2019 m. birželio 21 d. penktadienis - 3:13
   

PASIRAŠYTA „UTENOS TRIKOTAŽO“ KOLEKTYVINĖ SUTARTIS

«
2019 02 11
Kolektyvinės derybos – pažangus reiškinys, užtikrinantis įmonės stabilumą, o kolektyvinė sutartis apibrėžiama kaip efektyvus instrumentas darbuotojų ir darbdavių tarpusavio darbo bei su juo susijusiems santykiams reguliuoti.

Vis dėlto Lietuvoje, skirtingai nei užsienio valstybėse, kolektyvinės sutartys vis dar nėra tokios populiarios, kokios galėtų būti. Tačiau kitų šalių geroji patirtis atskleidžia, jog kolektyvinės derybos yra kelias darbdaviui ir darbuotojams rasti kompromisinius sprendimus, kuriais abi derybų šalys kažką laimi. Derybų metu pasiryžtama paaukoti dalį savo tikslų, kad būtų rastas bendras sprendimas ir išsprendžiamas konfliktas bei sumažinama susidariusi įtampa.

Akcinėje bendrovėje „Utenos trikotažas“ sausio 31 dieną pasirašyta Kolektyvinė sutartis. Apie tai  ir pasikalbėjome su darbuotojų atstove, profesinės sąjungos pirmininke Vilija Bierontiene.

Ar pasikeitė darbuotojų teisių ir garantijų, atstovavimo jiems klausimai įsigalėjus naujam Darbo kodeksui?

Mes didelių pokyčių nejaučiame, mat mūsų įmonėje gilios atstovavimo darbuotojams tradicijos, vyksta socialinis dialogas, o ir kolektyvinės sutartys pasirašomos ne vieną dešimtmetį.

Darbdavio ir darbuotojų atstovų bendradarbiavimas naudingas abiem pusėms –darbdavys sužino, kokie darbuotojų nusiskundimai, kaip pasiekti geresnių darbo rezultatų, kad darbuotojai būtų lojalūs bei patenkinti darbo užmokesčiu, darbo sąlygomis. Darbuotojai, galėdami reikšti pastabas, pasiūlymus, jaučia didesnę atsakomybę už savo darbo rezultatus.

Tose įmonėse, kur nėra profesinės sąjungos arba sukurta „popierinė“ darbo taryba, naujas Darbo kodeksas nei paskatino, nei įpareigojo darbdavio socialiniam dialogui. Tokiose įmonėse darbdavys ima skaitytis su darbuotojais tik tuomet, kai ima trūkti darbo jėgos.

Darbo kodeksas numato, kad tik profesinė sąjunga turi teisę vesti kolektyvines derybas su darbdaviu ir sudaryti kolektyvines sutartis, taigi be įsteigtos profesinės sąjungos to nepavyktų padaryti. Gal būtent tai profesinėms sąjungoms leido pasijusti svarbesnėms?

Deja, ne visi darbuotojai supranta, kad kolektyvinio susitarimo derybose ir pasirašant sutartį dalyvauja dvi pusės, kad darbuotojams atstovauja profesinės sąjungos, kad be derybų nebūtų vienokių ar kitokių socialinių išmokų ir garantijų. Kalbame, aiškiname tai, bet, deja, supranta ne kiekvienas.

Kviesdama darbuotojus stoti į profesinę sąjungą, dažnai išgirstu klausimą: ,,Kokia man iš to nauda? Ką aš gausiu?“ Tuomet prisimenu savo kolegos atsakymą: ,,Išrašysiu leidimą sodui, mašinai nusipirkti...“ Be abejo, tai juokas, bet jis parodo, kad mažai suprantame apie atstovavimo prasmę. Į profesinių sąjungą steigimą įmonėse nelabai palankiai žiūri darbdaviai, o patys darbuotojai dažnai bijo ginti savo teises ar apskritai jų nežino. Todėl ir svarbu vienytis į profesines sąjungas.

Su kokiais iššūkiais susiduriate?


Jau anksčiau užsiminiau apie, mano nuomone, svarbiausią prieštaravimą – darbuotojas darbo procese susiduria su vienokiomis ar kitokiomis problemomis, bet, ne paslaptis, dažnai tikisi, kad jas išspręs kažkas kitas. Taigi norime būti atstovaujami, bet, deja, patys dalyvauti tame procese nenorime. Išlieka atviras klausimas, kas gali tai už mus padaryti, jei ne mes patys?

Pasirašyta Kolektyvinė sutartis. Papasakokite, ar ilgai truko derybos, kokiomis naujomis garantijomis džiaugiasi darbuotojai?

Derybos šiemet truko ilgiau nei įprastai. Jas pradėjome dar pernai spalį, pateikdami darbdaviui darbuotojų siūlomą versiją. O sutartį pasirašėme jau šiemet, sausio 31 d. Kolektyvinės sutarties turinys atitinka naujame Darbo kodekse (DK) numatytus punktus. Abi derybų pusės gynė savo pozicijas. Derėjomės, ką rašyti, o ko ne, kad nekartotume to, ką jau numato DK. Stengiamės aptarti įmonei aktualius darbo apmokėjimo ir darbo saugos sąlygas. Kolektyvinė sutartis jau yra įregistruota Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kolektyvinių sutarčių registre.

Naujovių yra. Pagal naująją sutartį darbuotojai bus sveikinami ne tik 50-mečio ar 60-mečio progomis bei jiems skiriamos piniginės premijos, bet ir sulaukę 40-ies ir 70-ies metų. Taip pat pavyko sutarti dėl didesnių nei buvo pašalpų netekus artimųjų, dėl apmokėjimo didesniu tarifu už darbą naktį, nei numato DK, dėl pietų valgykloje mažesnėmis kainomis, dėl papildomo mokėjimo už kolegų pavadavimą jiems nesant darbe. Džiaugiamės ir didesne suma, skirta profesinės sąjungos narių socialiniam fondui.

Dėl ko nepavyko susiderėti? Gal jau žinote, dėl ko prie derybų stalo sėsite kitąmet?


Mes visada siekiame išskirtinių punktų profesinės sąjungos nariams. Tad susiderėjome, kad profesinei sąjungai būtų padidinta pinigų suma, skiriama socialiniam fondui. Šie pinigai naudojami tik profesinės sąjungos nariams pagal darbuotojų atstovų tarybos patvirtintus nuostatus.

Derybinių klausimų, norų yra ir visada bus, tačiau turėtume atsižvelgti ir į įmonės ekonominius rezultatus. Džiugina tai, kad įmonės vadovas Algirdas Šabūnas yra atviras deryboms.

Noriu padėkoti įmonės generaliniam direktoriui A. Šabūnui ir Personalo skyriaus vadovei Sandrai Vireikytei už bendradarbiavimą ir supratimą derinant visus klausimus, susijusius su įmonės darbuotojais, jų darbo vietomis, saugiomis darbo sąlygomis.

Nuo šių metų sausio mėnesio trijų nacionalinių profesinių sąjungų nariai gali pasinaudoti geresnėmis sąlygomis mokamoms mokymosi atostogoms gauti bei per metus atostogauti viena diena ilgiau. Ar tai taikoma visiems darbuotojams?

Tai galioja tik biudžetinio sektoriaus įmonėms, tai įrašyta jų Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje „Dėl pareiginės algos bazinio dydžio“, kurią pasirašė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir trys nacionalinių profsąjungų atstovai.

Jums gerai žinomos įmonės problemos, su kuriomis susiduria tiek darbdaviai, tiek darbuotojai. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir vieniems, ir kitiems?

Problemų yra. Viena svarbiausių – darbo užmokestis. Tačiau nuo seno trikotažo gamybos, siuvimo įmonės negalėjo girtis dideliais atlyginimais. Todėl ir stengiamasi tai kompensuoti socialinėmis garantijomis, sudaryti geras darbo sąlygas, palankias moterims, auginančioms vaikus, nes didžiausiame įmonės siuvimo ceche dirbama pagal penkių darbo dienų vienos pamainos darbo grafiką.

Pasirašyta Kolektyvinė sutartis. Galima atsikvėpti?


Atsikvėpti galėjome tą dieną, kai pasirašėme sutartį. Vėliau vėl kibome į darbus. Daug klausimų ir neaiškumų bus dėl naujo mokesčio įstatymo taikymo, darbo užmokesčio indeksavimo teisingumo. Juk dirbant nuolat iškyla klausimų, atsiranda problemų, tad kasdien sulaukiu darbuotojų klausimų. Be kasdienės veiklos, dalyvauju Darbo ginčų komisijos darbe. Be to, įmonėje įdiegtas Socialinės atsakomybės standartas SA8000. Taigi atstovavimas darbuotojams yra labai svarus šio standarto reikalavimas. Be abejonės, darbo šioje srityje iš tiesų daug.

Tikiu, kad bendromis pastangomis galime pasiekti rezultatų, tenkinančių abi socialinio dialogo puses.

Vaiva Leišienė, "Utenis"
NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
AutomobiliuDALYS24.lt
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai