NAUJIENOS

Praėjusią savaitę Vilniuje įvyko Naftininkų profesinės sąjungos surengtas projekto „Informavimas ir dalyvavimas sprendžiant naftos pramonės krizės pasekmes“ dalyvių apskritojo stalo susitikimas. Dalyvavo Rumunijos, Ispanijos ir Lietuvos profesinių sąjungų atstovai.
Susitikimo temos: ES priklausomybė nuo energijos importo bei profesinių sąjungų derybinės veiklos efektyvumas;  kolektyvinių sutarčių ir sektoriuje taikomų reglamentų pavyzdžiai-šalių partnerių patirtis.

Rugsėjo 21 d. posėdžiavusi Trišalė taryba sutarė, kad minimalioji mėnesinė alga (MMA) nuo kitų metų pradžios turėtų didėti 20 eurų – iki 400 eurų. Nors profesinės sąjungos siekė didesnio augimo, tačiau galiausiai nusileido partneriams.

Rugsėjo 21 d. Seime po pateikimo pritarta įstatymų projektų rinkiniui, kuris turėtų padidinti profesinių sąjungų derybines galias.
Projektus plenariniame posėdyje pristatęs jų iniciatorius Seimo  narys Tomas Tomilinas sakė, jog tiek profesinių sąjungų derybinę galią stiprinantys įstatymai, tiek rengiamas nacionalinis susitarimas yra tęstinis procesas, kuris žadėtas įteisinant naująjį Darbo kodeksą.  

Pagal naująjį Darbo kodeksą vidutiniam darbuotojų skaičiui įmonėje siekiant 20 ir daugiau, darbdavys yra įpareigotas sudaryti darbo tarybą (DT), - primena Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Ji sudaroma nebus, jeigu įmonėje veikianti profsąjunga (ar jungtinė jų atstovybė) vienija daugiau nei trečdalį visų darbuotojų.
Vis dėlto „Sandraugos“ pirmininkas Kęstutis Juknis pataria nebijoti darbo tarybos, jeigu įmonėje profsąjunga ir neturi trečdalio darbuotojų.

Pagal šiandien paskelbtą pasaulinę vergijos statistiką, šiuolaikinės vergovės aukų 2016 m. buvo 40,3 mln. Ketvirtadalis iš jų yra vaikai, - informuoja naujienų portalas theguardian.com.
Vaikų darbo mastai taip pat nedžiugina: pasaulyje dirba 152 mln. 5-17 m. vaikų.

Judėjimo „Gyvenimas per brangus“ (GPB) solidarumo tinklas, kovojantis prieš neteisybę darbe, pats tapo neteisybės auka. Dviejų instancijų teismai konstatavo, jog protestavusieji prie liūdnai pagarsėjusio restorano „Casa Della Pasta“ Kaune pažeidė Susirinkimų įstatymą, nes jų neva buvę trimis daugiau nei galima susirinkti be leidimo.
Bauda – 370 eurų,  t.y. 35 eurais daugiau nei minimali mėnesio alga „į rankas“. Baudai  sumokėti renkami pinigai iš GPB solidarumo tinklui prijaučiančių piliečių.

Tirdami šalies gyventojų atskirties mažinimo galimybes ir pajamų didinimo šaltinius Lietuvoje mokslininkai meta iššūkį ne tik žmonių skurdui, bet ir ekonomikos mokslui.  Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakulteto mokslininkų grupė suvienijo savo jėgas su kitų universitetų tyrėjais Lietuvoje ir pasaulyje ir pradeda tirti universalių bazinių pajamų (UBP) metodo panaudojimo galimybes Lietuvoje, - informuojama VU tinklalapyje.

Netikėtai uždaryta Kombodžos tekstilės gamykla „Chung Fai Knitwear“, gaminusi drabužius tokiems prekės ženklams kaip Marks&Spencer (Didžioji Britanija), Nygård (Kanada) ir Bonmarché (Didžioji Britanija), ne tik paliko 208 savo darbuotojas be darbo, bet moterys taip ir negavo nei darbo užmokesčio, nei pagal įstatymą priklausančių kompensacijų, susijusių su atleidimu.
Pasirašyti ir išsiųsti laišką minėtų prekės ženklų valdytojams.

Premjeras Saulius Skvernelis žada kitais metais skirti 600 mln. eurų kovai su skurdu, t. y. tiems „kuriems šiandien sunkiausia gyventi“: uždirbantiems minimalų ar šiek tiek didesnį atlyginimą bei auginantiems vaikus, senjorams, neįgaliems gyventojams.
LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ jis pasakojo, kaip ir kur bus panaudoti šie pinigai bei kur vyriausybė ras tuos 600 mln. eurų.

Vos daugiau nei minimalų darbo užmokestį gaunantys ugniagesiai gelbėtojai dėl reikalingų priemonių trūkumo priversti pažeidinėti numatytas taisykles ir dažnai rizikuoja savo sveikata.
Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjunga įspėja, jeigu Seimo, Vyriausybės atstovai nesiims reikiamų priemonių didinti finansavimui, kils protestai.

Ministerijose ištirta lyčių nelygybė, - informuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Palyginti su apklaustais vyrais, ministerijose dirbančių moterų karjeros galimybės yra blogesnės, jos jaučiasi vertinamos prasčiau, gauna vidutiniškai mažesnius atlyginimus, daugiau jų susiduria su priekabiavimu. Tai paaiškėjo atlikus pilotinį „Lyčių lygybės liniuotės“ tyrimą, kurio metu buvo apklausta 820 darbuotojų iš dešimties ministerijų.

Rugsėjo 5 d. Trišalėje taryboje nesusitarta, kiek nuo kitų metų pradžios galėtų kilti minimali mėnesio alga (MMA). Vyriausybė mato galimybę sausio 1 d. ją kelti iki 400 eurų (šiuo metu – 380 eurų), kartu būtų svarstomas neapmokestinamojo minimumo (NPD) kėlimo klausimas.
Profesinių sąjungų atstovai pasisakė už 420 eurų kartu numatant MMA kėlimo grafiką. Įvardinti konkretų skaičių šiame posėdyje atsisakė darbdavių atstovai, nes MMA kėlimo svarstymui esą nepasiruošta. Galiausiai nuspręsta klausimą perduoti svarstyti darbo grupei prie Trišalės tarybos, dar anksčiau sudarytai numatyti MMA kėlimo kriterijams.

Rugsėjo 4 d. su šūkiu "Mokykla - mūsų!" ("Szkoła jest nasza") įvyko nacionalinė Lenkijos mokytojų protesto akcija. Manifestacijos, eisenos, mitingai buvo surengti Lodzėje, Krokuvoje, Poznanėje ir kituose stambiuose miestuose. Varšuvoje, prie švietimo ministerijos būstinės, protestavo per tūkstantį pedagogų ir mokinių tėvų.

Artėjant naujųjų mokslo metų pradžiai diskusijų kaip niekada daug apie švietimą, iš kurio, paklausius valdžios atstovų, liko beveik tik griuvėsiai. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė vardija daugybę sisteminių švietimo problemų, o premjeras Saulius Skvernelis dar anksčiau užsiminė, kad atlyginimų mokytojams net neverta kelti, nes prasti mokinių rezultatai.
Kaip jau buvo skelbta, rugpjūčio 30 d. ministrė „aptarti ateinančių mokslo metų bendrus profesinių sąjungų ir Švietimo ir mokslo ministerijos darbus bei aktualius klausimus“ sukvietė švietimo profesinių sąjungų atstovus. 

Baigiasi vasara. Ką vasaros mėnesiais veikė profesinės sąjungos, jų aktyvas?
Nors, "Baltijos tyrimų" duomenimis, vasaros viduryje visuomenės nuomonė apie darbuotojų atstoves pablogėjo (liepos mėn, "Baltijos tyrimų" surengtoje apklausoje jomis pasitikėjo tik 41 proc.), tačiau, peržvelgę profsąjungų tinklalapius, matome, kad jų veikla toli gražu nenutrūko.
Vyko tradiciniai seminarai, mokymai. Vasaros sąlygomis šie renginiai dažniausiai buvo rengiami  poilsiavietėse ir derinami su poilsiu, sportu, pramogomis. Ir toliau buvo susitikinėjama, deramasi su darbdaviais ir valdžios atstovais.

Rugpjūčio 11-13 dienomis poilsio bazėje „Rūta“, prie Bebrusų ežero, įvyko 14-asis Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) įmonių specialistų meistriškumo konkursas. Dalyvavo 9 komandos iš energetikos bei chemijos pramonės įmonių.
Renginio tikslas - paskatinti įmonių darbuotojus dirbti ir veikti komandoje bei įgyti komandinio darbo įgūdžių.

Liepos pabaigoje įvykusiame Naftininkų profesinės sąjungos tarybos posėdyje, dalyvaujant AB "ORLEN Lietuva" administracijos atstovams, buvo svarstomas klausimas dėl vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo nuo šių metų liepos 1 dieną įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos darbo kodeksui (DK).
Apibendrinant anksčiau vykusias derybas susitarta pasirašyti protokolą, kuris darbuotojų naudai "pakoreguos" DK. 

Valstybinės įmonės „Automagistralė“ darbuotojų karas su administracija dėl neišmokėtų atlyginimų už darbą viršvalandžiais, naktimis ir švenčių dienomis, rodos, eina į pabaigą. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovaujami darbuotojai jau keletą mėnesių kovoja su administracija, per tą laiką buvo atleistas ir ilgametis įmonės direktorius Vladislovas Molis. Valstybės valdoma įmonė, „Sandraugos“ duomenimis, skolinga daugiau nei trečdaliui savo darbuotojų.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ informuoja, kad pasirašyta pirmoji Lietuvoje kolektyvinė sutartis krovinių autotransporto įmonėje: ją liepos 18 d. pasirašė Krovininio autotransporto profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Gintaras Kondrackis ir UAB „Ogun“ direktorius Andrejus Perje.

Kaip žinoma, liepą pasikeitė Vyriausybės kanceliarijos struktūra, pasak Vyriausybės spaudos tarnybos, po pertvarkos įstaigoje etatų skaičius sumažėjo šeštadaliu, t. y. nuo 210 iki 179. Kai šiemet vasario pabaigoje buvo paviešinta, kaip ir kada bus įvykdyta kanceliarijos struktūrinė reforma, savo teisėms ginti darbuotojai įsteigė profesinę sąjungą.
Pakalbinome Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkę Audronę Zdanevičienę.

Liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso 169 str. yra įtvirtinta nuostata, jog kai įmonėje yra daugiau nei 20 darbuotojų ir veikianti profesinė sąjunga, kurios narių skaičius sudaro mažiau nei 1/3 visų darbuotojų, darbdavio iniciatyva turi būti steigiama darbo taryba.
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) tinklalapyje paskelbtas interviu su LPPSF pirmininko pavaduotoja teisininke Dalia Jakutaviče, kuri mano, jog profesinės sąjungos atlaikė karus, įvairius politinius perversmus, ekonomines ir socialines krizes, todėl išliks ir dabar.

Liepos 15-16 dienomis į edukacinę vasaros stovyklą Šventojoje rinkosi asociacijos „LPSK Jaunimas“ nariai. Antrus metus vykusio renginio tikslas – geriau susipažinti su profesinių sąjungų vaidmeniu ir veikla, giliau suprasti dabartinę profesinių sąjungų situaciją, toliau telkti bei stiprinti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) bendruomenę.
Pasak asociacijos "LPSK  Jaunimas" išplatintos informacijos, to siekta per stovyklos dienomis vykusias aktualias paskaitas, diskusijas, "kūrybines dirbtuves" bei kitas bendras veiklas. Stovykloje dalyvavo ir savo profsąjungų veiklos patirtimi dalinosi kolegos iš Estijos.

Liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Darbo kodeksas (DK), kuris tiek darbuotojams, tiek darbdaviams kol kas kelia daugiau klausimų negu atsakymų. Pasiteiravome didžiausių gamybinio sektoriaus profesinių sąjungų Lietuvoje vadovų, kaip vyksta perėjimas prie naujojo darbo santykių reglamentavimo.
Rūpesčiais pasidalino Achemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė, Naftininkų profesinės sąjungos pirmininkė Virginija Vilimienė, AB „Utenos trikotažas“ profesinės sąjungos pirmininkė Vilija Berontienė ir AB „Švyturys“ profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas.

Vasara yra tas metas, kai galime susitinkama su draugais, kolegomis pasidalinti savo patirtimi, rūpesčiais ir pasiekimais. Birželio paskutinę dieną tuo tikslu Mažeikiuose lankėsi Radviliškio profesinių sąjungų centro narių delegacija.

Lietuvos slaugos specialistų organizacija (LSSO) atkreipia dėmesį į tai, kad įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui (DK) darbdavys turi inicijuoti darbo tarybų steigimą tose įstaigose, kuriose nėra profesinių sąjungų arba jų narių skaičius nevienija trečdalio darbuotojų. Šia informacija dalijamasi Facebook paskyroje „Lietuvos slaugytojų balsas“.

Birželio 11 d. Seimas priėmė Miškų įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta įstatyme atsisakyti konkretaus miškų urėdijų skaičiaus nustatymo, taip pat – sudaryti sąlygas likviduoti Generalinę miškų urėdiją prie Aplinkos ministerijos. Prie Vyriausybės teiktų pataisų, kuriomis siekiama šiuo metu veikiančias 42 miškų urėdijas sujungti į vieną valstybinę įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“, turinčią 25 regioninius padalinius, planuojama grįžti Seimo rudens sesijoje.
Lietuvos miško ir miško pramonės profesinių sąjungų federacijos (LMPF) pirmininkė Inga Ruginienė tai nevertina kaip pralaimėjimo.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas kelia darbuotojams daug klausimų, tuo tarpu darbdaviai sąmoningai ar ne savo darbuotojus klaidina, žinoma, ne pastarųjų naudai. Štai prieš valstybinę šventę liepos 6 d. kai kurie darbuotojai gavo informaciją, jog prieššventinis darbo dienos sutrumpinimas viena valanda atšaukiamas. Tačiau tai – ne tiesa, minėta nuostata yra išlikusi.

Latvijoje vyksta šeimos gydytojų streikas, kuris prasidėjo pirmadienį, jame dalyvauja apie 650 medikų "iš visos Latvijos". Šeimos gydytojų asociacija (Ģimenes ārstu asociācija) skelbia, kad streikas - neterminuotas: tęsis tol, kol nebus įvykdyti visi reikalavimai, tarp kurių - 30-čia procentų padidinti šeimos gydytojų institucijos praktikos finansavimą, atidėti privalomo e-sveikata sistemos (receptai ir nedarbingumo pažymos - per internetą) taikymo terminą ir sustabdyti planus suplakti keletą šeimos gydytojų praktikų į vieną sistemą.

Forsuodamas Miškų įstatymo pataisų priėmimą Seimas šiandien priėmė sprendimą dar kartą pratęsti pavasario sesiją. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) deda daug pastangų, kad pasirengimas valstybinių miškų valdymo reformai vyktų skaidriai ir demokratiškai, „kad įvykdžius reformą, didžiausią naudą pajustų valstybė ir jos piliečiai, o ne keletas medienos perdirbimo verslu suinteresuotų asmenų“, - teigiama šiandien išplatintame LMPF pranešime.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" 2017 m. gegužės 25 - birželio 7 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 45 proc. respondentų profesinėmis sąjungomis pasitikėjo, o 41 proc. teigė jomis nepasitikį. Vasario 17-27 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 42 proc. respondentų profesinėmis sąjungomis pasitikėjo, o 43 proc. teigė jomis nepasitikį.