NAUJIENOS

Lietuvoje oficialiai veikia trys nacionaliniai profesinių sąjungų centrai: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federacija (LDF). Pastarieji du dar 2014 m. pabaigoje įformino partnerystės sutartį, kuri turėjo atvesti į susijungimą. Tačiau jau kurį laiką LDF balso iš viso nesigirdi, o šių metų pradžioje ji pašalinta ir iš Trišalės tarybos.
Vis dėlto judesius dėl susijungimo pradėjo daryti du likę profesinių sąjungų junginiai. Pirmasis jungimosi darbo grupių susitikimas įvyko spalio 27 d., - praneša „Solidarumas“.

Parengtą ir Vvriausybės patvirtintą švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį pasirašyti ketinama lapkričio 6 d.
Tačiau ne visos dėl sutarties besiderėjusios profesinės sąjungos tą dieną ją pasirašys. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS), jos pirmininkui Andriui Navickui ir tarybai sutarties projektas kelia esminių abejonių, todėl nuspręsta sutarties pasirašymo klausimą spręsti artėjančiame suvažiavime lapkričio 18 d.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) įsikūrė profesinė sąjunga, - neseniai paskelbta SADM tinklalapyje. Spalio 11 d. 90 ministerijos darbuotojų tapo profesinės sąjungos steigėjais, o narių nuolat daugėja.
Su naujos organizacijos pirmininku Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vedėju Artūru Bytautu susitikome spalio 19 d., - netrukus po to, kai profsąjungos atstovai pirmą kartą oficialaus vizito pabuvojo pas ministerijos vadovą Liną Kukuraitį.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" 2017 m. rugsėjo 25 - spalio 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 43 proc. respondentų profesinėmis sąjungomis pasitikėjo, o 40 proc. teigė jomis nepasitikį. Tarp 20 į apklausos sąrašą įtrauktų institucijų profesinės sąjungos 18-osios. Prasčiau už jas buvo vertinama Vyriausybė (43:52) ir Seimas (32:64).

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, jog vėlų spalio 18 d. vakarą susitarta su švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovais dėl šakos kolektyvinės sutarties.
Dvi profesinės sąjungos – Lietuvos švietimo (LŠPS) ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) – nors ir rezervuotai, tačiau sveikina derybų pabaigą ir reiškia viltį dėl sklandaus tolesnio darbo. Tuo tarpu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) paskelbtame pirmininko Andriaus Navicko komentare teigiama, jog derybų rezultatas netenkina, o koordinavimo taryba spręsianti, ar netęsti šešių profsąjungų pradėto kolektyvinio ginčo.

Spalio 17 d. Trišalės tarybos nariai diskutavo apie tai, kaip dieną prieš posėdį pasirašytas susitarimas dėl šalies pažangai būtinų reformų turėtų būti įgyvendintas. Vyriausybės, penkių verslui atstovaujančių organizacijų ir dviejų profesinių sąjungų atstovų pasirašytas dokumentas, atrodo, visoms šalims taps galvos skausmu: kaip „priversti“ vieni kitus laikytis sutartyje numatytų įsipareigojimų?
Papildymai - mėlyna spalva

Šešios švietimo profesinės sąjungos, įteikusios reikalavimus vyriausybei, apie tolesnį kolektyvinio ginčo kelią spręs po rytdienos, spalio 18 d., susitikimo Švietimo ir mokslo ministerijoje. Tuo tarpu penkios medikų profsąjungos dar tebelaukia atsakymo į savo prisistatymą kolektyvinėms deryboms dėl atlyginimų augimo. Medikams atstovaujančios organizacijos į vyriausybę kreipėsi spalio 3 d., o ši jų raštą Sveikatos apsaugos ministerijai persiuntė spalio 12 d.

Spalio 16 d. Vyriausybėje pasirašytas Susitarimas dėl šalies pažangai būtinų reformų. Jį pasirašė premjeras Saulius Skvernelis, penkių verslą ir investuotojus vienijančių organizacijų ir dviejų profesinių sąjungų vadovai.
Portalo lprofsajungos.lt žiniomis, svarstant dokumento projektą tiek Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK), tiek Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybose diskusijų ar abejojančiųjų susitarimo nauda netrūko.

Vyriausybė visuomenei pristatė 2018 metų valstybės biudžeto projektą. Atlyginimų augimo reikalaujančios švietimo profesinės sąjungos kol kas projekto nekomentuoja, tačiau neatrodo, kad einama susitarimo linkme. 
Pareigūnai įvertino šiokį tokį finansavimo augimą teisėsaugos įstaigoms, tačiau tai, anot Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininko Vladimir Banel, optimizmo nekelia.

Spalio 17 d., minint Tarptautinę kovos su skurdu dieną, Lietuvos profesinės sąjunga „Sandrauga“, matydama šią problemą aštrėjant, Kaune rengia eitynes ir mitingą.
Renginio pradžia – 14 val. prie Laisvės al. 46 namo, kuriame įsikūrusi „Sandraugos“ būstinė, o einama bus link Kauno miesto savivaldybės, kur numatytas mitingas.

Kaip esame informavę, rugsėjo 26 d. šešios švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vyriausybei įteikė reikalavimus pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį, kurioje būtų numatyti įsipareigojimai didinti mokytojų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimus, mažinti mokinių skaičų klasėse ir pan.
Spalio 9 d. švietimo ir mokslo ministrė pasikvietė pedagogų atstovus aptarti reikalavimų, tačiau anot profsąjungų pranešimų, susitikimas įtampos nesumažinęs, socialinis dialogas – imituotas, o ministrės rūpestis mokytojais – apsimestinis.

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija žiemą ir pavasarį aktyviai priešinosi, anot jos, beatodairiškai buldozeriu stumiamai valstybinių miškų ūkio pertvarkai, kuriai pagrįsti nebuvo atlikta jokių rimtų tyrimų ir analizių, deramai nesikonsultuota su socialiniais partneriais. Seimas vasarą vis dėlto uždegė žalią šviesą reformai, kurios sumanytojai ketina 42 urėdijas kartu su Generaline miškų urėdija ir Valstybiniu miškotvarkos institutu sujungti į vieną centralizuotą įmonę. Su federacijos pirmininke Inga Ruginiene kalbamės apie tai, kas šiuo metu vyksta miškų ūkyje, kuo gyvena žmonės ir kas jų laukia ateityje.

Pasaulyje vis didėja atotrūkis tarp 1 proc. pačių turtingiausių žmonių ir likusių planetos gyventojų. Maža to, 4-oji pramonės revoliucija gresia dar labiau pažeisti ir taip nesaugiai besijaučiančių darbuotojų interesus. Visai tai Didžiojo septyneto susitikime Italijoje darbo ministrams priminė ir reikalavimus įteikė tarptautinės profesinių sąjungų bendruomenės atstovai, - praneša Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija.

Dar 2016 m. spalio mėnesį LŠĮPS (Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga; vadovas Eugenijus Jesinas), LŠPS (Lietuvos švietimo profesinės sąjungos; vad. Audrius Jurgelevičius) ir LMPS (Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos; vad. Jūratė Voloskevičienė) tarybų bendrame posėdyje buvo nuspręsta jungtis į vieną darinį. Bendra organizacija turėjo vadintis Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija, o jos steigiamąjį suvažiavimą planuota sukviesti šių metų spalio 5 d. Tačiau dar rugsėjo 14 d. LMPS tinklalapyje paskelbtas pranešimas "apie numatomą Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos reorganizavimą bei reorganizavimo sąlygų sudarymą", t.y. dviejų, o ne visų trijų organizacijų jungimąsi.

Liepos mėnesį prasidėjęs Latvijos šeimos gydytojų streikas dar gali tęstis iki spalio 5 d. Apie tai rugsėjo 29 d. pranešė Latvijos šeimos gydytojų asociacijos (Ģimenes ārstu asociācija) vadovė Sarmīte Veide. Iki minėtos datos neradus kompromiso su sveikatos apsaugos ministerija, medikų protestai gali būti tęsiami "sunkesniu būdu", nes po trijų savaičių streiko asociacija perėjo "modifikuoto streiko" formą ir pradėjo priiminėti pacientus, tik apribodami jų skaičių iki 20 žmonių per dieną.

Iš esmės pasikeitęs Darbo kodeksas (DK) – didelis galvos skausmas tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.  Atsiranda darbdavių, kurie gal vedami piktų kėslų, o gal dėl nežinojimo manipuliuoja darbuotojų neišmanymu ir taip pablogina samdytiniams darbo sąlygas.

Mokytojų streikai, rengiami tai vienų, tai kitų, tai visų profsąjungų kartu nuo 2014 m. vyksta kasmet. Naujos kadencijos valdžia, atrodo, taip pat jų neišvengs.
Šešios profesinės sąjungos rugsėjo 26 d. premjerui Sauliui Skverneliui įteikė aštuonis reikalavimus, taip pradėdamos kolektyvinį ginčą.

Nacionalinis susitarimas dėl šaliai būtinų reformų gali būti pasirašytas jau spalio mėnesį. Praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis buvo sukvietęs socialinius partnerius į pasitarimą, kuriame  aptartas dokumento projektas. Anot profesinėms sąjungoms (kartu su „Solidarumo“ vadove Kristina Krupavičiene) jame atstovavusios Maistininkų profesinės sąjungos pirmininkės Gražinos Gruzdienės, minėtas susitikimas – „bandymas išeiti į finišo tiesiąją“, tačiau šalys dar turėjusios nemažai pastabų.
Portalo lprofsajungos.lt žiniomis, kitas susitikimas dėl susitarimo numatytas spalio 2 d.

Praėjusią savaitę Vilniuje įvyko Naftininkų profesinės sąjungos surengtas projekto „Informavimas ir dalyvavimas sprendžiant naftos pramonės krizės pasekmes“ dalyvių apskritojo stalo susitikimas. Dalyvavo Rumunijos, Ispanijos ir Lietuvos profesinių sąjungų atstovai.
Susitikimo temos: ES priklausomybė nuo energijos importo bei profesinių sąjungų derybinės veiklos efektyvumas;  kolektyvinių sutarčių ir sektoriuje taikomų reglamentų pavyzdžiai-šalių partnerių patirtis.

Rugsėjo 21 d. posėdžiavusi Trišalė taryba sutarė, kad minimalioji mėnesinė alga (MMA) nuo kitų metų pradžios turėtų didėti 20 eurų – iki 400 eurų. Nors profesinės sąjungos siekė didesnio augimo, tačiau galiausiai nusileido partneriams.

Rugsėjo 21 d. Seime po pateikimo pritarta įstatymų projektų rinkiniui, kuris turėtų padidinti profesinių sąjungų derybines galias.
Projektus plenariniame posėdyje pristatęs jų iniciatorius Seimo  narys Tomas Tomilinas sakė, jog tiek profesinių sąjungų derybinę galią stiprinantys įstatymai, tiek rengiamas nacionalinis susitarimas yra tęstinis procesas, kuris žadėtas įteisinant naująjį Darbo kodeksą.  

Pagal naująjį Darbo kodeksą vidutiniam darbuotojų skaičiui įmonėje siekiant 20 ir daugiau, darbdavys yra įpareigotas sudaryti darbo tarybą (DT), - primena Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Ji sudaroma nebus, jeigu įmonėje veikianti profsąjunga (ar jungtinė jų atstovybė) vienija daugiau nei trečdalį visų darbuotojų.
Vis dėlto „Sandraugos“ pirmininkas Kęstutis Juknis pataria nebijoti darbo tarybos, jeigu įmonėje profsąjunga ir neturi trečdalio darbuotojų.

Pagal šiandien paskelbtą pasaulinę vergijos statistiką, šiuolaikinės vergovės aukų 2016 m. buvo 40,3 mln. Ketvirtadalis iš jų yra vaikai, - informuoja naujienų portalas theguardian.com.
Vaikų darbo mastai taip pat nedžiugina: pasaulyje dirba 152 mln. 5-17 m. vaikų.

Judėjimo „Gyvenimas per brangus“ (GPB) solidarumo tinklas, kovojantis prieš neteisybę darbe, pats tapo neteisybės auka. Dviejų instancijų teismai konstatavo, jog protestavusieji prie liūdnai pagarsėjusio restorano „Casa Della Pasta“ Kaune pažeidė Susirinkimų įstatymą, nes jų neva buvę trimis daugiau nei galima susirinkti be leidimo.
Bauda – 370 eurų,  t.y. 35 eurais daugiau nei minimali mėnesio alga „į rankas“. Baudai  sumokėti renkami pinigai iš GPB solidarumo tinklui prijaučiančių piliečių.

Tirdami šalies gyventojų atskirties mažinimo galimybes ir pajamų didinimo šaltinius Lietuvoje mokslininkai meta iššūkį ne tik žmonių skurdui, bet ir ekonomikos mokslui.  Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakulteto mokslininkų grupė suvienijo savo jėgas su kitų universitetų tyrėjais Lietuvoje ir pasaulyje ir pradeda tirti universalių bazinių pajamų (UBP) metodo panaudojimo galimybes Lietuvoje, - informuojama VU tinklalapyje.

Netikėtai uždaryta Kombodžos tekstilės gamykla „Chung Fai Knitwear“, gaminusi drabužius tokiems prekės ženklams kaip Marks&Spencer (Didžioji Britanija), Nygård (Kanada) ir Bonmarché (Didžioji Britanija), ne tik paliko 208 savo darbuotojas be darbo, bet moterys taip ir negavo nei darbo užmokesčio, nei pagal įstatymą priklausančių kompensacijų, susijusių su atleidimu.
Pasirašyti ir išsiųsti laišką minėtų prekės ženklų valdytojams.

Premjeras Saulius Skvernelis žada kitais metais skirti 600 mln. eurų kovai su skurdu, t. y. tiems „kuriems šiandien sunkiausia gyventi“: uždirbantiems minimalų ar šiek tiek didesnį atlyginimą bei auginantiems vaikus, senjorams, neįgaliems gyventojams.
LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ jis pasakojo, kaip ir kur bus panaudoti šie pinigai bei kur vyriausybė ras tuos 600 mln. eurų.

Vos daugiau nei minimalų darbo užmokestį gaunantys ugniagesiai gelbėtojai dėl reikalingų priemonių trūkumo priversti pažeidinėti numatytas taisykles ir dažnai rizikuoja savo sveikata.
Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjunga įspėja, jeigu Seimo, Vyriausybės atstovai nesiims reikiamų priemonių didinti finansavimui, kils protestai.

Ministerijose ištirta lyčių nelygybė, - informuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Palyginti su apklaustais vyrais, ministerijose dirbančių moterų karjeros galimybės yra blogesnės, jos jaučiasi vertinamos prasčiau, gauna vidutiniškai mažesnius atlyginimus, daugiau jų susiduria su priekabiavimu. Tai paaiškėjo atlikus pilotinį „Lyčių lygybės liniuotės“ tyrimą, kurio metu buvo apklausta 820 darbuotojų iš dešimties ministerijų.

Rugsėjo 5 d. Trišalėje taryboje nesusitarta, kiek nuo kitų metų pradžios galėtų kilti minimali mėnesio alga (MMA). Vyriausybė mato galimybę sausio 1 d. ją kelti iki 400 eurų (šiuo metu – 380 eurų), kartu būtų svarstomas neapmokestinamojo minimumo (NPD) kėlimo klausimas.
Profesinių sąjungų atstovai pasisakė už 420 eurų kartu numatant MMA kėlimo grafiką. Įvardinti konkretų skaičių šiame posėdyje atsisakė darbdavių atstovai, nes MMA kėlimo svarstymui esą nepasiruošta. Galiausiai nuspręsta klausimą perduoti svarstyti darbo grupei prie Trišalės tarybos, dar anksčiau sudarytai numatyti MMA kėlimo kriterijams.