SIŪLOME PASKAITYTI

Spalio 16 d. Vyriausybėje pasirašytas susitarimas dėl šalies pažangai būtinų reformų. Jį pasirašė premjeras Saulius Skvernelis, penkių verslą ir investuotojus vienijančių organizacijų ir dviejų profesinių sąjungų vadovai.

Gegužės 23 d. Trišalės tarybos nariams pristatytas Nacionalinio susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų projektas.
Juo siūloma susitarti dėl reformų tikslų: švietimo kokybės, efektyvumo ir mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo; mokesčių sistemos suderinamumo užtikrinimo; šalies konkurencingumo didinimo; socialinio dialogo stiprinimo ir viešojo sektoriaus efektyvumo ir viešųjų paslaugų kokybės didinimo.

 Aukštojo Moxlo fakulteto studentai (taip pasivadino grupė studentų, surengusių akciją Kaune 2015 m. Rugsėjo pirmają prieš mokslo suprekinimą ir darbuotojų teisių mažinimą) vasario 15 d. solidarizuojasi su mokytojais ir kviečia protestuojančius vienytis platesniems reikalavimams – valstybės biudžetą skirti švietimui, socialinei apsaugai, o ne ginklams.
"Tai, kad valstybė gali šimtais milijonų padidinti saugumo biudžetą, pirkti karinę techniką, vandens patrankas, bet net neturi lėšų gražinti mokytojų atlyginimų į prieš krizinį lygmenį, yra susiję", - sakoma PN atsiųstame AMF Studento pasirašytame straipsnyje.

Analizuodama žurnalistų darbą nušviečiant naująjį socialinį modelį prieš mitingą įvertinau jį gana teigiamai. Buvo daugmaž pateikiami abiejų pusių argumentai: profesinių sąjungų – prieš, verslo ir valdžios atstovų – už. Pasaką apie mitingo kontekste kyšančias Kremliaus ausis surietė tik „Lietrytis“, jau ir taip senokai pasižymintis šlykštokais išpuoliais prieš profesines sąjungas. 
Mitingo dieną reportažuose buvo justi sunkiai slepiamas negatyvus žiniasklaidos nusistatymas prieš profesines sąjungas ir jų renginį, tačiau kadangi akcija praėjo gana sklandžiai, operatyviai buvo sunku rasti, kaip mitingą išjuokti. Tam reikia laiko ir juo pasinaudota.

„Socialinė partnerystė“, „socialinis dialogas“, „lankstumas“ ir ypač lietuvių kalboje atitikmens neturintis flexicurity yra burtažodžiai, gimę iš pačios ES bandymų pakloti pagrindus Europos socialiniam modeliui. Kuriant lietuviškąjį socialinį modelį įdėta daug pastangų įtraukiant šiuos burtažodžius ir sušokta daug ritualinių šokių bandant įtikinti visuomenę jų galia“, - rašo Agnė Rimkutė savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“.
Autorė šiuo metu yra Centrinės Europos universiteto Budapešte doktorantė, tyrinėjanti XX a. Rytų ir Pietryčių Europos komunikacijos ir ekonomikos istoriją bei pereinamojo laikotarpio procesus.

Vokietijoje polemizuojama dėl profesinių sąjungų tolesnės raidos ir jų misijos atnaujinimo. Plinta nuomonės, kad šios darbuotojų atstovės išsisėmė ir privalo keistis, net ir savo narių sudėtimi jos sensta. Profsąjungų kasmet rengiamos Gegužės pirmosios manifestacijos vis labiau primenančios pensininkų demonstracijas.
Kovingasis sociologų bei žurnalistų sparnas, pažymėdamas, jog kairiųjų judėjimas bei kairiosios partijos nutolo nuo savo šaknų, tai prikiša ir profsąjungoms. Profesinės sąjungos esą atsitraukė nuo esminių reikalavimų kėlimo, pradėjo tenkintis darbdavių išmetamais trupiniais nuo kapitalo stalo, pradėjusios drovėtis reikalauti net 30 valandų darbo savaitės.
„Samdomasis darbas grandinėmis supančiojo žmonių kojas, tačiau šiuos pančius galima nusiimti. Tereikia tik norėti. Šiandieniai streikai galėtų būti gera pradžia. Tačiau tik tada, kai streikininkai pradės kelti lemiamą nuosavybės klausimą, fabrikai vėl priklausys mums,“ - tokiu raginimu baigia straipsnį jo autorius Patrick Spät (nuotr.).

Pastaruoju metu nerimsta DK (darbo kodekso) liberalizavimo audros, - rašo  Vidas Bauševičius, Vilniaus energetikų profesinės sąjungos vadovas PN redakcijai atsiųstame straipsnyje. - Įvairus DK „kastravimas“ visada buvo dešiniųjų liberalių politinių jėgų deklaruojama siekiamybė, už kurią rinkimų švytuoklė juos jau stūmė į politikos paraštę. Neišsipildžiusias dešiniųjų svajones įgyvendinti ryžosi dabartinė deklaratyviai kairioji dauguma. Partijos, kurių besikaitaliojančiuose pavadinimuose, kaip prekės ženkluose, „darbo“, „tiesos“ ir net „liberalizmo“ obalsiai suradę vietos. Visų jų viešuose rinkimų pažaduose ir net programose apie DK „iškastravimą“ nelabai buvo postringauta. Kairiuoju elektoratu įvardintas „paprastas žmogus“ programas vargu ar skaitė, o jeigu ką ir nužvelgė, mindžikuodamas rinkiminių apylinkių eilutėse, tai buvo seniai.

Įstatymo projekto rengėjai trečiadienį (gruodžio 10 d. - red.) sukvietė į renginį, kurį skambiai pavadino aptarimu – diskusija. Kalbėjome apie naujus darbo santykius, tiksliau, - apie jų pagrindinius principus. O dar aiškiau išsireiškus – apie darbo santykių liberalizavimą. Jo nuostatas įstatymo projekto rengėjai sudėjo į naująjį Darbo kodekso projektą. Kaip žinoma, labiausiai tokių pakeitimo troško vienas iš trijų socialinio dialogo dalyvių – darbdaviai. Vėliau prie jų prisijungė ir politikai. Šiuo aktu siekiama sureguliuoti darbo santykius Lietuvoje ištisiems dešimtmečiams į ateitį.

Zarasų rajono Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos profesinės sąjungos pirmininkės Aušros Krištapavičienės (nuotr.) straipsnis, perskaitytas 2014 m. gruodžio 3 d. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, įvykusiame mitinge.
"Užsiauginome... Ketvirtį amžiaus perinom, puoselėjom, godojom... Tikėjomės... Tikėjomės, kad išsiris žydra laimės paukštė, ant savo sparnų nešanti laimingą, orų, prasmingą gyvenimą mylimoje Tėvynėje, o išsirito ... drakonas."

Jurbarko krašto visuomenininkas ir politikas  pasiryžo "juodu ant balto" išdėstyti, pasak jo, per daugelį metų mintyse išnešiotą Lietuvos kaip socialinės valstybės projektą. Mat dabartine socialine valdžios politika jis nusivylęs ir Nepriklausomybės jau seniai nerašąs didžiąja raide.

"Pasiklausius švietimo ir mokslo ministro kalbų viešoje erdvėje iškyla abejonių ar ministras yra skaitęs mūsų iškeltus reikalavimus dar vasaros pradžioje... Ar ministras žino, kad 2009 m. MK (mokinio krepšelio) dydis buvo drastiškai sumažintas 464 litais, t. y. beveik puse tūkstančio litų vienam mokiniui. Dėl to daugelyje šalies mokyklų bendrieji ugdymo planai įgyvendinami 70–80 proc minimaliai vykdomas neformalus ugdymas (popamokinė mokinių veikla), tiek pat procentų sumažėjo mokytojų darbo krūviai, atlyginimų tarifiniai koeficientai tapo minimaliais".
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Vytauto Silvanavičiaus kalba spalio 28 d. mitinge prie Švietimo ir mokslo ministerijos.

„Aš šiandien turiu svajonę, kad visos profesinės sąjungos, didelės ir mažos, geltonos ir bespalvės, reikšmingos ir nespėjusios pasižymėti, susijungusios į jungtines atstovybes ir pavienės, labai daug ir nedaug nusipelniusios, garsios ir nežinomos, turinčios ryšių politikoje ir politikams nemielos, senos ir naujos, geros ir geriausios susivienys ir kartu stovės pedagogų piketuose išdrįsdamos iš Vyriausybės reikalauti pagarbaus požiūrio mokytoją ir jo darbą“.
Ištrauka iš Pagėgių savivaldybės Natkiškių Zosės Petraitienės pagrindinės mokyklos profesinės sąjungos pirmininko Žydrūno Mickeliūno kalbos, pasakytos 2014 m. spalio 28 d. mitinge prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM).

Buvęs profesinių sąjungų veikėjas, 2014 metų gegužės mėnesį įvykusiame Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos suvažiavime kandidatavęs į LPSK  pirmininkus Dainius Paukštė atsiuntė redakcijai straipsnį, kuriame, bandydamas panagrinėti profesinių sąjungų situaciją Lietuvoje,  iš dalies polemizuoja su teisingumo ministru, Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininku Juozu Bernatoniu, partijoje kuruojančiu ryšius su profesinėmis sąjungomis. J. Bernatonis neseniai paskelbė straipsnį  "Turime padėti profesinėms sąjungoms sustiprėti".

Spalio 10 d. Seime įvyko konferencija „Socialinis dialogas ir derybinė galia“, apibendrinusi projekto „Socialinio dialogo plėtra Lietuvos savivaldybėse“ veiklas. Konferencijos dėmesys buvo sukoncentruotas į derybinės galios, kooperacijos ir socialinio dialogo iššūkius Lietuvoje ir Europoje.
Pradėdama konferenciją Seimo narė Rima Baškienė paminėjo, kad norisi matyti Lietuvoje aktyvias, vieningas profsąjungas, tačiau to kai kada pasigendama. „Reikia ieškoti bendrų tikslų, savivaldybėse kurti trišales tarybas, semtis patirtis iš mūsų draugų norvegų, kitų šalių“, - kalbėjo Seimo narė.

„Norėtųsi pakomentuoti vieną savo simptomais panašų į daugelį kitų pastarųjų dienų įvykį. Tai renginys Valdovų rūmuose, į kuriuos Vyriausybė – Premjero asmenyje, pasveikino labiausiai pasižymėjusius abiturientus šimtukininkus. Bet ne tik tam, kad juos pagerbtų diplomais ir kitomis atminimo dovanėlėmis – moksleiviai turėjo galimybę nusifotografuoti kartu su Švietimo ministru ir Premjeru.
Šio įvykio „kriminalas“ – ne valdžios noras pagerbti jaunimą, o politikų interviu visuomenei. Švietimo ministro D. Pavalkio siūlymas abiturientams „nuvažiuoti pasižiūrėti kitur“ išvertus į normalią kalbą reiškia: „mūsų aukštojo mokslo sistema yra niekam tikusi, nes aš, pirmasis švietimo sistemos asmuo ir jos vadovas, nieko gero apie ją pasakyti negaliu, todėl siūlau abiturientams susirasti patikimesnę aukštąją užsienyje“. O premjero A.Butkevičiaus komentaras, kad „nieko baisaus, jog išvažiuoja – sugrįš“, reiškia ne ką kita, o bejėgiškumą,"- naujame šią tautai opią problemą nagrinėjančiame straipsnyje teigia D.Paukštė, Migracijos klausimų ekspertas, Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininko pavaduotojas, buvęs profsąjungų veikėjas, 2014 m. gegužę įvykusiame LPSK suvažiavime kandidatavęs į šio profesinių sąjungų susivienijimo vadovus.

Buvęs ilgametis vienos profesinės sąjungos vadovas ir neseniai įvykusiame LPSK suvažiavime kandidatavęs į LPSK pirmininkus emigracijos reikalų ekspertas ir politikas Dainius Paukštė kviečia kolegas profsąjungininkus kartu padiskutuoti skaudžiausiu mūsų tautai - emigracijos - klausimu. Emigracijos srautai Lietuvoje yra šešis kartus didesni nei pasaulinis migracijos vidurkis (18 ir 3 proc.), - primena straipsnio autorius, kartu teigdamas, kad šie procesai yra beveik negrįžtami.

"Dar keleri metai – ir už minimumą mėnesį egzistuojančiam žmogui Europa taps keiksmažodžiu. Šimtai tūkstančių žmonių nejaučia įstojimo į ES euforijos, kai dešimtmetį stebi masiškai emigruojančias artimųjų ir draugų šeimas, dėl beprotiškos konkurencijos bankrutuojantį kaimynų verslą, kai ateina privataus tiekėjo šilumos sąskaita, o nuo bado ir šalčio žiemą mieste išgelbėja tik močiutės kaime užaugintos bulvės bei dėvėtų rūbų parduotuvės. Pagal tarptautinių organizacijų tyrimus nuolatinį maisto nepriteklių Lietuvoje jaučia daugiau žmonių, nei gyvena Kaune. Išorinis dangoraižių ir turistinių gatvių spindesys Vilniuje maskuoja labiausiai emigruojančią ir besižudančią skurdo šalį."

Straipsnio autorius - Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos vicepirmininkas Rimantas Liepa pasakoja apie nelogišką ir tam tikra prasme net kenkėjišką valstybinės įmonės "Tarptautinis Vilniaus oro uostas" administracijos elgesį valstybinę sieną saugančių pareigūnų atžvilgiu.

Kai Lietuva dar tik bandė atkurti savo nepriklausomybę, Vakarų Europos profsąjungos, pasikvietusios pas save, mokė mus, tuomet jaunus ir pradedančius profsąjungiečius: „valstybėje demokratijos turėsite tiek, kiek procentų visuomenėje bus profsąjungų narių“. Mums tuomet sunku buvo sieti profsąjungas su demokratija“, - straipsnio įžangoje prisimena kandidatas į Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkus Dainius Paukštė.

Po 2013 m. spalio pabaigoje Vilniuje  įvykusios Tarptautinės viešojoje sektoriaus efektyvumo konferencijos 2013 LPSK narės Lietuvos svaikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos tinklalapyje paskelbtas  „Atviras kreipimasis į visuomenę, valdžios institucijas, politines partijas“,  kuriame konstatuojama vis blogėjanti  Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos finansavimo būklė,  ir Nevyriausybinių organizacijų kreipimasis, kuriuo siūloma užtikrinti „papildomo finansavimo šaltinio įteisinimą.“

Rugsėjo 22-25 d. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) ir Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO) kartu su partneriais Lietuvoje ir Norvegijoje vykdomo projekto „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse” („Grass-root municipality social dialogue”) dalyviai ir bičiuliai lankėsi Norvegijoje.
Projekto partneriai parengė įspūdingą programą vidurio Norvegijoje esančioje Steinkjer'o savivaldybėje, vietos medicinos centre, žemės ūkio kolegijoje, svečiai susipažino su ūkininkų šeima, turinčia kaimo turizmo sodybą, lankėsi Nacionaliniame tyrimų ir konsultavimo centre kaimo plėtrai, energetikos įmonėje NTE bei nuotoliniu būdu valdomoje uoloje sumontuotoje hidroelektrinėje.

2013 m. rugsėjo 12 d. naujienų portalas Delfi paskelbė žinomo publicisto ir politiko Vitalijaus Balkaus straipsnį „Darbo santykiai Lietuvoje – baudžiavos palikimas (atsakymas M. Dargužaitei)”, kurį inspiravo Mildos Dargužaitės, VšĮ “Investuok Lietuvoje” vadovės, publikacija Delfyje, pavadinta “Lietuvos Darbo kodeksas – Tarybų Sąjungos palikimas”.

Kaip 2013 m. rugpjūčio 30 d. pranešė Profsąjungų naujienos, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Asociacijų laisvės komitetas išnagrinėjo Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos (LMP) skundą dėl pažeidinėjamų profesinių sąjungų teisių Lietuvoje ir pateikė rekomendacijų Vyriausybei.
LMP skundą prieš Lietuvos vyriausybę pasiuntė TDO po to, kai UAB „Švyturys-Utenos alus“ gamybinių padalinių darbuotojų streikas iš pradžių buvo atidėtas, o paskui, 2012 m. kovo mėn., Aukščiausiajame Teisme pripažintas neteisėtu, nepaisant to, kad nebuvo net prasidėjęs.

Autorius - Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto profesorius, pristatydamas portale Delfi publikuojamą straipsnį rašo:
"Daugelis skaitytojų Lietuvoje yra mažai girdėję apie gerovės valstybės problematiką. Beveik nėra Lietuvoje analitinės laidos, kur nebūtų kviečiami Laisvosios rinkos instituto „ekspertai“, kurie nieko kito, be mokesčių mažinimo, rinkos dereguliavimo bei valstybės vaidmens mažinimo pasakyti naujo neturi."

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK)  parengė profesinių sąjungų reprezentatyvumo kriterijus. Projektas gegužės 27 d. pristatytas LPSK valdyboje, pradedamos diskusijos šia tema.

2013 m. gegužės 9 d. Vakarų Vokietijos miestelyje Achene Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei buvo įteikta prestižinė Karolio Didžiojo premija.
Premijos įteikimo išvakarėse Vokietijos parlamento frakcija „Die Linke" surengė diskusiją, į kurią pakvietė ir Samdomųjų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO) atstovą Tomą Tomiliną. Jis supažindino kolegas vokiečius su socialine padėtimi Lietuvoje ir D.Grybauskaitės “nuopelnais” didinant socialinę įtampą šalyje. Pranešimo turinys išdėstomas ir profesinės sąjungos SAMPRO tinklalapyje paskelbtame straipsnyje.

LPSK Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Klaipėdos regiono koordinatorius Raimondas Tamošauskas, profsąjungos „Uostininkas“ pirmininkas Antanas Barusevičius, Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungų pirmininkas Edvardas Šalkauskis Gegužės pirmosios proga pripažįsta, kad Klaipėdoje - nors yra nemaža profsąjungų - Tarptautinė darbo diena kaip ir nešvenčiama.

Lietuva išgyvena energetinį skurdą – patį didžiausią šių laikų valstybės istorijoje ir patį didžiausią tarp visų Baltijos valstybių. Už gamtines dujas sumokame 15 proc. daugiau nei kaimyninės Latvija ar Estija ir 30 proc. daugiau nei Vokietija.
Panašu, kad brangiausią elektrą nulemia kitas faktorius. Tai valstybės valdininkų nesugebėjimas racionaliai tvarkyti elektros energetikos sistemos, milžiniško kiekio lėšų praradimas įvairiuose neskaidriuose projektuose, - tegia Trišalės tarybos energetikos komiteto pirmininkas Algirdas Jaruševičius.

Kovo 14-15 d. Seime įvyko tarptautinė konferencija „Socialinio dialogo reanimacija“, kurioje Lietuvos ir Norvegijos profesinių sąjungų, verslo atstovai, savivaldybių lyderiai, tarnautojai, ir mokslininkai bandė atsakyti į klausimus „kur mes esame“, „kokie mūsų tikslai“ ir „ką daryti“.
Tai įžanginis projekto „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse“ („Grass-root municipality social dialogue“) renginys. Norvegijos vyriausybės inovacijų ir verslo skatinimo agentūros „Innovation Norway“ finansuojamą projektą vykdo Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS), Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga SAMPRO kartu su partneriais Lietuvoje ir Norvegijoje.

Nuolat didėjančios elektros ir šilumos kainos verčia ieškoti jų didėjimo priežasčių. Manyčiau, kad žymiu laipsniu tas didėjimas yra susietas su Metodikų, pagal kurias reguliuojamos monopolininkų kainos, kokybe. Tas elektros, šilumos ir dujų kainų nustatymo Metodikas parengia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Todėl beveik visus tų kainų skaičiavimų klaidingus teiginius ir net sąmoningus netikslumus "pagimdo" ši Komisija, sukurdama „tobulą“ dokumentą elektros , šilumos ir dujų kainoms nustatyti, -  teigia žinomas ekonomistas doc. Jurgis Žvinklys.