2017 m. lapkričio 21 d. antradienis - 12:16

KAS KURIA POLITIKĄ, TURI IR PATS JA SEKTI

«
2017 10 24
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) įsikūrė profesinė sąjunga, - neseniai paskelbta SADM tinklalapyje. Spalio 11 d. 90 ministerijos darbuotojų tapo profesinės sąjungos steigėjais, o narių nuolat daugėja.

Su naujos organizacijos pirmininku Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vedėju Artūru Bytautu susitikome spalio 19 d., - netrukus po to, kai profsąjungos atstovai pirmą kartą oficialaus vizito pabuvojo pas ministerijos vadovą Liną Kukuraitį.

Kaip sekėsi?

Buvo toks, vadinkim, mandagumo vizitas, prisistatymas, kas mes esame, kokie mūsų lūkesčiai, kaip mes save matome ilgalaikėje perspektyvoje. Apsitarėme, kad kažkuriame etape inicijuosime ir kolektyvines derybas su intencija pasirašyti kolektyvinę sutartį, bet, aišku, pirminis mūsų tikslas – dalyvauti pertvarkos procese. Visi darbuotojai žino, kad pertvarka bus, ministerijos vadovybė prieš gerą mėnesį ją pristatė, nes mato galimybių efektyvinti darbą. Pertvarką neišvengiamai lydės struktūriniai pasikeitimai, o kadangi klausimų kyla daugiau negu atsakymų, visiems ši tema yra „ant liežuvio“. Todėl, nereikia to slėpti, ir atsirado profesinė sąjunga, kuri, tikimės, išsiaiškins, dalyvaus procesuose ir apgins. Dabar joje yra 114 narių, t.y. beveik pusė visų darbuotojų.

Ar profsąjungos įsteigimas ministerijoje, kuri buvo Darbo kodekso (DK) perrašymo iniciatorė ir socialinio modelio kūrėja, nėra šiek tiek parodomasis? Na, reikia iliustruoti teiginius, kad DK gerina socialinį dialogą? Arba rodyti pavyzdį kitoms institucijoms?

Poreikis kurti profsąjungą brendo seniai, tačiau numatomą pertvarką drąsiai galima vadinti katalizatoriumi. Tiesiog anksčiau niekas nerodė iniciatyvos, visi naiviai laukėme, kad pirmą žingsnį turi žengti kažkas kitas. Todėl ir turėjome tokią situaciją, kai ministerija, kuri reglamentuoja darbo santykius, kuria politiką socialinio dialogo srityje, buvo batsiuvys be batų. Tokia padėtis mane asmeniškai erzino, nes tas, kas kuria politiką, turi visiems demonstruoti, kad ja tiki ir ja seka. Taigi pertvarka tapo tuo impulsu, kuris labai suaktyvino šitą procesą. Valdžia šiame procese neturėjo įtakos. Užteko parodyti iniciatyvą ir paaiškėjo, kad visi to tik ir laukė.

Kad kas nors prisiims atsakomybę?

Taip, aišku, kad jaučiasi lūkestis. Kai 114 žmonių stovi už manęs ir valdybos, tai – įpareigoja. Kol kas entuziazmo daugiau nei žinojimo ir kompetencijos šioje srityje, bet manau, kad tai nėra blogai. Kompetencija yra įgyjama, juolab kad ir mes, ir ministerijos vadovybė esame nauji žaidėjai. Aišku, klaidų greičiausiai neišvengsim, iš jų mokysimės ir tobulėsim... Žodžiu, mūsų motyvacija yra stipri, kol kas niekas jos neužgesino.

Kodėl profsąjunga, o ne darbo taryba?

Kai kūrėme profesinę sąjungą, buvo ieškojimų, o ir žmonės klausė, kodėl profsąjunga yra geriau negu darbo taryba, už kurios įsteigimą yra atsakingas darbdavys ir darbuotojams beveik nieko daryti nereikia. Tuo labiau kad ministerijoje jau buvo rengiamasi organizuoti darbo tarybą. Bet mes suskubome pirmi. Kadangi buvo surinkta kritinė masė žmonių (pagal DK darbo taryba nesteigiama, jeigu profsąjungai priklauso daugiau nei trečdalis darbuotojų, – red.), tai perėmėme ir visas darbo tarybos funkcijas.xxxIr tai džiugina, nes manau, kad viską turėti vienose rankose yra geriau tiek darbdaviui, tiek darbuotojams negu darbo taryba ir profesinė sąjunga veikiančios paraleliai.Juolab kad gali susidaryti tokia kuriozinė padėtis, kai tiek profsąjungos valdyboje, tiek darbo taryboje yra tie patys žmonės. Tokios situacijos išvengėme, nes pavyko visiems įrodyti, kad profsąjungos ir darbo tarybos funkcijos yra nevienodos, kad kolektyvines derybas gali vesti tik profesinės sąjungos. Antra, darbo taryba yra daugiau darbdavio kūrinys ir įrankis, o jau vien profesinės sąjungos statusas parodo, kad tai yra mūsų sukurta organizacija, kuri atstovauja kiekvieno nario interesams.

Ar nesibaiminat, kad būnant skyriaus vedėju ir profsąjungos pirmininku vienu metu gali susikirsti interesai (darbdavio ir darbuotojų)? Ar nemanote, kad pats, kaip darbuotojas, tampate dėl to labiau pažeidžiamas?

Kol kas nelabai įsivaizduoju, kurioje vietoje galėtų kilti toks konfliktas. Nebent gali būti kokių nors moralinių dilemų. Neturiu tokių baimių ir nemanau, kad viena dėl kita kada nors teks aukoti. Žinoma, aš dar turbūt daug ko nežinau, ir pavojingų situacijų, matyt, bus, bet tikiuosi, kad pavyks išvengti itin skausmingų dilemų.

Ar profsąjunga planuoja svarstyti klausimą dėl prisijungimo prie kokio nors šakinio profsąjungų susivienijimo? Jeigu taip, tai gal svarstote, prie kokio?

Norėtųsi susitelkti į problemas, kurios yra čia ir dabar. Šiuo atveju – ministerijos pertvarka, paskui – kolektyvinės derybos dėl tam tikrų aspektų, kurie yra apčiuopiami ir žinomi. Todėl dabartiniame etape negalvojame apie jungimąsi su kitomis profesinėmis sąjungomis. Buvo svarstomas klausimas dėl stojimo į Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinę sąjunga, bet visi pasisakė už tai, kad kol kas koncentruojamės į „čia ir dabar“. Užaukim, įsitvirtinkim čia, kalbėkim su savo valdžia, o vėliau galėsim išeiti ir už ministerijos ribų.

Pirmame etape paprastai jungiamasi, nes reikia didelės teisinės, organizacinės ir kitokios pagalbos. Jūs turbūt specialistų tais klausimai turte nemažai ir savo tarpe?

Taip, tai yra mūsų stiprioji pusė: dalis darbuotojų, mūsų narių, specializuojasi šioje srityje. Kita vertus, kol kas nesitiki, jog turėsim tokią situaciją, kad su darbdaviu santykius reikės aiškintis ar teisme, ar kur nors kitur. Tikėkimės, kad to nebus.

Tiesa, bendrajame (neakivaizdžiai) su kitų ministerijų profesinėmis sąjungomis, žiūrėjome jų įstatus, jais rėmėmės. Manau, kad ateityje ir susitiksime. Deja, man atrodo, kad pusė ministerijų greičiausiai neturi profesinių sąjungų. Kiek aš žinau, organizacijos yra įsteigtos Kultūros, Žemės ūkio, Teisingumo ministerijose. Bet kuomet iškils klausimas dėl kitų ministerijų pertvarkos (jei iškils), manau, kad tai paskatins profsąjungų kūrimąsi. Jeigu, žinoma, nebus priešiškumo ir trukdžių iš darbdavio pusės, nes sukompromituoti visą idėją nėra sudėtinga. Džiaugiuosi, kad mūsų atveju taip nenutiko. Priešingai, socialinės apsaugos ir darbo ministras, pavyzdžiui, pasakė, jog jam yra garbė, kad profesinė sąjunga įsikūrė jam vadovaujant. Nesinori tikėti, kad tai veidmainiavimas.

Ačiū už pokalbį!

Kalbėjosi R.Motiejūnaitė-Pekkinen

lprofsajungos.lt.inf.
NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Spalį gavome
0 € Jūsų paramos!
AutomobiliuDALYS24.lt
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai