"Moteris - šviesos ir grožio nešėja"- taip vadinosi Alytaus apskrities
profesinės sąjungos neseniai įvykęs vasaros renginys - apskritasis
stalas. Tokio paties pavadinimo pranešimą jame perskaitė Alytaus
kolegijos dėstytoja psichologė socialinių mokslų daktarė Ramutė
Orenienė, be kita ko, pabrėžusi: ""„Esam gėrio ir šviesos nešėjos, kai
apsisprendžiam tokios būti"
Savo nuomonę apie moters šiandieninį įvaizdį bei problemas pokalbyje išdėstė profesinės sąjungos pirmininkė Danutė Bačinskienė, organizacijos narė Genovaitė Švabienė, eiles skaitė Alytaus literatų klubo "Tėkmė" vadovė Emilija Krušinienė, kitos poetės.
Pokalbyje dalyvavo ir svečiai iš Vilniaus - Seimo nariai Julius Sabatauskas, Petras Valiūnas.
Savo nuomonę apie moters šiandieninį įvaizdį bei problemas pokalbyje išdėstė profesinės sąjungos pirmininkė Danutė Bačinskienė, organizacijos narė Genovaitė Švabienė, eiles skaitė Alytaus literatų klubo "Tėkmė" vadovė Emilija Krušinienė, kitos poetės.
Pokalbyje dalyvavo ir svečiai iš Vilniaus - Seimo nariai Julius Sabatauskas, Petras Valiūnas.
Spalio 16 d. Vyriausybėje pasirašytas
susitarimas dėl šalies pažangai būtinų reformų. Jį pasirašė
premjeras Saulius Skvernelis, penkių verslą ir investuotojus
vienijančių organizacijų ir dviejų profesinių sąjungų vadovai.
Gegužės 23 d. Trišalės tarybos nariams
pristatytas Nacionalinio susitarimo dėl šalies pažangai būtinų
reformų projektas.
Juo siūloma susitarti dėl reformų tikslų: švietimo kokybės, efektyvumo ir mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo; mokesčių sistemos suderinamumo užtikrinimo; šalies konkurencingumo didinimo; socialinio dialogo stiprinimo ir viešojo sektoriaus efektyvumo ir viešųjų paslaugų kokybės didinimo.
Juo siūloma susitarti dėl reformų tikslų: švietimo kokybės, efektyvumo ir mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo; mokesčių sistemos suderinamumo užtikrinimo; šalies konkurencingumo didinimo; socialinio dialogo stiprinimo ir viešojo sektoriaus efektyvumo ir viešųjų paslaugų kokybės didinimo.

"Tai, kad valstybė gali šimtais milijonų padidinti saugumo biudžetą, pirkti karinę techniką, vandens patrankas, bet net neturi lėšų gražinti mokytojų atlyginimų į prieš krizinį lygmenį, yra susiję", - sakoma PN atsiųstame AMF Studento pasirašytame straipsnyje.

Mitingo dieną reportažuose buvo justi sunkiai slepiamas negatyvus žiniasklaidos nusistatymas prieš profesines sąjungas ir jų renginį, tačiau kadangi akcija praėjo gana sklandžiai, operatyviai buvo sunku rasti, kaip mitingą išjuokti. Tam reikia laiko ir juo pasinaudota.
„Socialinė partnerystė“, „socialinis dialogas“, „lankstumas“
ir ypač lietuvių kalboje atitikmens neturintis flexicurity yra burtažodžiai, gimę iš pačios ES bandymų pakloti
pagrindus Europos socialiniam modeliui. Kuriant lietuviškąjį socialinį modelį
įdėta daug pastangų įtraukiant šiuos burtažodžius ir sušokta daug ritualinių
šokių bandant įtikinti visuomenę jų galia“, - rašo Agnė Rimkutė savaitraštyje „Šiaurės
Atėnai“.
Autorė šiuo metu yra Centrinės Europos universiteto Budapešte doktorantė, tyrinėjanti XX a. Rytų ir Pietryčių Europos komunikacijos ir ekonomikos istoriją bei pereinamojo laikotarpio procesus.
Autorė šiuo metu yra Centrinės Europos universiteto Budapešte doktorantė, tyrinėjanti XX a. Rytų ir Pietryčių Europos komunikacijos ir ekonomikos istoriją bei pereinamojo laikotarpio procesus.

Kovingasis sociologų bei žurnalistų sparnas, pažymėdamas, jog kairiųjų judėjimas bei kairiosios partijos nutolo nuo savo šaknų, tai prikiša ir profsąjungoms. Profesinės sąjungos esą atsitraukė nuo esminių reikalavimų kėlimo, pradėjo tenkintis darbdavių išmetamais trupiniais nuo kapitalo stalo, pradėjusios drovėtis reikalauti net 30 valandų darbo savaitės.
„Samdomasis darbas grandinėmis supančiojo žmonių kojas, tačiau šiuos pančius galima nusiimti. Tereikia tik norėti. Šiandieniai streikai galėtų būti gera pradžia. Tačiau tik tada, kai streikininkai pradės kelti lemiamą nuosavybės klausimą, fabrikai vėl priklausys mums,“ - tokiu raginimu baigia straipsnį jo autorius Patrick Spät (nuotr.).



"Užsiauginome... Ketvirtį amžiaus perinom, puoselėjom, godojom... Tikėjomės... Tikėjomės, kad išsiris žydra laimės paukštė, ant savo sparnų nešanti laimingą, orų, prasmingą gyvenimą mylimoje Tėvynėje, o išsirito ... drakonas."


Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Vytauto Silvanavičiaus kalba spalio 28 d. mitinge prie Švietimo ir mokslo ministerijos.

Ištrauka iš Pagėgių savivaldybės Natkiškių Zosės Petraitienės pagrindinės mokyklos profesinės sąjungos pirmininko Žydrūno Mickeliūno kalbos, pasakytos 2014 m. spalio 28 d. mitinge prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM).


Pradėdama konferenciją Seimo narė Rima Baškienė paminėjo, kad norisi matyti Lietuvoje aktyvias, vieningas profsąjungas, tačiau to kai kada pasigendama. „Reikia ieškoti bendrų tikslų, savivaldybėse kurti trišales tarybas, semtis patirtis iš mūsų draugų norvegų, kitų šalių“, - kalbėjo Seimo narė.

Šio įvykio „kriminalas“ – ne valdžios noras pagerbti jaunimą, o politikų interviu visuomenei. Švietimo ministro D. Pavalkio siūlymas abiturientams „nuvažiuoti pasižiūrėti kitur“ išvertus į normalią kalbą reiškia: „mūsų aukštojo mokslo sistema yra niekam tikusi, nes aš, pirmasis švietimo sistemos asmuo ir jos vadovas, nieko gero apie ją pasakyti negaliu, todėl siūlau abiturientams susirasti patikimesnę aukštąją užsienyje“. O premjero A.Butkevičiaus komentaras, kad „nieko baisaus, jog išvažiuoja – sugrįš“, reiškia ne ką kita, o bejėgiškumą,"- naujame šią tautai opią problemą nagrinėjančiame straipsnyje teigia D.Paukštė, Migracijos klausimų ekspertas, Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininko pavaduotojas, buvęs profsąjungų veikėjas, 2014 m. gegužę įvykusiame LPSK suvažiavime kandidatavęs į šio profesinių sąjungų susivienijimo vadovus.




Po 2013 m. spalio pabaigoje Vilniuje įvykusios Tarptautinės
viešojoje sektoriaus efektyvumo konferencijos 2013 LPSK narės Lietuvos
svaikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos tinklalapyje paskelbtas „Atviras
kreipimasis į visuomenę, valdžios institucijas, politines partijas“, kuriame konstatuojama vis blogėjanti Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos
finansavimo būklė, ir Nevyriausybinių
organizacijų kreipimasis, kuriuo siūloma užtikrinti „papildomo finansavimo
šaltinio įteisinimą.“
2013 10 09 - Norvegija: paprastumas darbo santykiuose, versle ir politikoje (reportažas iš kelionės)

Projekto partneriai parengė įspūdingą programą vidurio Norvegijoje esančioje Steinkjer'o savivaldybėje, vietos medicinos centre, žemės ūkio kolegijoje, svečiai susipažino su ūkininkų šeima, turinčia kaimo turizmo sodybą, lankėsi Nacionaliniame tyrimų ir konsultavimo centre kaimo plėtrai, energetikos įmonėje NTE bei nuotoliniu būdu valdomoje uoloje sumontuotoje hidroelektrinėje.
2013 m. rugsėjo 12
d. naujienų portalas Delfi paskelbė žinomo publicisto ir politiko
Vitalijaus Balkaus straipsnį „Darbo santykiai Lietuvoje –
baudžiavos palikimas (atsakymas M. Dargužaitei)”, kurį inspiravo
Mildos Dargužaitės, VšĮ “Investuok Lietuvoje” vadovės,
publikacija Delfyje, pavadinta “Lietuvos Darbo kodeksas – Tarybų
Sąjungos palikimas”.
Kaip
2013 m. rugpjūčio 30 d. pranešė Profsąjungų naujienos,
Tarptautinės
darbo organizacijos (TDO) Asociacijų laisvės komitetas išnagrinėjo
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos (LMP) skundą dėl
pažeidinėjamų profesinių sąjungų teisių Lietuvoje ir pateikė
rekomendacijų Vyriausybei.
LMP skundą prieš Lietuvos vyriausybę pasiuntė TDO po to, kai UAB „Švyturys-Utenos alus“ gamybinių padalinių darbuotojų streikas iš pradžių buvo atidėtas, o paskui, 2012 m. kovo mėn., Aukščiausiajame Teisme pripažintas neteisėtu, nepaisant to, kad nebuvo net prasidėjęs.
LMP skundą prieš Lietuvos vyriausybę pasiuntė TDO po to, kai UAB „Švyturys-Utenos alus“ gamybinių padalinių darbuotojų streikas iš pradžių buvo atidėtas, o paskui, 2012 m. kovo mėn., Aukščiausiajame Teisme pripažintas neteisėtu, nepaisant to, kad nebuvo net prasidėjęs.
Autorius - Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto profesorius, pristatydamas portale Delfi publikuojamą straipsnį rašo:
"Daugelis skaitytojų Lietuvoje yra mažai girdėję apie gerovės valstybės problematiką. Beveik nėra Lietuvoje analitinės laidos, kur nebūtų kviečiami Laisvosios rinkos instituto „ekspertai“, kurie nieko kito, be mokesčių mažinimo, rinkos dereguliavimo bei valstybės vaidmens mažinimo pasakyti naujo neturi."
"Daugelis skaitytojų Lietuvoje yra mažai girdėję apie gerovės valstybės problematiką. Beveik nėra Lietuvoje analitinės laidos, kur nebūtų kviečiami Laisvosios rinkos instituto „ekspertai“, kurie nieko kito, be mokesčių mažinimo, rinkos dereguliavimo bei valstybės vaidmens mažinimo pasakyti naujo neturi."
Lietuvos
profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) parengė profesinių sąjungų
reprezentatyvumo kriterijus. Projektas gegužės 27 d. pristatytas LPSK
valdyboje, pradedamos diskusijos šia tema.

Premijos įteikimo išvakarėse Vokietijos parlamento frakcija „Die Linke" surengė diskusiją, į kurią pakvietė ir Samdomųjų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO) atstovą Tomą Tomiliną. Jis supažindino kolegas vokiečius su socialine padėtimi Lietuvoje ir D.Grybauskaitės “nuopelnais” didinant socialinę įtampą šalyje. Pranešimo turinys išdėstomas ir profesinės sąjungos SAMPRO tinklalapyje paskelbtame straipsnyje.
LPSK Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Klaipėdos regiono koordinatorius Raimondas Tamošauskas, profsąjungos „Uostininkas“ pirmininkas Antanas Barusevičius, Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungų pirmininkas Edvardas Šalkauskis Gegužės pirmosios proga pripažįsta, kad Klaipėdoje - nors yra nemaža profsąjungų - Tarptautinė darbo diena kaip ir nešvenčiama.
Lietuva išgyvena energetinį skurdą – patį didžiausią šių laikų valstybės istorijoje ir patį didžiausią tarp visų Baltijos valstybių. Už gamtines dujas sumokame 15 proc. daugiau nei kaimyninės Latvija ar Estija ir 30 proc. daugiau nei Vokietija.
Panašu, kad brangiausią elektrą nulemia kitas faktorius. Tai valstybės valdininkų nesugebėjimas racionaliai tvarkyti elektros energetikos sistemos, milžiniško kiekio lėšų praradimas įvairiuose neskaidriuose projektuose, - tegia Trišalės tarybos energetikos komiteto pirmininkas Algirdas Jaruševičius.
Panašu, kad brangiausią elektrą nulemia kitas faktorius. Tai valstybės valdininkų nesugebėjimas racionaliai tvarkyti elektros energetikos sistemos, milžiniško kiekio lėšų praradimas įvairiuose neskaidriuose projektuose, - tegia Trišalės tarybos energetikos komiteto pirmininkas Algirdas Jaruševičius.

Tai įžanginis projekto „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse“ („Grass-root municipality social dialogue“) renginys. Norvegijos vyriausybės inovacijų ir verslo skatinimo agentūros „Innovation Norway“ finansuojamą projektą vykdo Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS), Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga SAMPRO kartu su partneriais Lietuvoje ir Norvegijoje.