SIŪLOME PASKAITYTI
Lentelė - paspaudus antraštę
Juo siūloma susitarti dėl reformų tikslų: švietimo kokybės, efektyvumo ir mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo; mokesčių sistemos suderinamumo užtikrinimo; šalies konkurencingumo didinimo; socialinio dialogo stiprinimo ir viešojo sektoriaus efektyvumo ir viešųjų paslaugų kokybės didinimo.
Susitarimo tekstas - paspaudus antraštę
Aukštojo
Moxlo fakulteto
studentai
(taip pasivadino grupė studentų, surengusių akciją Kaune 2015 m.
Rugsėjo pirmają prieš mokslo suprekinimą ir darbuotojų teisių
mažinimą) vasario 15 d. solidarizuojasi su mokytojais ir kviečia
protestuojančius vienytis platesniems reikalavimams – valstybės
biudžetą skirti švietimui, socialinei apsaugai, o ne ginklams.
"Tai, kad valstybė gali šimtais milijonų padidinti saugumo biudžetą, pirkti karinę techniką, vandens patrankas, bet net neturi lėšų gražinti mokytojų atlyginimų į prieš krizinį lygmenį, yra susiję", - sakoma PN atsiųstame AMF Studento pasirašytame straipsnyje.
Visas straipsnis - paspaudus antraštę.
Analizuodama žurnalistų darbą nušviečiant naująjį socialinį
modelį prieš mitingą įvertinau jį gana teigiamai. Buvo daugmaž pateikiami
abiejų pusių argumentai: profesinių sąjungų – prieš, verslo ir valdžios atstovų
– už. Pasaką apie mitingo kontekste kyšančias Kremliaus ausis surietė tik „Lietrytis“,
jau ir taip senokai pasižymintis šlykštokais išpuoliais prieš profesines
sąjungas. Mitingo dieną reportažuose buvo justi sunkiai slepiamas negatyvus žiniasklaidos nusistatymas prieš profesines sąjungas ir jų renginį, tačiau kadangi akcija praėjo gana sklandžiai, operatyviai buvo sunku rasti, kaip mitingą išjuokti. Tam reikia laiko ir juo pasinaudota.
Visą R.Motiejūnaitės-Pekkinen straipsnį skaitykite paspaudę antraštę.
Autorė šiuo metu yra Centrinės Europos universiteto Budapešte doktorantė, tyrinėjanti XX a. Rytų ir Pietryčių Europos komunikacijos ir ekonomikos istoriją bei pereinamojo laikotarpio procesus.
Visas straipsnis - paspaudus antraštę.
Vokietijoje polemizuojama dėl profesinių sąjungų tolesnės raidos ir jų misijos atnaujinimo. Plinta nuomonės, kad šios darbuotojų atstovės išsisėmė ir privalo keistis, net ir savo narių sudėtimi jos sensta. Profsąjungų kasmet rengiamos Gegužės pirmosios manifestacijos vis labiau primenančios pensininkų demonstracijas.
Kovingasis sociologų bei žurnalistų sparnas, pažymėdamas, jog kairiųjų judėjimas bei kairiosios partijos nutolo nuo savo šaknų, tai prikiša ir profsąjungoms. Profesinės sąjungos esą atsitraukė nuo esminių reikalavimų kėlimo, pradėjo tenkintis darbdavių išmetamais trupiniais nuo kapitalo stalo, pradėjusios drovėtis reikalauti net 30 valandų darbo savaitės.
Su britų dienraščiu The Guardian susijusiame leidinyje Der Freitag pernai gruodį paskelbtas straipsnis „Kam priklauso fabrikas? Mums!”, kuriame profesinės sąjungos raginamos grįžti prie minties, jog „visuomenė vėl galėtų būti įtraukta į žemių ir bendrovių valdymą“. Straipsnio autoriaus nuomone, „tik taip galima užkirsti kelią tam, kad žmonės aukotų savo gyvenimą kaip samdomieji vergai“.
„Samdomasis darbas grandinėmis supančiojo žmonių kojas, tačiau šiuos pančius galima nusiimti. Tereikia tik norėti. Šiandieniai streikai galėtų būti gera pradžia. Tačiau tik tada, kai streikininkai pradės kelti lemiamą nuosavybės klausimą, fabrikai vėl priklausys mums,“ - tokiu raginimu baigia straipsnį jo autorius Patrick Spät (nuotr.).
Straipsnį skaitykite paspaudę antraštę
Pastaruoju metu nerimsta DK (darbo kodekso) liberalizavimo audros, - rašo Vidas Bauševičius, Vilniaus energetikų profesinės sąjungos vadovas PN redakcijai atsiųstame straipsnyje. - Įvairus DK „kastravimas“ visada buvo dešiniųjų liberalių politinių jėgų deklaruojama siekiamybė, už kurią rinkimų švytuoklė juos jau stūmė į politikos paraštę. Neišsipildžiusias dešiniųjų svajones įgyvendinti ryžosi dabartinė deklaratyviai kairioji dauguma. Partijos, kurių besikaitaliojančiuose pavadinimuose, kaip prekės ženkluose, „darbo“, „tiesos“ ir net „liberalizmo“ obalsiai suradę vietos. Visų jų viešuose rinkimų pažaduose ir net programose apie DK „iškastravimą“ nelabai buvo postringauta. Kairiuoju elektoratu įvardintas „paprastas žmogus“ programas vargu ar skaitė, o jeigu ką ir nužvelgė, mindžikuodamas rinkiminių apylinkių eilutėse, tai buvo seniai.Visas V. Bauševičiaus straipsnis - paspaudus antraštę
Įstatymo projekto rengėjai trečiadienį (gruodžio 10 d. - red.) sukvietė į renginį, kurį skambiai pavadino aptarimu – diskusija. Kalbėjome apie naujus darbo santykius, tiksliau, - apie jų pagrindinius principus. O dar aiškiau išsireiškus – apie darbo santykių liberalizavimą. Jo nuostatas įstatymo projekto rengėjai sudėjo į naująjį Darbo kodekso projektą. Kaip žinoma, labiausiai tokių pakeitimo troško vienas iš trijų socialinio dialogo dalyvių – darbdaviai. Vėliau prie jų prisijungė ir politikai. Šiuo aktu siekiama sureguliuoti darbo santykius Lietuvoje ištisiems dešimtmečiams į ateitį.
Visas D. Paukštės straipsnis - paspaudus antraštę.
Zarasų rajono Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos
profesinės sąjungos pirmininkės Aušros Krištapavičienės (nuotr.) straipsnis,
perskaitytas 2014 m. gruodžio 3 d. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje,
įvykusiame mitingeUžsiauginome... Ketvirtį amžiaus perinom, puoselėjom, godojom... Tikėjomės... Tikėjomės, kad išsiris žydra laimės paukštė, ant savo sparnų nešanti laimingą, orų, prasmingą gyvenimą mylimoje Tėvynėje, o išsirito ... drakonas.
Šioje gyvenimo šventėje, mūsų išperėtas drakonas susiorganizavo už mūsų visų pinigus sau 25-tus metus trunkančią grandiozinę puotą, kurioje mokytojams, kultūros darbuotojams, policininkams, medicinos slaugytojams, bibliotekininkams ir kitiems plebėjams skyrė padavėjų, indų plovėjų bei trupinių, byrančių nuo jų puotos stalo, valgytojų lemtį.
Visas straipsnis - paspaudus antraštę...
Jurbarko krašto visuomenininkas ir politikas pasiryžo "juodu ant balto"
išdėstyti, pasak jo, per daugelį metų mintyse išnešiotą Lietuvos kaip
socialinės valstybės projektą. Mat dabartine socialine valdžios politika jis
nusivylęs ir Nepriklausomybės jau seniai nerašąs didžiąja raide.V.Keraičio vizijos išeities pozicija - minimalioji alga.
"Minimalus atlyginimas, kokiu jis vadinamas šiuo laikotarpiu, tai yra tik „padačka“, kad žmogus nemirtų iš bado,izijos autorius. - Minimalus atlyginimas turi būti tokio dydžio, kad žmogus galėtų:
- normaliai išmaitinti šeimą (gal ne visada prabangiai):
- normaliai aprengtą ir pamaitintą vaiką (-us) išleisti į mokyklą;
- laiku susimokėti komunalinius mokesčius;
- ligos atveju bet kuriam šeimos nariui, turėtų realias galimybes kreiptis dėl medicininės konsultacijos, atlikti reikiamus tyrimus, įsigyti vaistus;
- po aukščiau išvardintų garantijų, dar turi likti lėšų kaupimui netikėtiems atvejams: sutrikus sveikatai, mirus (žuvus) šeimos nariui, įvykus gaisrui, gamtos stichijos padarytai žalai likviduoti;
- vidutinės klasės automobilis neturėtų būti laikomas prabangos dalyku, ypač gyvenantiems kaime.
Vygaudas Keraitis (g. 1943 m.) – Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas, Nuo 2007 m. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys.
Gerai pažįsta kaimo gyvenimą - iki 1989 buvęs Kidulių tarybinio ūkio profsąjungos pirmininku.
Savo pamąstymus paskelbė facebook'o paskyroje.
Straipsnį skaitykite paspaudę antraštę
"Pasiklausius švietimo ir mokslo ministro kalbų viešoje erdvėje iškyla abejonių ar ministras yra skaitęs mūsų iškeltus reikalavimus dar vasaros pradžioje... Ar ministras žino, kad 2009 m. MK (mokinio krepšelio) dydis buvo drastiškai sumažintas 464 litais, t. y. beveik puse tūkstančio litų vienam mokiniui. Dėl to daugelyje šalies mokyklų bendrieji ugdymo planai įgyvendinami 70–80 proc minimaliai vykdomas neformalus ugdymas (popamokinė mokinių veikla), tiek pat procentų sumažėjo mokytojų darbo krūviai, atlyginimų tarifiniai koeficientai tapo minimaliais".
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Vytauto Silvanavičiaus kalba spalio 28 d. mitinge prie Švietimo ir mokslo ministerijos.
Toliau - spausk antraštę!
„Aš šiandien turiu svajonę, kad visos profesinės sąjungos, didelės ir mažos, geltonos ir bespalvės, reikšmingos ir nespėjusios pasižymėti, susijungusios į jungtines atstovybes ir pavienės, labai daug ir nedaug nusipelniusios, garsios ir nežinomos, turinčios ryšių politikoje ir politikams nemielos, senos ir naujos, geros ir geriausios susivienys ir kartu stovės pedagogų piketuose išdrįsdamos iš Vyriausybės reikalauti pagarbaus požiūrio mokytoją ir jo darbą“.
Ištrauka iš Pagėgių savivaldybės Natkiškių Zosės Petraitienės pagrindinės mokyklos profesinės sąjungos pirmininko Žydrūno Mickeliūno kalbos, pasakytos 2014 m. spalio 28 d. mitinge prie Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM).
Visa kalba - paspaudus antraštę.
Kas kaip vyko, paskelbus „nepriklausomybę“ (buvo laikas, kai rašiau Nepriklausomybė, bet dabar galiu rašyti tik „nepriklausomybė“), jau nusibodo kalbėti, aptarinėti, skaityti, kad ir protingų galvų mintis...
Dabar jau turime rezultatą (-us). O jie ...
Tad ką daryti? Juk Minimalus atlyginimas, kokiu jis vadinamas šiuo laikotarpiu, tai yra tik „padačka“, kad žmogus nemirtų iš bado.
Buvęs profesinių sąjungų veikėjas, 2014 metų gegužės mėnesį įvykusiame Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos suvažiavime kandidatavęs į LPSK pirmininkus Dainius Paukštė atsiuntė redakcijai straipsnį, kuriame, bandydamas panagrinėti profesinių sąjungų situaciją Lietuvoje, iš dalies polemizuoja su teisingumo ministru, Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininku Juozu Bernatoniu, partijoje kuruojančiu ryšius su profesinėmis sąjungomis. J. Bernatonis neseniai paskelbė straipsnį "Turime padėti profesinėms sąjungoms sustiprėti".Ko vertos LSDP atstovo "krokodilo ašaros" dėl profsąjungų silpnumo, jei "socialdemokratui Premjerui Darbo kodekso liberalizavimas yra svarbiau?" - polemizuoja su su LSDP vicepirmininku J.Bernatoniu D.Paukštė (kuris, beje, yra LSDP oponuojančios Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas).
D.Paukštės straipsnis - paspaudus antraštę
Spalio 10 d. Seime įvyko konferencija „Socialinis dialogas ir derybinė galia“, apibendrinusi projekto „Socialinio dialogo plėtra Lietuvos savivaldybėse“ veiklas. Konferencijos dėmesys buvo sukoncentruotas į derybinės galios, kooperacijos ir socialinio dialogo iššūkius Lietuvoje ir Europoje. Pradėdama konferenciją Seimo narė Rima Baškienė paminėjo, kad norisi matyti Lietuvoje aktyvias, vieningas profsąjungas, tačiau to kai kada pasigendama. „Reikia ieškoti bendrų tikslų, savivaldybėse kurti trišales tarybas, semtis patirtis iš mūsų draugų norvegų, kitų šalių“, - kalbėjo Seimo narė.
Visas straipsnis - paspaudus antraštę.
„Norėtųsi
pakomentuoti vieną savo simptomais panašų į daugelį kitų pastarųjų
dienų įvykį. Tai renginys Valdovų rūmuose, į kuriuos Vyriausybė –
Premjero asmenyje, pasveikino labiausiai pasižymėjusius abiturientus
šimtukininkus. Bet ne tik tam, kad juos pagerbtų diplomais ir kitomis
atminimo dovanėlėmis – moksleiviai turėjo galimybę nusifotografuoti
kartu su Švietimo ministru ir Premjeru. Šio įvykio „kriminalas“ – ne valdžios noras pagerbti jaunimą, o politikų interviu visuomenei. Švietimo ministro D. Pavalkio siūlymas abiturientams „nuvažiuoti pasižiūrėti kitur“ išvertus į normalią kalbą reiškia: „mūsų aukštojo mokslo sistema yra niekam tikusi, nes aš, pirmasis švietimo sistemos asmuo ir jos vadovas, nieko gero apie ją pasakyti negaliu, todėl siūlau abiturientams susirasti patikimesnę aukštąją užsienyje“. O premjero A.Butkevičiaus komentaras, kad „nieko baisaus, jog išvažiuoja – sugrįš“, reiškia ne ką kita, o bejėgiškumą,"- naujame šią tautai opią problemą nagrinėjančiame straipsnyje teigia D.Paukštė, Migracijos klausimų ekspertas, Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininko pavaduotojas, buvęs profsąjungų veikėjas, 2014 m. gegužę įvykusiame LPSK suvažiavime kandidatavęs į šio profesinių sąjungų susivienijimo vadovus.
Visas straipsnis - paspaudus antraštę.
Buvęs ilgametis vienos profesinės sąjungos vadovas ir neseniai įvykusiame LPSK suvažiavime kandidatavęs į LPSK pirmininkus emigracijos reikalų ekspertas ir politikas Dainius Paukštė kviečia kolegas profsąjungininkus kartu padiskutuoti skaudžiausiu mūsų tautai - emigracijos - klausimu. Emigracijos
srautai Lietuvoje yra šešis kartus didesni nei pasaulinis migracijos vidurkis (18
ir 3 proc.), - primena straipsnio autorius, kartu teigdamas, kad šie procesai yra beveik negrįžtami.D.Paukštė polemizuoja su ta Lietuvos "elito" dalimi, kuri emigraciją laiko normaliu reiškiniu. Dėstydamas savo požiūrį autorius remiasi žinomų šalies intelektualų prof. Gintauto Mažeikio, prof. Aleksandro Dobrynino, prof. Boguslavo Gruževskio ir kt. nuomonėmis, savo paties surinktais ir gausiai straipsnyje teikiamais statistiniais duomenimis.
Pietryčių Azijos folkloras turi tris išvaizdžių beždžionėlių statulas, tarsi sakančias: „nieko bloga nematau, nieko bloga negirdžiu, nieko bloga nesakau“. Kai tik kalba pakrypsta migracijos klausimų link, į tas beždžiones panašiais tampa mūsų politikai, nes nieko nemato, nieko negirdi ir nieko nekalba, - rašo straipsnio autorius.
Straipsnį skaityti paspaudus antraštę
"Dar keleri metai – ir už minimumą mėnesį egzistuojančiam žmogui Europa taps keiksmažodžiu. Šimtai tūkstančių žmonių nejaučia įstojimo į ES euforijos, kai dešimtmetį stebi masiškai emigruojančias artimųjų ir draugų šeimas, dėl beprotiškos konkurencijos bankrutuojantį kaimynų verslą, kai ateina privataus tiekėjo šilumos sąskaita, o nuo bado ir šalčio žiemą mieste išgelbėja tik močiutės kaime užaugintos bulvės bei dėvėtų rūbų parduotuvės. Pagal tarptautinių organizacijų tyrimus nuolatinį maisto nepriteklių Lietuvoje jaučia daugiau žmonių, nei gyvena Kaune. Išorinis dangoraižių ir turistinių gatvių spindesys Vilniuje maskuoja labiausiai emigruojančią ir besižudančią skurdo šalį."Skaityti visą straipsnį - spausk antraštę!
Straipsnio autorius - Lietuvos
pasienio pareigūnų profesinės sąjungos vicepirmininkas Rimantas Liepa pasakoja
apie nelogišką ir tam tikra prasme net kenkėjišką valstybinės įmonės
"Tarptautinis Vilniaus oro uostas" administracijos elgesį valstybinę
sieną saugančių pareigūnų atžvilgiu.Mat, administracija nutarė atsikratyti pareigūnų automobiliais iš šalia darbo esančių stovėjimo aikštelių ir išnuomoti jas privačioms kompanijoms. O pareigūnams pasiūlė statyti automobilius už dviejų kilometrų nuo darbo vietos. "Apie pareigūnų automobilių ir pačių pareigūnų, o ypač pareigūnių, saugumą kalbėti galima tik labai sąlygiškaii, kaip ir apie skubų atvykimą į tarnybą iškilus pavojui ar esant būtinybei", - pastebi R.Liepa.
Visą straipsnį skaityk paspaudęs antraštę
„Kai Lietuva dar tik bandė atkurti savo nepriklausomybę, Vakarų Europos profsąjungos, pasikvietusios pas save, mokė mus, tuomet jaunus ir pradedančius profsąjungiečius: „valstybėje demokratijos turėsite tiek, kiek procentų visuomenėje bus profsąjungų narių“. Mums tuomet sunku buvo sieti profsąjungas su demokratija“, - straipsnio įžangoje prisimena kandidatas į Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkus Dainius Paukštė.
Straipsnį skaitykite paspaudę antraštę!
Žemiau publikuojamas pirmasis dokumentas (beje, nepasirašytas) vertingas išsamia analize bei faktine medžiaga.
Skaityti paspaudus antraštę!
2013 10 09 - Norvegija: paprastumas darbo santykiuose, versle ir politikoje (reportažas iš kelionės)
Rugsėjo 22-25 d. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) ir Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO) kartu su partneriais Lietuvoje ir Norvegijoje vykdomo projekto „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse” („Grass-root municipality social dialogue”) dalyviai ir bičiuliai lankėsi Norvegijoje.
Projekto partneriai parengė įspūdingą programą vidurio Norvegijoje esančioje Steinkjer'o savivaldybėje, vietos medicinos centre, žemės ūkio kolegijoje, svečiai susipažino su ūkininkų šeima, turinčia kaimo turizmo sodybą, lankėsi Nacionaliniame tyrimų ir konsultavimo centre kaimo plėtrai, energetikos įmonėje NTE bei nuotoliniu būdu valdomoje uoloje sumontuotoje hidroelektrinėje. Visur Lietuvos delegaciją lydėjo svetingi ir draugiški norvegai, kurie žodžiais ir neakivaizdžiai bylojo apie aukštą piliečių sąmoningumo lygį, pagarbą žmogui ir pasitikėjimą vienų kitais.
Skaitykite visą reportažą!
Būtų galima dar ilgai rašyti apie Lietuvoje vyraujantį XIX a. ankstyvo industrinio kapitalizmo laikotarpį, primenantį archajišką supratimą apie darbo santykius. Tiksliau – net ne ankstyvojo kapitalizmo, o baudžiavos santykių rudimentus, kurių leitmotyvas yra aiški atskirtis tarp „ponų“ ir „kumečių“. Džiaugiuosi tik tuo, kad kol mes turime „tarybinių laikų“ Darbo kodeksą, tai yra bent jau minimalios priemonės gintis, - apibendrindamas savo teiginius rašo Vitalijus Balkus.
Visas straipsnis – paspaudus antraštę!
LMP skundą prieš Lietuvos vyriausybę pasiuntė TDO po to, kai UAB „Švyturys-Utenos alus“ gamybinių padalinių darbuotojų streikas iš pradžių buvo atidėtas, o paskui, 2012 m. kovo mėn., Aukščiausiajame Teisme pripažintas neteisėtu, nepaisant to, kad nebuvo net prasidėjęs.
TDO atsakymo santrauka - paspaudus antraštę
Daugelis skaitytojų Lietuvoje yra mažai girdėję apie gerovės valstybės problematiką. Beveik nėra Lietuvoje analitinės laidos, kur nebūtų kviečiami Laisvosios rinkos instituto „ekspertai“, kurie nieko kito, be mokesčių mažinimo, rinkos dereguliavimo bei valstybės vaidmens mažinimo pasakyti naujo neturi.
Visas tekstas - paspaudus antraštę!
LPSK kviečia "prisidėti ir teikti savo nuomonę bei siūlymus".
PN taip pat publikuoja projektą ir siūlo jį įvertinti.
Toliau - spausk antraštę!
2013
m. gegužės 9 d. Vakarų Vokietijos miestelyje Achene Lietuvos
prezidentei Daliai Grybauskaitei buvo įteikta prestižinė Karolio
Didžiojo premija.Premijos įteikimo išvakarėse Vokietijos parlamento frakcija „Die Linke" surengė diskusiją, į kurią pakvietė ir Samdomųjų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO) atstovą Tomą Tomiliną. Jis supažindino kolegas vokiečius su socialine padėtimi Lietuvoje ir D.Grybauskaitės “nuopelnais” didinant socialinę įtampą šalyje. Pranešimo turinys išdėstomas ir profesinės sąjungos SAMPRO tinklalapyje paskelbtame straipsnyje.
"Savo ideologinį neutralumą mėgstanti pabrėžti mūsų Prezidentė atrodo gan komiškai Europoje. Europiečiai, kritiškai nusiteikę austerity politikos atžvilgiu, bendravę su ja arba skaitę jos pasisakymus spaudoje, tik gūžčioja pečiais ir sako, kad Dalia Grybauskaitė yra eilinė liberalė, kurių Europoje yra daug ir vargu ar gali kuo nors nustebinti Europą,"- pasakoja T. Tomilinas.
Straipsnį skaityti - paspaudus antraštę!
LPSK Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos Klaipėdos regiono koordinatorius Raimondas Tamošauskas, profsąjungos „Uostininkas“ pirmininkas Antanas Barusevičius, Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungų pirmininkas Edvardas Šalkauskis Gegužės pirmosios proga pripažįsta, kad Klaipėdoje - nors yra nemaža profsąjungų - Tarptautinė darbo diena kaip ir nešvenčiama.
Tuo tarpu, pasak klaipėdiškių, seni laikai (t.y. kai prieš šimtmetį įsitvirtino Gegužės pirmoji ) labai realiai gali grįžti, nes dabar prabylama apie tai, kad žmonės turėtų dirbti po 60 ir daugiau valandų per savaitę, tai yra 12 ir daugiau valandų per dieną.
Nors daugeliui dirbančiųjų santykiai su darbdaviais nesusiklosto ir neretai tenka kęsti neteisybę, žmonės nebeskuba solidarizuotis kovai už palankesnes darbo sąlygas, - liūdnai konstatuoja Klaipėdos profsąjungų lyderiai. O Klaipėdoje yra keliasdešimt profsąjungų, tik, deja, jos veikia atskirai.
Toliau - spausk antraštę!
Lietuva išgyvena energetinį skurdą – patį didžiausią šių laikų valstybės istorijoje ir patį didžiausią tarp visų Baltijos valstybių. Už gamtines dujas sumokame 15 proc. daugiau nei kaimyninės Latvija ar Estija ir 30 proc. daugiau nei Vokietija.
Elektros energija Lietuvoje taip pat yra pati brangiausia tarp Baltijos valstybių. Kodėl taip? Juk istoriškai paveldėjome pačią geriausią elektros tinklų infrastruktūrą; turime didelę vertybę – Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, kuri pigią „naktinę“ energiją paverčia į tris kartus vertingesnę „dienos“ energiją. Veikia patikima ir patogaus galingumo Kauno hidroelektrinė. Be to, Lietuvoje nėra plačių pelkių, aukštų kalnų ar amžinojo įšalo, kurie apsunkintų elektros energijos persiuntimą.
Panašu, kad brangiausią elektrą nulemia kitas faktorius. Tai valstybės valdininkų nesugebėjimas racionaliai tvarkyti elektros energetikos sistemos, milžiniško kiekio lėšų praradimas įvairiuose neskaidriuose projektuose, - tegia Trišalės tarybos energetikos komiteto pirmininkas Algirdas Jaruševičius.
Toliau - spausk antraštę!
Kovo 14-15 d. Seime įvyko tarptautinė konferencija „Socialinio dialogo reanimacija“, kurioje Lietuvos ir Norvegijos profesinių sąjungų, verslo atstovai, savivaldybių lyderiai, tarnautojai, ir mokslininkai bandė atsakyti į klausimus „kur mes esame“, „kokie mūsų tikslai“ ir „ką daryti“.
Tai įžanginis projekto „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse“ („Grass-root municipality social dialogue“) renginys. Norvegijos vyriausybės inovacijų ir verslo skatinimo agentūros „Innovation Norway“ finansuojamą projektą vykdo Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS), Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga SAMPRO kartu su partneriais Lietuvoje ir Norvegijoje.
Toliau - spausk antraštę!
