2017 m. gruodžio 13 d. trečiadienis - 11:05

REFORMOS CHAOSE PADEDA ŽMONĖMS SUSIVOKTI

«
2017 10 06
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija žiemą ir pavasarį aktyviai priešinosi, anot jos, beatodairiškai buldozeriu stumiamai valstybinių miškų ūkio pertvarkai, kuriai pagrįsti nebuvo atlikta jokių rimtų tyrimų ir analizių, deramai nesikonsultuota su socialiniais partneriais. Seimas vasarą vis dėlto uždegė žalią šviesą reformai, kurios sumanytojai ketina 42 urėdijas kartu su Generaline miškų urėdija ir Valstybiniu miškotvarkos institutu sujungti į vieną centralizuotą įmonę. Su federacijos pirmininke Inga Ruginiene kalbamės apie tai, kas šiuo metu vyksta miškų ūkyje, kuo gyvena žmonės ir kas jų laukia ateityje.

Birželio 11 d. Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta įstatyme atsisakyti konkretaus miškų urėdijų skaičiaus nustatymo, taip pat – sudaryti sąlygas likviduoti Generalinę miškų urėdiją prie Aplinkos ministerijos. Tąsyk išreiškėte viltį, kad būsite įtraukti į reformos procesus. Ar viltys išsipildė?

Sunku į šį klausimą atsakyti vienareikšmiškai, nes tokios viltys, kokias turėjome, neišsipildė. Šiuo metu urėdijose vyksta konsultavimo informavimo procedūros. Urėdai įpareigoti informuoti profesines sąjungas urėdijose dėl būsimos reorganizacijos, tačiau tos procedūros, mūsų manymu, vyksta ne tai, kaip reikia. Urėdai patys neturi pakankamai informacijos, ir viskas, ką jie gali pasakyti yra tik tiek, kad 42 urėdijos bus sujungtos į vieną įmonę.

Mes manome, kad informacijos turėtų būti žymiau daugiau – ir apie darbuotojų dabartinį statusą, ir kas jų laukia ateityje. Neturėtume apsiriboti vien tik reorganizacijos procesu, žmonės turi žinoti, kas su jais atsitiks, kai jau bus ta viena įmonė. Aplinkos ministerija traktuoja labai formaliai – esą reorganizacijos procesas užsibaigs vos ne sausio 2 d., kai oficialiai bus patvirtinti naujos įmonės įstatai. Po to neva prasidės optimizavimo procesai, apie kuriuos dabar nieko nekalbama. Ministerijos pareigūnai mano, kad šiandien darbuotojams turi pakanki informacijos, jog jie gaus pasiūlymą dirbti naujoje įmonėje ir jei sutiks, bus pakeista jų darbo sutartis, kur darbo vieta bus įrašyta ne konkreti urėdija, o Lietuvos valstybinė miškų urėdija.

Tačiau mus pasiekia nauji planai ir pristatymai, kad skirsis ir pareigybės, bus kitokie skyriai, kitaip persiskirstys funkcijos, vadinasi, pokyčiai naujoje įmonėje yra planuojami jau dabar. Todėl reikia, kad būtų numatyta labai daug dalykų – kaip vyks optimizavimas, kas bus, pvz., jeigu į įmonę ateis du specialistai, o reikės tik vieno, kaip vyks atrankos procesai ir pan. Aplinkos ministerija sako, kad tai ne šios dienos diskusija, o vėlesnių procesų etapai. Bet žmogui reikia apsispręsti, ar pereiti į naują įmonę, ir kaip jam tai padaryti, jeigu jis nežino, ar ten jam bus vietos, ar ne.

Jeigu norima, kad reforma vyktų sklandžiai, iš esmės visas procesas turėjo vykti šakos lygmeniu: turėjo būti susitarta dėl tam tikrų sąlygų ir nuostatų, o tada po truputį nusileisti žemyn. O ne taip, kaip vyksta dabar: formaliai iškviečiami darbuotojai, jiems pasako, kad jie bus perkelti dirbti į kitą įmonę ir viskas. Nėra bendradarbiavimo, bent mes jo nejaučiam.

Ankstesnėse diskusijose buvo įvardijami tam tikri skaičiai, kiek žmonų gali tekti atleisti. Ministerija minėjo kelis šimtus, jūs skaičiavote net tūkstantį. Apie kokius skaičius kalbama dabar?

Dabar ministerija pakeitė taktiką. Kaip ir sakiau – dabar kalbama tik apie tai, kad visų darbuotojų darbo sutartyse pasikeis darbovietės pavadinimas, absoliučiai visi pereis dirbti į vieną įmonę. O tada startuos optimizavimas, ir toliau tvarkysis įmonės direktorius ir valdyba. Ir tada, jūs, profsąjungos, atseit galėsit derėtis dėl optimizavimo procesų. Darau išvadą, kad taip ministerija tiesiog atsikrato atsakomybės.

Ir kaip jaučiasi darbuotojai tokiame kontekste?

Darbuotojai jaučiasi klaikiai, nes tvyro begalinė įtampa. O geriausi darbuotojai gauna pasiūlymus dirbti kitur ir išeina, nes nemato prasmės laukti, kad pamatytų, kas su jais atsitiks naujoje įmonėje. Jie renkasi labiau užtikrintą variantą, nes nežino, ar turės darbą kitais metais, juk jiems niekas nepasakė, kokių ir kiek specialistų reikės. Todėl gali atsitikti taip, kad prarasim geriausius specialistus ir po to nebebus kam dirbti.

Kokius žingsnius daro federacija? Kaip apskritai atrodo Jūsų darbo diena?

Dar taip niekada nebuvo man nutikę, kad nuo ryto iki vakaro praktiškai gyvename su teisininku. Labai daug teisinių aspektų: ir reorganizavimo procesas, ir dokumentai, ir terminai, ir kaip turi vykti derybos urėdijose. Kadangi dabar vyksta informavimo konsultavimo etapas, tai mes konsultuojame urėdijų profesines sąjungas, kaip konkrečiai tas procesas turi vykti. Tuo tarpu Aplinkos ministerija nei Generalinei miškų urėdijai, nei vadovams nepateikė jokios informacijos, tik nurodė, kad urėdijos turi vykdyti konsultacijas, o kaip tas turi atrodyti, - neaišku. Tačiau mes savo namų darbus padarėme ir mūsų nariai gauna visą reikalingą informaciją, ką pasirašyti, ko ne, kaip visas procesas turėtų vykti.

Taip pat raštais komunikuojame ir su Aplinkos ministerija ir kitais atsakingais asmenimis.

Priėmus Miškų įstatymo pataisas Aplinkos ministerijos vadovai žadėjo aplankyti visas urėdijas, susitikti kone su kiekvienu miškininku. Ko verti šie susitikimai?

Ministras su viceministru pasiskirstė urėdijas ir susitikimai vis dar vyksta, nors daugelis urėdijų jau aplankyta. Buvau ir aš juose, stebėjau, vertinau, tačiau juose žmonės praktiškai negauna jokių atsakymų į savo klausimus. Pagrindinė žinia, - kad reforma kol kas – baltas lapas, ir kai bus paskirtas naujas direktorius ir valdyba, tada galbūt kas nors ir paaiškės. Todėl tas važinėjimas – tai daugiau toks formalus dalykas, dėl „varnelės“

Kada gi ta naujosios įmonės vadovybė turėtų pradėti darbą?

Konkursas į valdybos narius jau yra paskelbtas, iki spalio 19 d. laukiama paraiškų, pagal preliminarų planą direktorius ir valdyba turėtų būti patvirtinti lapkričio mėn. Tačiau jie vadovaus Valstybiniam miškotvarkos institutui, kadangi Miškų įstatymo pataisos įsigalios tik sausio 1 d., kada formaliai reforma ir turėtų startuoti. Institutas bus kaip bazė naujai įmonei, kuri nauju pavadinimu – Valstybinė miškų urėdija – pradės veikti sausio 2 d. Painus reikalas, bet kol kas yra taip ir, panašu, kad kuo toliau tuo labiau viskas komplikuojasi. Todėl ministras ir tikisi kuo greičiau išrinkti vadovybę, kad viską atiduotų į jos rankas ir galutinai nusišalintų nuo reformos proceso.

Atrodo, kad padėtis jūsų sektoriuje kaip buvo komplikuota nuo pat pradžių atėjus naujai valdžiai, tai ir liko?


Taip, aiškumo kol kas nėra jokio, pati važinėju po urėdijas ir matau, kiek darbuotojams kyla klausimų, į kuriuos nėra atsakymų. Yra kažkokie planai, kažkokie grafikai, kažkokios schemos, kurios, niekas to neslepia, gali pasikeisti išrinkus naują valdybą.

Kokių nors protestų artimiausiu laiku neplanuojate?


Kol kas dirbame remdamiesi teisinėmis priemonėmis, kiek įmanoma labiau bandome apsaugoti savo narius. Vienas iš pagrindinių dokumentų yra kolektyvinės sutartys, kurios veikia kiekvienoje urėdijoje. Mūsų tikslas – išlaikyti kuo daugiau specialistų darbo vietose – regionuose, ta linkme ir dirbame. Jeigu matysime, kad tikrai neišvengiamas atleidimas arba žmogus pats nepageidaus pereiti į naująją įmonę, tai sieksime, kad jis būtų atleistas taip, kaip priklauso. Sistemos nuo reformatorių planų mes neapsaugosim, bet mes bandome visame tame chaose apsaugoti žmogų, kad jis jaustųsi tvirtai ir saugiai.

Ačiū už pokalbį!

lprofsajungos.lt inf.

NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Lapkritį gavome
216,28 € Jūsų paramos!
AutomobiliuDALYS24.lt
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai