2017 m. spalio 17 d. antradienis - 20:06

UNIVERSALIOS BAZINĖS PAJAMOS: KOKIOS JŲ ĮVEDIMO GALIMYBĖS?

«
2017 09 14
Tirdami šalies gyventojų atskirties mažinimo galimybes ir pajamų didinimo šaltinius Lietuvoje mokslininkai meta iššūkį ne tik žmonių skurdui, bet ir ekonomikos mokslui.  Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakulteto mokslininkų grupė suvienijo savo jėgas su kitų universitetų tyrėjais Lietuvoje ir pasaulyje ir pradeda tirti universalių bazinių pajamų (UBP) metodo panaudojimo galimybes Lietuvoje, - informuojama VU tinklalapyje.

Prof. habil. dr. Romualdo Ginevičiaus, prof. dr. Algirdo Miškinio ir doc. dr. Birutės Visokavičienės straipsnyje paaiškinama, kad UBP – tai tokios universalios pajamos, kurias gauna kiekvienas šalies pilietis nuo gimimo iki gyvenimo pabaigos. UBP suma, kurią kiekvieną mėnesį gauna gyventojai, yra visiems vienoda, ji nepriklauso nuo kitų gaunamų pajamų ar nuo turtinės padėties ir garantuoja žmogui pakankamą pragyvenimui pinigų kiekį būtiniausiems poreikiams tenkinti.

Bendradarbiaudami su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Suomijos, Kanados bei Olandijos universitetais mokslininkai tiria visuomenės socialinės raidos problemas Lietuvoje ir pasaulyje, analizuoja Suomijos ir kitų šalių patirtį ir vykdomus eksperimentus diegiant universalių bazinių pajamų metodą.

Eksperimentinis socialinis modelis Suomijoje siūlo sujungti visas socialines išmokas, pašalpas, lengvatas, kompensacijas ir vietoje jų taikyti žmogaus pragyvenimui būtiną pajamų dydį – 560 eurų kas mėnesį.

Beje,  Centrinė Suomijos profesinių sąjungų organizacija SAK, jungianti daugiau nei milijoną darbuotojų, kritikavo  šią idėją įžvelgdama grėsmę socialiniam saugumui ir kolektyvinėms deryboms. Tuo tarpu vienas turtingiausių Suomijos žmonių Bjornas Valrusas (Björn Wahlroos), banko Nordea-Sampo valdybos pirmininkas, tokį valdžios sumanymą palaikė.

Grįžtant prie Suomijoje pasirinktos 560 eurų sumos, mūsų mokslininkų manymu, Lietuvoje ji  iš pradžių galėtų būti mažesnė. Bet tokias pajamas gautų visi šalies gyventojai, nepaisant amžiaus, statuso, turto, pajamų.

Šie nedideli kiekvienam piliečiui mokami pinigai padarytų stiprų poveikį šalies ekonomikai. Sustiprėtų verslas, kurtųsi darbo vietos, išaugtų vartojimas, mažėtų emigracija, korupcija ir šešėlinė ekonomika.Šiandienos problema – mažos pajamos ir ekonomikos nuosmukis. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkai analizuoja šių laikų ekonomikos ir socialinės raidos problemas, mėgina jas įveikti iki šiol dar niekada nenaudotomis ekonomikos politikos priemonėmis.

Straipsnyje primenamas ir 2017 m. Pasaulio ekonomikos forumas Davose, kur universalių bazinių pajamų tema susilaukė neįtikėtinai didelio dalyvių susidomėjimo, persikėlė ir į kitas temines sesijas.  UBM filosofija, Davoso ekonomikos forume išreikšta kaip didžiausią vertybinį pagrindą turinti šių laikų politikos formavimo priemonė, reikalinga visų pirma formuojant monetarinę, fiskalinę, ekonominę politiką.Vyriausybės turėtų mokėti savo piliečiams papildomas pajamas pragyvenimui, nes jos buvo uždirbtos ankstesniuose jų darbuose. Taip į UBP žvelgia pasaulio ekonomistai (pvz., M. Benioffas, Pasaulio ekonomikos forumo Fondo valdybos narys), taip Lietuvos žmonių pajamas mato ir  Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto mokslininkų grupė.

„Nebegalime senais metodais įveikti skurdo, atskirties, nepakankamų pragyvenimui pajamų net vidurinės klasės savo šalies sluoksniuose, ten, kur žmonės dirba ir vartoja daugiausia, negalime sumažinti ir dėl skurdo atsiradusių ir vis didėjančių emigracijos srautų. Ekonomikos mokslas ir reali šalies ekonomika neatsiejami vienas nuo kito ir negali egzistuoti atskirai, todėl ir pradedame tirti UBP metodo panaudojimo galimybes, siekdami išspręsti socialinės atskirties problemas Lietuvoje vardan visų mūsų ateities“, - VU tinklalapyje publikuojamame straipsnyje teigia minėti mokslininkai.Jie sako turintys ir oponentų, kurie baiminasi, kad įvedus UBP bankrutuos valstybė. „Todėl mėginame paaiškinti, kad priešingai – nebankrutuos, nes bus efektyviai panaudojami jos pinigai ir turtas. Suomijos eksperimento vykdytojai prieš penkerius metus įtikino savo šalies politikus UBP metodo tikslingumu, tačiau pripažįsta, jog nebus lengva. Valstybės galioje yra pakankamas arsenalas monetarinių ir fiskalinių priemonių, instrumentų bei šaltinių socialiniam Suomijos modeliui įgyvendinti Lietuvoje.

Naudodami moksliškai pagrįstus ir pasaulio praktikoje įgyvendinamus metodus, tinkamai panaudodami savo šalies potencialą, valstybės ir privatų turtą, galime užtikrinti savo žmonėms saugų, atitinkantį laiką gyvenimą“, - įsitikinę VU profesoriai Romualdas Ginevičius ir Algirdas Miškinis bei docentė Birutė Visokavičienė.

Youtube nuotr.: Suomijoje vykdomas UBP eksperimentas

lprofsajungos inf.
NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Rugpjūtį gavome
30 € Jūsų paramos!
AutomobiliuDALYS24.lt
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai