
Švedija sveikatos apsaugos ir socialiniame sektoriuose vykdo
eksperimentą – sutrumpino darbo laiką už tą patį atlyginimą. Rezultatas:
kokybė ir našumas padidėjo, darbuotojų sergamumas sumažėjo.
Daugelyje
šalių yra įprasta 8 valandų darbo diena, tačiau nepakenktų
žvilgtelėti į Švedijos patirtį. Čia aštuonių valandų diena nebėra
laikoma paskutiniu išminties žodžiu. Čia taip pat neaukštinamas
„lankstumas“, kuris iš tikrųjų tik reiškia daugiau darbo valandų. Tačiau
už tą patį atlyginimą dirbdami 6 valandas per dieną skandinavai
dalijasi gera patirtimi.

Lapkričio 15 d. Vyriausybės posėdyje
ketinama svarstyti Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų
darbuotojų, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų
ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio (BMA) dydžio
įstatymo projektą, kuriuo siūloma jį kelti nuo nuo 130,5 iki 142
eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija siūlo Seimo narių Algirdo Syso ir Andriaus Palionio
projektui pritarti, tačiau nesvarstyti.

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų
federacija (LMPF), matydama, kad miškų urėdijų reorganizavimas ir toliau
vyksta bėgimo prieš traukinį principu, kreipėsi į Vilniaus apygardos
Administracinį teismą.
Miškų urėdijų reorganizavimo procesas nebuvo
pradėtas tinkamai, nebuvo priimti esminiai reorganizavimą įgyvendinantys
teisės aktai, o priimtieji kelia abejonių dėl jų teisėtumo, - apie
teisininkų išvadas informuoja federacija.

Lapkričio 6 d. Vyriausybės Baltojoje salėje iškilmingai pasirašyta
švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis. „Istorinis žingsnis“,
„istorinė sutartis“, - žodžiai, skambėję pasirašymo ceremonijoje,
kurioje, beje, nedalyvavo vienos iš dėl sutarties besiderėjusių
profsąjungų vadovas – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos
pirmininkas Andrius Navickas. Anot jo, pasirašius dokumentą grėsmių
mokytojams kils daugiau negu bus iš to naudos.

Lietuvoje oficialiai veikia trys nacionaliniai profesinių sąjungų
centrai: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), Lietuvos
profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federacija (LDF).
Pastarieji du dar 2014 m. pabaigoje įformino partnerystės sutartį,
kuri turėjo atvesti į susijungimą. Tačiau jau kurį laiką LDF balso iš
viso nesigirdi, o šių metų pradžioje ji pašalinta ir iš Trišalės tarybos.
Vis
dėlto judesius dėl susijungimo pradėjo daryti du likę profesinių
sąjungų junginiai. Pirmasis jungimosi darbo grupių susitikimas įvyko
spalio 27 d., - praneša „Solidarumas“.

Parengtą ir Vvriausybės patvirtintą švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę
sutartį pasirašyti ketinama lapkričio 6 d.
Tačiau ne visos dėl
sutarties besiderėjusios profesinės sąjungos tą dieną ją pasirašys.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS), jos
pirmininkui Andriui Navickui ir tarybai sutarties projektas kelia
esminių abejonių, todėl nuspręsta sutarties pasirašymo klausimą spręsti
artėjančiame suvažiavime lapkričio 18 d.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) įsikūrė profesinė
sąjunga, - neseniai paskelbta SADM tinklalapyje. Spalio 11 d. 90
ministerijos darbuotojų tapo profesinės sąjungos steigėjais, o narių
nuolat daugėja.
Su naujos organizacijos pirmininku Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vedėju Artūru Bytautu susitikome
spalio 19 d., - netrukus po to, kai profsąjungos atstovai pirmą kartą
oficialaus vizito pabuvojo pas ministerijos vadovą Liną Kukuraitį.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" 2017 m.
rugsėjo 25 - spalio 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 43 proc.
respondentų profesinėmis sąjungomis pasitikėjo, o 40 proc. teigė jomis
nepasitikį. Tarp 20 į apklausos sąrašą įtrauktų institucijų profesinės
sąjungos 18-osios. Prasčiau už jas buvo vertinama Vyriausybė (43:52) ir
Seimas (32:64).

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, jog vėlų spalio 18 d. vakarą
susitarta su švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovais dėl šakos
kolektyvinės sutarties.
Dvi profesinės sąjungos – Lietuvos
švietimo (LŠPS) ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS)
– nors ir rezervuotai, tačiau sveikina derybų pabaigą ir reiškia viltį
dėl sklandaus tolesnio darbo. Tuo tarpu Lietuvos švietimo darbuotojų
profesinės sąjungos (LŠDPS) paskelbtame pirmininko Andriaus Navicko
komentare teigiama, jog derybų rezultatas netenkina, o koordinavimo
taryba spręsianti, ar netęsti šešių profsąjungų pradėto kolektyvinio
ginčo.

Spalio 17 d. Trišalės tarybos nariai diskutavo apie tai, kaip dieną
prieš posėdį pasirašytas susitarimas dėl šalies pažangai būtinų reformų
turėtų būti įgyvendintas. Vyriausybės, penkių verslui
atstovaujančių organizacijų ir dviejų profesinių sąjungų atstovų
pasirašytas dokumentas, atrodo, visoms šalims taps galvos skausmu: kaip
„priversti“ vieni kitus laikytis sutartyje numatytų įsipareigojimų?
Papildymai - mėlyna spalva

Šešios švietimo profesinės sąjungos, įteikusios
reikalavimus vyriausybei, apie tolesnį kolektyvinio ginčo kelią spręs
po rytdienos, spalio 18 d., susitikimo Švietimo ir mokslo ministerijoje.
Tuo tarpu penkios medikų profsąjungos dar tebelaukia atsakymo į savo
prisistatymą kolektyvinėms deryboms dėl atlyginimų augimo. Medikams
atstovaujančios organizacijos į vyriausybę kreipėsi spalio 3 d., o ši jų
raštą Sveikatos apsaugos ministerijai persiuntė spalio 12 d.

Spalio 16 d. Vyriausybėje pasirašytas
Susitarimas dėl šalies pažangai būtinų reformų.
Jį pasirašė premjeras Saulius Skvernelis, penkių verslą ir
investuotojus vienijančių organizacijų ir dviejų profesinių sąjungų
vadovai.
Portalo lprofsajungos.lt žiniomis, svarstant dokumento
projektą tiek Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK), tiek
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybose diskusijų ar
abejojančiųjų susitarimo nauda netrūko.

Vyriausybė visuomenei pristatė 2018 metų valstybės biudžeto projektą.
Atlyginimų augimo reikalaujančios švietimo profesinės sąjungos kol kas
projekto nekomentuoja,
tačiau neatrodo, kad einama susitarimo linkme.
Pareigūnai
įvertino šiokį tokį finansavimo augimą teisėsaugos įstaigoms, tačiau
tai, anot Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo
(NPPSS) pirmininko Vladimir Banel, optimizmo nekelia.

Spalio 17 d., minint Tarptautinę kovos su skurdu dieną,
Lietuvos profesinės sąjunga „Sandrauga“, matydama šią problemą
aštrėjant, Kaune rengia eitynes ir mitingą.
Renginio pradžia – 14 val.
prie Laisvės al. 46 namo, kuriame įsikūrusi „Sandraugos“ būstinė, o
einama bus link Kauno miesto savivaldybės, kur numatytas mitingas.

Kaip esame informavę,
rugsėjo 26 d. šešios švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vyriausybei įteikė reikalavimus
pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį, kurioje būtų numatyti
įsipareigojimai didinti mokytojų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų
tyrėjų atlyginimus, mažinti mokinių skaičų klasėse ir pan.
Spalio 9
d. švietimo ir mokslo ministrė pasikvietė pedagogų atstovus aptarti
reikalavimų, tačiau anot profsąjungų pranešimų, susitikimas įtampos
nesumažinęs, socialinis dialogas – imituotas, o ministrės rūpestis
mokytojais – apsimestinis.

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų
federacija žiemą ir pavasarį aktyviai priešinosi, anot jos,
beatodairiškai buldozeriu stumiamai valstybinių miškų ūkio pertvarkai,
kuriai pagrįsti nebuvo atlikta jokių rimtų tyrimų ir analizių, deramai
nesikonsultuota su socialiniais partneriais. Seimas vasarą vis dėlto
uždegė žalią šviesą reformai, kurios sumanytojai ketina 42 urėdijas
kartu su Generaline miškų urėdija ir Valstybiniu miškotvarkos institutu
sujungti į vieną centralizuotą įmonę. Su federacijos pirmininke Inga
Ruginiene kalbamės apie tai, kas šiuo metu vyksta miškų ūkyje, kuo
gyvena žmonės ir kas jų laukia ateityje.

Pasaulyje vis didėja atotrūkis tarp 1 proc. pačių turtingiausių žmonių
ir likusių planetos gyventojų. Maža to, 4-oji pramonės revoliucija
gresia dar labiau pažeisti ir taip nesaugiai besijaučiančių darbuotojų
interesus. Visai tai Didžiojo septyneto susitikime Italijoje darbo
ministrams priminė ir reikalavimus įteikė tarptautinės profesinių
sąjungų bendruomenės atstovai, - praneša Lietuvos pramonės profesinių
sąjungų federacija.

Dar 2016 m. spalio mėnesį LŠĮPS (Lietuvos švietimo įstaigų profesinė
sąjunga; vadovas Eugenijus Jesinas), LŠPS (Lietuvos švietimo profesinės
sąjungos; vad. Audrius Jurgelevičius) ir LMPS (Lietuvos mokytojų
profesinės sąjungos; vad. Jūratė Voloskevičienė) tarybų bendrame
posėdyje buvo nuspręsta jungtis į vieną darinį. Bendra organizacija
turėjo vadintis Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų
federacija, o jos steigiamąjį suvažiavimą planuota sukviesti šių metų
spalio 5 d. Tačiau dar rugsėjo 14 d. LMPS tinklalapyje
paskelbtas pranešimas "apie numatomą Lietuvos švietimo įstaigų
profesinės sąjungos ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos
reorganizavimą bei reorganizavimo sąlygų sudarymą", t.y. dviejų, o ne
visų trijų organizacijų jungimąsi.

Liepos mėnesį prasidėjęs Latvijos šeimos gydytojų streikas dar gali
tęstis iki spalio 5 d. Apie tai rugsėjo 29 d. pranešė Latvijos šeimos
gydytojų asociacijos (Ģimenes ārstu asociācija) vadovė Sarmīte Veide.
Iki minėtos datos neradus kompromiso su sveikatos apsaugos ministerija,
medikų protestai gali būti tęsiami "sunkesniu būdu", nes po trijų
savaičių streiko asociacija perėjo "modifikuoto streiko" formą ir
pradėjo priiminėti pacientus, tik apribodami jų skaičių iki 20 žmonių
per dieną.

Iš esmės pasikeitęs Darbo kodeksas (DK) – didelis galvos skausmas tiek
darbdaviams, tiek darbuotojams. Atsiranda darbdavių, kurie gal vedami
piktų kėslų, o gal dėl nežinojimo manipuliuoja darbuotojų neišmanymu ir
taip pablogina samdytiniams darbo sąlygas.

Mokytojų streikai, rengiami tai vienų, tai kitų, tai visų profsąjungų
kartu nuo 2014 m. vyksta kasmet. Naujos kadencijos valdžia, atrodo, taip
pat jų neišvengs.
Šešios profesinės sąjungos rugsėjo 26 d.
premjerui Sauliui Skverneliui įteikė aštuonis reikalavimus, taip
pradėdamos kolektyvinį ginčą.

Nacionalinis susitarimas dėl šaliai būtinų reformų gali būti pasirašytas
jau spalio mėnesį. Praėjusią savaitę premjeras Saulius Skvernelis buvo
sukvietęs socialinius partnerius į pasitarimą, kuriame aptartas
dokumento projektas. Anot profesinėms sąjungoms (kartu su „Solidarumo“
vadove Kristina Krupavičiene) jame atstovavusios Maistininkų profesinės
sąjungos pirmininkės Gražinos Gruzdienės, minėtas susitikimas –
„bandymas išeiti į finišo tiesiąją“, tačiau šalys dar turėjusios nemažai
pastabų.
Portalo
lprofsajungos.lt žiniomis, kitas susitikimas dėl susitarimo numatytas spalio 2 d.

Praėjusią savaitę Vilniuje įvyko Naftininkų profesinės sąjungos
surengtas projekto „Informavimas ir dalyvavimas sprendžiant naftos
pramonės krizės pasekmes“ dalyvių apskritojo stalo susitikimas. Dalyvavo
Rumunijos, Ispanijos ir Lietuvos profesinių sąjungų atstovai.
Susitikimo
temos: ES priklausomybė nuo energijos importo bei profesinių sąjungų
derybinės veiklos efektyvumas; kolektyvinių sutarčių ir sektoriuje
taikomų reglamentų pavyzdžiai-šalių partnerių patirtis.

Rugsėjo 21 d.
posėdžiavusi Trišalė taryba sutarė, kad minimalioji mėnesinė
alga (MMA) nuo kitų metų pradžios turėtų didėti 20 eurų –
iki 400 eurų. Nors profesinės sąjungos siekė didesnio augimo,
tačiau galiausiai nusileido partneriams.

Rugsėjo 21 d. Seime po pateikimo pritarta įstatymų projektų rinkiniui,
kuris turėtų padidinti profesinių sąjungų derybines galias.
Projektus plenariniame
posėdyje pristatęs jų iniciatorius Seimo narys Tomas Tomilinas sakė, jog tiek
profesinių sąjungų derybinę galią stiprinantys įstatymai, tiek rengiamas
nacionalinis susitarimas yra tęstinis procesas, kuris žadėtas
įteisinant naująjį Darbo kodeksą.

Pagal naująjį Darbo kodeksą vidutiniam darbuotojų skaičiui įmonėje
siekiant 20 ir daugiau, darbdavys yra įpareigotas sudaryti darbo tarybą
(DT), - primena Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. Ji sudaroma
nebus, jeigu įmonėje veikianti profsąjunga (ar jungtinė jų atstovybė)
vienija daugiau nei trečdalį visų darbuotojų.
Vis dėlto „Sandraugos“
pirmininkas Kęstutis Juknis pataria nebijoti darbo tarybos, jeigu
įmonėje profsąjunga ir neturi trečdalio darbuotojų.

Pagal šiandien paskelbtą pasaulinę vergijos statistiką, šiuolaikinės
vergovės aukų 2016 m. buvo 40,3 mln. Ketvirtadalis iš jų yra vaikai, -
informuoja naujienų portalas
theguardian.com.
Vaikų darbo mastai taip pat nedžiugina: pasaulyje dirba 152 mln. 5-17 m. vaikų.

Judėjimo „Gyvenimas per brangus“ (GPB) solidarumo tinklas, kovojantis
prieš neteisybę darbe, pats tapo neteisybės auka. Dviejų instancijų
teismai konstatavo, jog protestavusieji prie liūdnai pagarsėjusio
restorano „Casa Della Pasta“ Kaune pažeidė Susirinkimų įstatymą, nes
jų neva buvę trimis daugiau nei galima susirinkti be leidimo.
Bauda –
370 eurų, t.y. 35 eurais daugiau nei minimali mėnesio alga „į rankas“. Baudai sumokėti renkami pinigai iš GPB solidarumo tinklui prijaučiančių piliečių.

Tirdami šalies gyventojų atskirties mažinimo galimybes ir pajamų
didinimo šaltinius Lietuvoje mokslininkai meta iššūkį ne tik žmonių
skurdui, bet ir ekonomikos mokslui. Vilniaus universiteto (VU)
Ekonomikos fakulteto mokslininkų grupė suvienijo savo jėgas su kitų
universitetų tyrėjais Lietuvoje ir pasaulyje ir pradeda tirti
universalių bazinių pajamų (UBP) metodo panaudojimo galimybes Lietuvoje,
- informuojama VU tinklalapyje.