 10 21 - PREZIDENTĖ, MAXIMA, IKI, NORFA IR ...PROFSĄJUNGOS

«
Komentarų: (0)


2010 m. spalio 21 d. visuomeninis judėjimas Naujoji Kairė 95 ir DEMOS kritinės minties institutas paskelbė "priminimą" Lietuvos Respublikos Prezidentei po to, kai į susitikimą su ja pakviestiems keturių didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų vadovams Prezidentė Dalia Grybauskaitė išsakė kritikos ir pareikalavo, kad didieji prekybininkai rastų būdų sumažinti maisto kainas taip, kad nenukentėtų tiekėjai. "Tačiau, - rašo pareiškimo autoriai, - apie darbuotojus Prezidentė neužsiminė nė žodžiu, o juk būtent ant jų pečių, eilinį kartą, bus užkrauta sumažintų kainų našta".

Pareiškime konkrečiai buvo kalbama ir apie Maxima, IKI, Norfa kasininkių ir kitų darbuotojų išnaudojimą bei primenama Prezidentės išsakyta skeptiška nuomonė apie profsąjungų reikalingumą.


Visuomeninio judėjimo Naujoji Kairė 95 ir DEMOS kritinės minties instituto priminimas Lietuvos Respublikos Prezidentei 2010 10 21 Į susitikimą pakviestiems keturių didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų vadovams Prezidentė Dalia Grybauskaitė išsakė pelnytos kritikos ir priminė jų moralinę ir socialinę atsakomybę. Prezidentė pareikalavo, kad didieji prekybininkai rastų būdų sumažinti maisto kainas taip, kad nenukentėtų tiekėjai. Tačiau apie darbuotojus Prezidentė neužsiminė nė žodžiu, o juk būtent ant jų pečių, eilinį kartą, bus užkrauta sumažintų kainų našta. Nors Prezidentės paskelbtas karas maisto kainoms yra svarbus politinis žingsnis, jame slypi viešoje erdvėje nutylimas pavojus: ekonomika gali dar labiau smukti, nes gyventojų perkamoji galia silpsta dėl nuolat mažinamų algų.

Po prekybininkų susitikimo su Prezidente išsakyta mintis, kad prekybos tinklų vadovai ieškos „vidinių resursų“ maisto kainoms sumažinti. Tačiau ar galime sau leisti naiviai tikėti, jog bus sumažintos pelno maržos? Kaip rodo praktika, prekybininkų „vidiniai resursai“ - tai beveik visada alinantį darbą už grašius dirbantys kasininkai, krovėjai, kulinarai, apsaugininkai. Būtent darbuotojų sąskaita prekybos tinklai šalina krizės padarinius ir sumažėjusius pelnus..Beteisiai supermarketų darbuotojai jau metai po metų „atpirkinėja“ visas supermarketų klaidas ir nuostolius. Net jei nuostoliai parduotuvėje patiriami dėl aukščiausio rango vadovų klaidų, algos karpomos kasininkams. Darbuotojai taip pat neretai apmoka nurašytų ir sugedusių prekių nuostolius, kompensuoja įmonei pirkėjų sugadintą įrangą ar pavogtas prekes. Tačiau būdami beteisiais matyt nelabai rūpi ir šalies vadovei, kuri ne taip seniai, vienoje iš konferencijų, yra pareiškusi, kad mūsų šaliai nereikalinga gerai organizuota darbo jėga ir stiprios profsąjungos, nes jos tik pridaro daugiau problemų.

Prezidentė pamiršo, kad ekonomikos pagrindas ne tik konkurencija, bet ir perkamoji galia. Ketvirtadienį konferencijoje M. Romerio universitete Prof. R. Lazutka paminėjo šiurpią statistiką, kad 24% privačiame sektoriuje dirbančiųjų gauna minimalų atlyginimą. Verta priminti Prezidentei, kad "Maxima", "IKI", "Norfa" ir "Rimi" yra ne tik mažmenines prekybos kainas diktuojantys oligopolininkai. Šios įmonės taip pat yra didžiausi, beveik šimtą tūkstančių žmonių įdarbinantys Lietuvos darbdaviai. Todėl jie netiesiogiai diktuoja rinkai ne tik prekių kainas, bet ir darbo algų standartus. Nuo krizės pradžios prekybos tinklų darbuotojų profsąjungų skaičiavimais algos sumažėjo 30-40 proc., vyko masiniai darbuotojų atleidimai, didėjo likusių darbuotojų išnaudojimas.

Ekonomikos teorija moko, kad vienas svarbiausių krizės faktorių – sumažėjusi gyventojų perkamoji galia. Problema ne tik tai, kad žmogus negali nusipirkti pieno už 3 litus. Problema tame, kad ištisus dešimtmečius stambiausi darbdaviai, naudodamiesi valdžios abejingumu ir profsąjungų silpnumu, beveik nedidino darbuotojų algų. Gilėjančią spragą tarp gaunamų atlyginimų ir vartojimo iki šiol kamšė įvairiausi kreditai ir... emigracija.

Lietuvoje tarp daugiausia žmonių įdarbinančių įmonių nėra vakaruose savaime suprantamos kasmetinės algų indeksavimo praktikos, o kolektyvinių susitarimų skaičius yra beviltiškai mažas. Lietuvoje nėra nė vieno (!) sektorinio kolektyvinio susitarimo. Tai reiškia, kad joks darbdavys nesiims algų didinimo vien todėl, kad jo konkurentai nedarys to paties. Už sektorinių kolektyvinių sutarčių atsiradimo skatinimą yra tiesiogiai atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Kitaip tariant, tai valdžios pareiga, ir šios problemos neįmanoma nurašyti rinkos dėsniams, nematomai rankai ar kitoms laisvosios rinkos dogmatikų „šventosios karvėms“. Laikome nedovanotina, kad krizės sąlygomis, dangstantis liberalizacija, toliau bloginamos pažeidžiamiausiųjų darbo sąlygos, ir kviečiame, užuot tarusis tik su stambiausiais darbdaviais, atsižvelgti ir į darbuotojų poreikius.

NK95 ir DEMOS











NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai