Profesinių sąjungų lyderiai apie vienybę kalba gana dažnai.
Tais klausimais rengiami apskritųjų ir kitokių stalų diskusijos,
prirašoma daug rezoliucijų, tačiau situacija nesikeičia.
Nacionaliniai centrai (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija
(LPSK), Lietuvos darbo federacija (LDF) ir Lietuvos profesinė
sąjunga „Solidarumas“) veikia taip, tarsi dalyvautų varžybose,
- kas greitesnis, kas gudresnis.
Sakoma, reformos prasideda
tada, kai baigiasi pinigai. Kalbama, kad LDF - e pinigai buvo
besibaigią, visiškai rimtai skelbta apie būsimą LDF ir LPS
„Solidarumas“susijungimą. Tačiau atnaujintame LDF tinklalapyje
publikuojamame straipsnyje pranešama apie neseniai įvykusį
ataskaitinį organizacijos suvažiavimą, - jokių užuominų apie
jungimąsi nėra.
Pasak statistikų, narių
nedaugėja. Į ataskaitinius šakų suvažiavimus išrenkama vis
mažiau ir mažiau delegatų... Bet liaukimės verkšlenti,-
neseniai rasta statistikos departamento klaida: vieno centro
lyderis nauju metodu priskaičiavo, kad profsąjungos sudaro ne 8
proc. visų darbutojų, o net 15!
Taigi viskas gerai,
mes stiprūs, mūsų daug, ir mes įtakingi.