2017 m. gruodžio 13 d. trečiadienis - 11:01

SIEKIAMA DARBO GINČUOSE APSAUGOTI DARBUOTOJUS

«
2017 06 30
Birželio 29 d. Seime įregistruoti dar trys įstatymų projektai, kuriais siekiama padidinti profesinių sąjungų galias. Gegužės pabaigoje tuo pačiu tikslu buvo įregistruoti Gyventojų pajamų mokesčio, Valstybinės darbo inspekcijos bei Profesinių sąjungų įstatymų projektai.

Šį kartą siūloma keisti Administracinių bylų teisenos įstatymą ir Administracinių nusižengimų bei Civilinio proceso kodeksus. Jais siūloma darbo (tarnybos) ginčuose užtikrinti silpnesnės šalies – darbuotojo interesų apsaugą. Šalis, kurios naudai teismas priims sprendimą, galės tikėtis ne tik bylinėjimosi išlaidų, bet ir visų pagrįstų nuostolių, kuriuos ji patyrė dėl nesąžiningo kitos šalies elgesio, atlyginimo. Taip pat atsiras galimybę nubausti nesąžiningą darbo santykių šalį. Be to, įsigaliojus šiems pakeitimams turėtų pagreitėti tokio tipo ginčų išsprendimo laikas ir sumažėti teismų darbo krūvis.

Šių įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Tomas Tomilinas. Jo teigimu, visi šeši įstatymų projektai bus svarstomi ir priimami Seimo rudens sesijoje.





Kas siūloma

„Darbo (tarnybiniai) ginčai pasižymi tuo, jog viena iš šalių – darbuotojas (tarnautojas ar pareigūnas) visuomet yra silpnesniojo padėtyje. Darbdaviai neretai vengia spręsti kilusius nesutarimus geranoriškai. Pažeidę darbuotojo teises, darbdaviai dažnai nereaguoja į darbuotojo rašytinius pareiškimus dėl pažeidimų, nevykdo įstatymo jiems numatytų pareigų elgtis sąžiningai ir užtikrinti darbuotojo teises, stengtis išspręsti ginčą neteisminiu būdu. Darbuotojas tokiais atvejais, norėdamas apginti savo interesus, yra priverstas kreiptis į teismą, nes neteisminiu būdu išspręsti ginčo tampa neįmanoma dėl darbdavio nesąžiningumo ir sąmoningo vengimo spręsti ginčą tokiu būdu. Tai visais atvejais reiškia papildomas laiko ir pinigų sąnaudas, nepagrįstai sukelia šaliai, kurios teisės pažeistos, papildomų nepatogumų“, - rašoma įstatymų projektų aiškinamajame rašte.

Pakeitimais siekiama paskatinti tarnybinių ir darbo ginčų nagrinėjimą neteismine tvarka bei užtikrinti, jog proceso šalis, kurios teisės buvo pažeistos dėl vengimo spręsti ginčą neteisminę tvarka, gautų dėl to patirtų nuostolių atlyginimą. Be to, siekiama įtvirtinti administracinę atsakomybę darbdaviams už sąmoningą ir nepagrįstą vengimą spręsti darbo, tarnybinius ginčus neteismine tvarka.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 40 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog proceso šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą skundą ar prašymą, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą arba nepagrįstai atsisakė spręsti darbo (tarnybos) ginčą neteismine tvarka, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai proceso šaliai šios patirtus nuostolius.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma įtvirtinti teismo teisę skirti baudą proceso šaliai, kuri nepagrįstai atsisakė spręsti ginčą neteisiminiu keliu.

Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog proceso šalis, kuri nepagrįstai atsisakė spręsti darbo (tarnybos) ginčą neteismine tvarka, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai dalyvaujančiai byloje šaliai šios patirtus nuostolius.

Administracinių nusižengimų kodeksą siūloma papildyti 961 straipsniu, kuriame numatoma atsakomybė darbdaviams už sąmoningą ir nepagrįstą darbo (tarnybinio) ginčo sprendimo neteisminiu būdu vengimą.





Anksčiau registruotuose įstatymų projektuose siūloma:

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektu siūloma, kad profesinės sąjungos priklausytų ne tik pirmai paramos gavėjų grupei (kuriems gyventojai gali skirti iki 2 procentų pajamų mokesčio), bet kartu ir antrai (kuriems gyventojai gali skirti 1 procentą pajamų mokesčio). „Taigi gyventojai įgis teisę skirti visą paskirstomą gyventojų pajamų mokesčio dalį (3 procentus) profesinėms sąjungoms ar vienai iš jų“, - teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Valstybinės darbo inspekcijos atveju siūloma formuoti kompetencijos centrus kiekviename teritoriniame padalinyje ir šiose įstaigose teikti nemokamą profesinę pagalbą profesinių sąjungų veiklai, taip skatinant steigimosi procesą ir padedant pradėti veiklą darbuotojams atstovaujančioms organizacijoms.

Profesinių sąjungų įstatymą siūloma papildyti nuostata, jog profesinių sąjungų atstovaujamųjų ir (arba) valdymo organų nariai savo pareigoms eiti turi būti nuo darbo atleidžiami ne mažiau kaip 120 valandų per metus.

Taip pat minėta įstatymą siūloma papildyti nuostata, jog darbdavys, prieš priimdamas sprendimus dėl darbuotojų grupės atleidimo, privalo informuoti ir konsultuotis su įstaigoje, įmonėje veikiančia profesine sąjunga, siekdamas abi šalis tenkinančių sprendimų.

Be to, siūloma nustatyti, jog darbuotojui, išrinktam į vienasmenį darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą ir sudariusiam su šia profesine sąjunga darbo sutartį, išskyrus darbo sutartį dėl papildomų darbo funkcijų, jo prašymu suteikiamos nemokamos atostogos visuomeninėms pareigoms atlikti.


lprofsajungos.lt


NAUJAUSI KOMENTARAI
2017-07-04 14:15:12Pastebėjimas
Dabartinė LR"Profesinių sąjungų įstatymo 21 str. 3 d. formuluotė yra geresnė ir garantuoja išrinktam profesinių sąjungų atstovui grįžimą į buvusią darbo vietą rinktam neribojant kadencijų. Ką reiškia nemokamos atostogos tokį ilgą kadencijos laiką ir kodėl tik viena kadenciją siūlo ir blogina esamą padėtį ?
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
Lapkritį gavome
216,28 € Jūsų paramos!
AutomobiliuDALYS24.lt
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai