2018 m. lapkričio 17 d. šeštadienis - 14:52

TOLIAU IEŠKOS KOMPROMISO DĖL MMA

«
2018 08 29
Rugpjūčio 27 d. įvykusiame Lietuvos trišalės tarybos posėdyje sprendimas dėl minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimo atidėtas dar kartą.

Posėdyje paaiškėjo, jog Vyriausybės pozicija nesikeičia, ji siūlo MMA nuo 2019 m. sausio 1 d. kelti iki 420 eurų, darbdaviai pritartų šiam skaičiui, jei kartu iki šios ribos būtų keliamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Kadangi kelti NPD, anot Vyriausybės atstovų, galimybių nėra, nes biudžetui tai papildomai kainuotų pusę milijardo eurų, profesinės sąjungos pareiškė liekančios prie savo pozicijos – MMA kelti iki 450 eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė kritikavo profesines sąjungas esą jos nesilaikančios susitarimo MMA nustatyti pagal formulę, dėl kurios susitarta maždaug prieš metus. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) vadovė Inga Ruginienė, šiuo metu pirmininkaujanti Trišalei tarybai, atkirto, jog profesinės sąjungos taip pat moka skaičiuoti ir deda dėmenis į sutartą formulę, tačiau gauna kitą skaičių, nei Vyriausybė.


Primename, jog Trišalėje taryboje buvo sutarta, kad MMA turėų būti ne mažesnė negu 45 proc. ir ne aukštesnė nei 50 proc. nuo vidutinės menesio algos (VDU). Tik Vyriausybė VDU skaičiuoja pagal Eurostato metodiką, t.y., neįskaičiuojant į jį nereguliarių išmokų, premijų ir priedų, o profesinių sąjungų atstovai nesutiko su tokiu skaičiavimu teigdami, jog Darbo kodekse numatyta, kad VDU sudaro tiek bazinis atlyginimas, tiek  įvairūs priedai, priemokos bei premijos. Be to, VDU be priedų niekas neprognozuoja, jis tik išskaičiuojamas pagal tam tikus kriterijus.

Paprašę kelių minučių pertraukos darbdavių atstovai į posėdį grįžo su kompromisu – teigė sutinkantys su MMA kėlimu iki 420 eurų nesulyginant MMA su NPD tuoj pat, tačiau numatant, kad ateityje MMA ir NPD bus vienas skaičius.

Trišalės tarybos pirmininkei paraginus baigti diskusijas ir fiksuoti skirtingas pozicijas dėl MMA, Vyriausybės pusė pasiūlė sprendimą atidėti dar dviems savaitėms. Nuspręsta, kad kitas posėdis tuo klausimu jau turi būti paskutinis.

Vėliau LPSK vadovė Inga Ruginienė posėdyje klausimą, jog Vyriausybė, keisdama tam tikras Darbo kodekso nuostatas, jų neteikia svarstyti Trišalei tarybai, kaip yra sutarta. Nors Vyriausybė laikosi nuostatos, jog šiuo metu atliekamas Darbo kodekso monitoringas ir kurį laiko jo neketinama keisti, tačiau pati paketuose su kitais teisės aktų projektais Seimui teikia ir Darbo kodekso pakeitimus.

„Negalime formuoti tokios praktikos, kad vienas svarbiausių dokumentų būtų keičiamas aplenkiant socialinius partnerius. Juolab kad Seimo narių iniciatyvos, susijusios su darbo santykių reglamentavimu, pirmiausia atkeliauja į Trišalę tarybą“, - sakė I. Ruginienė.

Nuspręsta kreiptis į Seimo komitetus, kad šie, gavę svarstyti įstatymų projektus, susijusius su darbo santykių reglamentavimu, teiktų juo svarstyti Trišalei tarybai.

Kitas svarbus klausimas, apie kurį kalbėta Trišalėje taryboje – naujojo Darbo kodekso nuostata, kuri numato, jog įmonės ir įstaigos, kuriose dirba virš 20 darbuotojų, turi būti darbo užmokesčio sistemos. Profesinės sąjungos inicijuoja diskusiją, kaip vykdomas šio straipsnio monitoringas, ar darbdaviai yra tam pasirengę, ar tokios sistemos randasi, ar jos derinamos su darbuotojų atstovais, ar jos prieinamos visiems darbuotojams, ir kokia jų kokybė. Anot I. Ruginienės, ten, kur nėra profesinių sąjungų, šios neturi galimybių tokios informacijos gauti.

Viceministrė E. Radišauskienė teigė, jog Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atlikdama įmonių patikrinimus taip pat žiūri, ar yra darbo apmokėjimo sistema. Ji pripažino, jog neretai pasitaiko atvejų, kad sistemos nederinamos su darbuotojų atstovais.

VDI vadovas Jonas Gricius patvirtino, jog inspektavimo metu domimasi šiuo klausimu ir informacija, bent jau statistinė, yra renkama. „Dėl kokybės – mūsų intervencija minimali, mes tik galime konstatuoti, ar atsižvelgiama į kriterijus, numatytus Darbo kodekse“, - sakė jis.

Trišalės tarybos pirmininkė paprašė kitam posėdžiui VDI pateikti skaičius, kurie yra turimi šiuo metu, ir pasiūlė diskutuoti dėl 2004 m. parengtos darbų ir pareigybių vertinimo metodikos, kurią galbūt vertėtų atnaujinti ir siūlyti įmonėms naudoti kaip pavyzdinę.

Profesinės sąjungos šiame posėdyje taip pat pradėjo diskusiją ir dėl šakinių kolektyvinių sutarčių. Anot LPSK pirmininkės, jeigu viešajame sektoriuje jau randasi šakinių sutarčių, tai privačiame kokybiškų susitarimų nėra. Ji taip pat priminė, jog Nacionaliniame susitarime dėl šaliai būtinų reformų yra punktas apie darbdavių šalies identifikavimą, o SADM yra įsipareigojus parengti sąrašą darbdavių organizacijų, kurios galėtų atstovauti kolektyvinėse derybose.Profesinės sąjungos teigė susiduriančios su tuo, jog darbdavių organizacijos dažniausiai teisinasi, jog neturinčios įgaliojimų derėtis dėl kolektyvinių sutarčių. Darbdavių atstovai pripažino, jog greičiausiai dar nėra pasirengę šakinėms sutartims, be to, privačiame sektoriuje nedaug profesinių sąjungų, o ir darbdavių organizacijose narystė nėra gausi.

Nuspręsta, jog profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos diskutuoti būtent šiuo klausimu susitiks artimiausiu metu.

Kitas Trišalės tarybos posėdis numatytas rugsėjo 18 d., 14 val.

Pagal LPSK inf.

NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Spalį gavome
30 € Jūsų paramos!
AutomobiliuDALYS24.lt
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai