2010 m. gegužės 7 d. kviečiamas Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) IV suvažiavimas.
Vasario 19 d. įvykusiame LPSK tarybos posėdyje prisistatė kandidatai į LPSK vadovus: į pirmininko postą kandidatuos dabartinis LPSK vadovas Artras Černiauskas ir Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Klaipėdos regiono koordinatorius Raimondas Tamošauskas; pavaduotojos kėdės, be Algirdo Kvedaravičiaus, siekia Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Rūta Osipavičiūtė. Į generalionio sekretoriaus postą jau trečią kartą pretenduoja viena kandidatė dabartinė generalinė sekretorė Janina Matuizienė.
Publikuojame pretendentų į LPSK vadovus prisistatymo kalbas, paskelbtas "Lietuvos profsąjungų" vasario mėn. numeryje. Oficialią prisistatymo programą (jau po LPSK tarybos dalimis) paskelbė R.Tamošauskas, todėl čia publikuojama ne jo kalba LPSK tarybos posėdyje, o oficialioji rinkiminė programa.
Kandidatų prisistatymą skaityk paspaudęs antraštę!
Lietuvos Respublikos Seimas 2003 metų rudenį paskubomis priėmė Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarų statuso įstatymą, pagal kurį buvo įteisintas valstybinės signataro rentos skyrimas.
Spartuolišką darbo tempą tada parodė ir Prezidentas, nedarbo dieną – sekmadienį – pasirašydamas šį Įstatymą, kuris suteikia teisę signatarams gauti valstybinę signataro rentą, o šiems mirus - jų sutuoktiniams ir vaikams gauti signatarų našlių ir našlaičių rentas. Įstatymas įsigaliojo nuo 2004 m. sausio 1 d.. Įstatymas tada tada numatė, kad valstybinės signataro rentos dydis yra 50 procentų Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.
Rimanto Dovydėno pieš.
Visą straipsnį skaityk paspaudęs antraštę!
Tokio pavadinimo "Lietuvos profsąjungų" redaktorių atsisveikinimo laiškas 2009 08 31 buvo paskelbtas laikraštyje, kai po ne vienerius metus trukusio LPSK administracijos finansinio ir psichologinio spaudimo laikraščio redakcijai konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas galų gale LPSK valdybos posėdyje pasakė 'triuškinamą" kalbą, palydėtą ultimatumo "laikraštis turi šokti pagal LPSK dūdelę". Po jos buvo priversti atsistatydinti abu "Lietuvos profsąjungų" redaktoriai.
Kadangi ši krizė beveik sutapo su artėjančiu laikraščio leidimo 15-mečiu, straipsnyje apžvelgiama ir trumpa "Lietuvos profsąjungų" tapimo iš LPSC (Lietuvos profesinių sąjungų centro) informacinio biuletenio prenumeruojamu savarankiškos VšĮ leidžiamu profsąjungų laikraščiu.
Protestuojant įtakingoms profsąjungoms (AB "Mažeikų nafta" ir kitoms) leidinys vis dėlto dar nebuvo likviduotas, juo labiau kad LPSK vadovai pasiekė tikslą - atstatydino nepaklusnų laikraščio ir VšĮ vadovą ir perėmė į savo rankas VšĮ administravimą.
Nuotraukoje: laikraščio vyr. redaktorius J.S.Stepšys ir vyr. redaktoriaus pavaduotoja R. Motiejūnaitė Pekkinen priima Suomijos žurnalistų delegaciją.
Viešą redaktorių laišką skaityti paspaudus antraštę!
Dėl mokyklos išlikimo kovojanti Zarasų rajono Baibių pagrindinės mokyklos bendruomenė išplatino viešą pareiškimą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pradėto ikiteisminio tyrimo kaltinant mokyklos direktorių lėšų iššvaistymu.
Išreikšdami pasitikėjimą mokyklos vadovu mokyklos bendruomenė chronologiškai išdėsto įvykių eigą ir klausia, ar šis atvejis tikrai yra FNTT lygmens.
Pareiškimas, pasirašytas mokyklos tarybos pirmininko Viktoro Juozėno (nuotr.), adresuotas Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetams, švietimo ir mokslo ministrui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Visą pareiškimo tekstą skaitykite paspaudę antraštę!
Tokio pavadinimo knygą - 60-ties esė rinkinį - išleido Vilniaus Universiteto leidykla. Jos autorius - ekonomistas Vilniaus universiteto profesorius P.Gylys neseniai surengė knygos pristatymą ES informavimo centre. Originalios, polemiškos ir - pabrėšime - nekonformistinės knygos pasirodymą sveikino būrys politikų bei P.Gylio bendraminčių - pradedant J.V. Paleckiu bei Č.Juršėnu baigiant profsąjungų atstovais.
LP, knygos autoriui maloniai sutikus, parengė straipsnį pagal P.Gylio kalbos pristatant knygą stenogramą.
Skaitykite straipsnį paspaudę antraštę!
Balandžio 22 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas humanitarinių
mokslų daktaras, docentas Aleksas Bružas draugų ir artimųjų būryje paminėjo savo 60-metį.
Pagrindiniam savo gyvenimo darbui - pedagogų interesų gynybai - Jubiliatas tarnauja jau beveik du dešimtmečius. Ta proga "Lietuvos profsąjungose" buvo publikuota Juozo Stepono apybraiža, pavadinta "Sunkaus charakterio pašaukimas".
Skaityti straipsnį - paspaudus antraštę!
KRIZĖ TURĖTŲ VISUS SUARTINTI,-
IR TAUTĄ, IR POLITIKUS
Bronislovas Lubys – žymus verslininkas, pramonininkas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. Nuo 1993 metų – didžiausios asocijuotos verslo struktūros – Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas.
B.Lubys buvo LR Ministras pirmininkas. Šiuo metu – koncerno Achemos grupė vadovas ir pagrindinis akcininkas.
LPK prezidentas sutiko duoti išskirtinį interviu "Lietuvos profsąjungoms".
Kalbėjosi Ramunė Motiejūnaitė Pekkinen.
Interviu tekstas - paspaudus antraštę.
Vasario 19 d. įvyko Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) tarybos posėdis. Kaip įprasta, pirmajame metų posėdyje aptariamos bei patvirtintos pagrindinės šių metų LPSK veiklos kryptys. Jas pristatė ir iškilusias problemas aptarė LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas.
Nori išsamiau - spausk antraštę!
Vyriausybės planas pristatytas kaip antikrizinis, - pastebėjo prof. Povilas Gylys (pokalbis vyko gruodžio 15 d.- red.). - Tačiau įsigilinus gali susidaryti įspūdis, kad nemažu mastu planas yra ir prokrizinis: kai kurie dalykai gali ne pagerinti šiandieninę ekonominę situaciją, o, priešingai, – ją pabloginti.
Visą pokalbį skaitykite paspaudę antraštę!
Krizė, krizė, krizė – sklando ore, mintyse ir kalbose. Visi įsitempę laukia, kuriuo galu krizės lazda tvos per pečius, svarsto, ko teks vėl atsisakyti, seka naujienas ir nesupranta, kodėl vėl taupyti turės ne visi.
Kaip profesines sąjungas paveiks krizė? Ar atneš joms naujų galimybių, o gal - žlugimą?
To klausėme kelių profesinių sąjungų lyderių.
Straipsnį skaitykite paspaudę antraštę!
Europos sociologai konstatuoja: verslui veikiant tarptautiniu mastu nacionalinės profesinės sąjungos žlunga. Todėl būtinas kosmopolitinis atsinaujinimas, kuris tarptautiniu mastu mobilizuotų vartotojus. Taip mano Miuncheno (Vokietija) universiteto sociologijos profesorius Ulrichas Bekas (Ulrich Beck - nuotr.).
Publikuojame jo argumentus šiuo klausimu, dėstomus Vokietijos internetiniame dienraštyje taz.de.
Straipsnį skaitykite paspaudę antraštę!
Po Antrojo pasaulinio karo kairiųjų (įskaitant ir marksistinių) judėjimų, profesinių sąjungų iškovotą socialinį dialogą šiandien laipsniškai naikina neoliberalioji politika, t.y. kapitalas, - mano „Naujosios kairės 95“ lyderis filosofas dr. Andrius Bielskis (nuotr.). Pasak jo, žingsnis po žingsnio mes grąžinami prie 19 a. veikimo principų ir mąstymo.
Vienintelis būdas su tuo kovoti – stiprinti profesines sąjungas, t.y. kolektyvinį darbuotojų atstovavimą. Pirmiausia jos galėtų sutelkti jėgas, kad susigrąžintume kapitalo galbūt jau sunaikintą socialinį dialogą.
Pokalbio užrašus skaitykite paspaudę antraštę!
Šiuolaikinėje visuomenėje, besivadovaujančioje kapitalo primestu šūkiu „Dirbk, pirk ir mirk“, vis sunkiau įtraukti žmones į kolektyvinę veiklą. Profesinėms sąjungoms, visuomenėje iki šiol vertinamoms prieštaringai, dar sunkiau. Ir jau visai sunku profesinių sąjungų veikla sudominti jaunimą.
Neseniai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) jaunimas susibūrė į asociaciją „LPSK Jaunimas“. Grupė aktyvių jaunuolių, vadovaujami pirmininko Dariaus Daukanto bei etatinės koordinatorės Editos Žitkevič, dirba išties pasiaukojamai. Deja, jaunimo lyderių balsuose irgi pasigirsta nusivylimo gaidelių. Birželį ir liepą rengti dveji mokymai pradedantiesiems profsąjungininkams žlugo, nes neatsirado norinčiųjų juose dalyvauti.
Ieškodami priežasčių ir galimų problemos sprendimo būdų, surengėme apklausą.
Fotografo Luka Rener nuotr.: Liubliana, 2008 m. balandžio 5 d. Kaunietis Juozas Adomaitis laiko iškėlęs Lietuvos vėliavą.
Visą studiją skaitykite paspaudę antraštę!
Gegužis – pavasario klestėjimas, žiedai, tarptautinių, valstybinių, religinių švenčių bei minėtinų dienų gausa.
Iš pirmo žvilgsnio jos atrodo paskiros, tačiau iš tiesų glaudžiai susijusios.
Visas šventes bei minėtinas dienas sieja Motina, kuriai skiriamas pirmasis gegužio sekmadienis.
Lidijos ŠABAJEVAITĖS komentaras.
Visą straipsnį skaitykite paspaudę antraštę!
Balandžio viduryje Izraelyje viešėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos moterų delegacija, vadovaujama generalinės sekretorės Janinos Matuizienës. Savaitę trukusios viešnagės jas pakvietė viena įtakingiausių šalies profesinė sąjunga „Histadrut“.
Publikuojame Jurgos JURGULIENĖS (nuotr.) šios išvykos įspūdžius.
Straipsnį skaitykite paspaudę antraštę!
Vos trejų metų sulaukusį 1941 m. birželio 14 d. kartu su visa šeima jį išvežė į Europos šiaurę, į Komiją.
Ten liko tėvo ir sesers palaikai. Tik mažajam Algimantui su mama pavyko išgyventi ir grįžti į Tėvynę.
Prieš porą metų Algimantas (pase: Klemensas Algimantas) Gaižauskas ir žmona paliko butą Jonavoje jauniausiam sūnui, o patys apsigyveno egzotiškoje Šveicarijoje, gražiame pušyne. Visus pastatus šeimininkas susirentė pats.
Nori išsamiau - spausk antraštę!
"Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai!
Ačiū visų streikuojančių mokytojų vardu už galimybę šiandien kalbėti iš šios tribūnos. Tai yra beprecedentis įvykis, kad mokytojai, inteligentai išėjo į gatves ir taip gina savo teises, bet ne dėl atrakcijos, ne iš dyko buvimo.
...Mokytojas nebenori būti niekinamas ir žeminamas. Mes norime išlikti orūs, dabar mūsų reikalavimai yra teisėti ir ne vien tik dėl darbo užmokesčio. Mums rūpi darbo sąlygos, ne tik mokytojų, bet ir mokinių darbo sąlygos, mums rūpi jų saugumas.
... Visi kaltina, kad mes streikuodami užsiimame politika. Taip, politika! Bet tai yra profsąjungų politika ginti mokytojų teises visais lygiais. Mes tą politiką ir toliau plėtosime ir bendradarbiausime su visomis partijomis, kurios pasiūlys mums paramą", - pareiškė E.Jesinas streikuojančių ir kovo 18 d. čia pat, prie Seimo, piketuojančių pedagogų vardu.
Visą stenogramą skaityk paspaudęs antraštę!
Dr. doc. Lidija Šabajevaitė Vilniaus universitete skaitė kursą apie globalizaciją. Kadangi ir profsąjungų judėjimo problemos bei vizijos neatsiejamos nuo šio neišvengiamo prieštaringo naujosios pasaulio istorijos reiškinio, redakcija paprašė docentę ir mūsų laikraščio puslapiuose aptarti globalizacijos temą.
Publikuojame antrąjį paskaitų ciklą.
Paskaitos tekstas - paspaudus antraštę!
AR SUSKILS SKALDOMA LŠDPS?
Iki 2007 metų pavasario buvusi stipriausia ir autoritetingiausia šalyje Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) kažkieno džiaugsmui, tačiau daugelio nusivylimui, išgyvena krizę. Dar pavasarį prasidėjęs konfliktas išsirutuliojo iki to, kad dabar turime du LŠDPS pirmininkus ir į dvi stovyklas pasidalijusią organizaciją.
Nė vieno bent kiek profesinių sąjungų gyvenimu besidominčio žmogaus abejingo nepaliekanti drama tęsis, atrodo, iki tol, kol taškus sudės teismai. O dabar abi pusės kviečia dviejų Koordinavimo tarybų posėdžius, vieni kitiems negaili aštrių epitetų, vieni kitus šalina iš organizacijos, įvardija „personas nongratas“, savaip interpretuoja įstatus.
Rugsėjo 7 d. įvyko LŠDPS Aukštaitijos regioninio susivienijimo pirmininko Audriaus Jurgelevičiaus vadovaujamos iniciatyvinės grupės sukviestas suvažiavimas.
Nuotr.: A.Bružas ir A.jurgelevičius 2006 m. birželį, Koordinavimo tarybos posėdyje
Skaityk visą straipsnį paspaudęs antraštę!
Dr. doc. Lidija Šabajevaitė Vilniaus universitete skaitė kursą apie globalizaciją. Kadangi ir profsąjungų judėjimo problemos bei vizijos neatsiejamos nuo šio neišvengiamo prieštaringo naujosios pasaulio istorijos reiškinio, redakcija paprašė docentę ir mūsų laikraščio puslapiuose aptarti globalizacijos temą.
Publikuojame pirmąjį paskaitų ciklą.
Paskaitos tekstas - paspaudus antraštę!
Jau beveik susitaikėme su mintimi, kad Lietuvoje niekas niekada, net save kairiaisiais vadinantieji socialdemokratai, nebepradės kalbėti apie progresinę gyventojų pajamų mokesčio sistemą. Bet štai ėmė socdemai ir pradėjo. Ir ne tik kalbomis, kaip esame įpratę, bet jau parengė ir įstatymo projektą.
Visą straipsnį skaitykite paspaudę antraštę.
„Kiekvienas turime savo darbą ir nedaug laisvalaikio, bet pastaruoju metu tampa vis "karščiau" ir neramiau - pradedu galvoti, kad mūsų šaliai kyla nemaža, nors ir nesuvokta, grėsmė nacionaliniam saugumui. Todėl tenka eiti į viešumą.
Pripratome mąstyti, kad didžiausią grėsmę sukelia užsienio valstybės savo karinėmis pajėgomis, raketine ginkluote ir pan. Šiandien pasaulis sudėtingesnis ir kartais neprotinga idėja valstybės egzistencijai gali pakenkti daugiau nei priešiškos jėgos patrankos. Mūsų atveju pradėdami gerai neapgalvotą reformą, manydami, kad visa tai turi nieko nekaštuoti, nes aukštajam mokslui negalioja ekonomikos dėsniai, mes, susidaro toks įspūdis, rengiamės smarkiai pakenkti šitai valstybei,"- kalbėjo Vilniaus universiteto teorinės ekonomikos katedros vedėjas prof. Povilas Glys gegužės 11 d. Vilniuje vykusioje Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos surengtoje aukštųjų mokyklų konferencijoje.
Visą straipsnį skaitykite paspaudę antraštę.
Šiandien (2007 m.) profsąjungos TAIKIAI švenčia Rumšiškėse, nesusipriešindamos nei su "dešiniuojančia" Kirkilo (Ir Kubiliaus!) vyriausybe, nei su mokesčių "nualintais" "kapitalo valdytojais", pasiryžusiais pasmerkti skurdui ne tik savo darbuotojus, bet ir būsimus pensininkus.
Visiems, kurie nepriklauso Sotvarienių, Valatkų ir Petrauskių gerbiamam elitui, įskaitant ubagiškoje padėtyje tebeesančius medikus, bibliotekininkus, Valinsko neįdarbintus aktorius, Žakaitienės gėdinamus mokytojus, už žeminamą atlygį tebedirbančius universitetų profesorius - pasirodyti viešoje manifestacijoje ir pareikšti, jog MES TAIP PAT - LIETUVA!
Nors IŠ TIKRŲJŲ, kaip pastebi ponia Sotvarienė, tapatinamės ir su siuvėjomis, ir su tepalais atsiduodančiais remontininkais!
Visas straipsnis - paspaudus antraštę!
2007 m. gegužės 1 d. sukankančio LPSK penkmečio proga iš LP komplektų perkeliame pirmojo LPSK vadovo ir LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komoteto pirmininko Algirdo Syso interviu "Lietuvos profsąjungoms".
A.Sysas ketino aktyviai iš centro veikti tolesnius naujojo profsąjungų darinio procesus. Pabrėžė, kad buvęs LPSC ir LPSS ( pastarasis buvo jo vadovaujamas, G.Gruzdienė buvo pavaduotoja) dirbo skirtingais metodais, tad reikėjo rasti buvusius centrus vienijantį "bendrą požiūrį".
Tikslas - užimti deramą vietą kuriant pilietinę visuomenę. A.Sysas turėjo sumanymą "sutvarkyti šakinę struktūrą", buvo prieš "kažkokius teritorinius junginius" (dabar vadinamus regioniniais junginiais - red.), nes deklaravo, kad jis - "griežtos struktūros šalininkas".
Tų metų "Lietuvos profsąjungų" laikraštyje - pirmieji LPSK vadovai.
Visą 2002 m. A.Syso interviu skaitykite paspaudę antraštę!
Darbo nuoma Lietuvoje dar pakankamai naujas dalykas. Ne vienas kalbintas žmogus apie tai nėra net girdėjęs. Kiekvienas naujas ir iki galo nepažintas reiškinys greit „apauga“ mitais, spėliojimais, o apsukrieji tuo tarpu pasinaudoja spragoms teisinėje sistemoje ir lobsta kitų sąskaita.
Šalyje jau yra gerokai per dešimt darbo nuomos agentūrų ir nuolat randasi naujų, o ir laikinųjų darbuotojų paklausa sparčiai auga. Tačiau nėra nė vieno teisės akto, reguliuojančio darbo nuomos teisinių santykių visumą. Darbdaviai, profsąjungos, taip pat legaliai dirbančios įdarbinimo agentūros mano, kad darbo nuomos sritį reikia reglamentuoti.
Visą straipsnį skaitykite paspaudę antraštę!
2007 m. sausį Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos tarybos posėdyje skaitydamas pranešimą apie skurdą, apibrėžiamą kaip tam tikrą pajamų ir galimybių nepriteklių, Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius dr. doc. Boguslavas Gruževskis išskiria absoliučią ir santykinę skurdo ribą. Mokslininkas analizuoja skurdo priežastis ir siūlo kai kuriuos problemos sprendimo būdus.
R.Motiejūnaitės nuotraukoje: B.Gruževskis (dešinėje) ir Žemės ūkio darbuotojų profsąjungos vadovas Alfonsas Gedgaudas šios profsąjungos renginyje.
Visą straipsnį skaitykite paspaudę antraštę.
"Lietuvos profsąjungų" Nr.3 paskelbtas pokalbis su Vilniaus energetikų profesinės sąjungos pirmininku Vidu Bauševičiumi, kuris kritiškai vertiną dabartinę profsąjungų veiklą.
Prisiminęs pernai kovo pabaigoje įvykusį Lietuvos energetikos darbuotojų profesinių sąjungų federacijos ataskaitinį rinkiminį suvažiavimą, V.Bauševičius redakcijai sakė:
"Gaila, buvo reali galimybė permainoms. Kad reikėtų kitaip vairuoti profsąjungų vairą, jaunimas supranta, bet aktyvi veikla reikalauja daug pastangų, o „ištikimajai daugumai“ tai nepriimtina. Labiau priimtinas patogus tekėjimas pasroviui, tad ir laimėjo „patogių profsąjungų“ dauguma. Dabar vėl viskas teka sena vaga (seminarai, furšetai, kelionės), džiūsta ta vaga, teka patogiai, bet džiūsta."
Nuotraukoje: straipsnio autorius savo darbo vietoje.
Visą publikaciją skaitykite paspaudę antraštę!
Artėjantys savivaldybių tarybų rinkimai kelia daug aistrų, įtarinėjimų ir nelabai daug vilčių. Profesinių sąjungų atstovai, būdami aktyvūs visuomenininkai, paprastai gana aktyviai dalyvauja savivaldos rinkimuose ir su įvairiomis partijomis. Pasidomėjome, ar profsąjungininkai aktyvūs ir šį kartą, kokių partijų sąrašus jie renkasi, kokias pozicijas užima, kokie motyvai juos ten nuvedė. Be to, kaip vykdomas Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) bendradarbiavimo susitarimas, kuriame numatyta galimybė profsąjungininkams kandidatuoti į savivaldybių tarybas LSDP sąrašuose. Nepilnais LP surinktais duomenimis, profesinių sąjungų aktyvistai į rinkimus eina, be LSDP, dar bent su septyniomis partijomis - Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS), Valstiečiais liaudininkais, Liberalų ir centro sąjunga, Liberalais demokratais, Tėvynės sąjunga, Pilietinės demokratijos partija, Darbo partija ir Liberalų sąjūdžiu.
Visą straipsnį skaitykite paspaudę antraštę!
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos konferencijoje dar birželio mėnesį buvo priimtas kreipimasis į visų šalies profesinių sąjungų narius. Buvo siūloma nedelsiant pradėti diskusiją dėl esminių profsąjungų struktūrų ir surinkto nario mokesčio paskirstymo reformos.
Gruodžio 8 d. vykusiame visų profesinių sąjungų forume Maistininkų lyderė Gražina Gruzdienė pristatė konkrečius siūlymus, kaip profsąjungos galėtų efektyviai atstovauti darbuotojams.
Spausdiname straipsnį, parengtą pagal G.Gruzdienės pranešimą gruodžio 8-osios dienos forume.
Visą straipsnį skaitykite paspaudę antraštę.
