NAUJIENOS

Gegužės 17 d. įvyko Lietuvos trišalės tarybos (TT) posėdis. Dar kartą buvo svarstomas minimalios mėnesio algos (MMA) pakėlimas iki 380 eurų. Tačiau, išsiskyrus darbdavių organizacijų nuomonėms, vieningos TT pozicijos suformuluoti nepavyko.

Profsąjungų atstovei piktinantis, užsitęsusiu „žaidimu“, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pasisakant už MMA pakėlimą, į kai kurių darbdavių atstovų prieštaravimus nebuvo atsižvelgta: galų gale žiniasklaidai SADM pateikė informaciją, jog TT pasisakė už MMA padidinimą nuo šių metų liepos 1 d.

Vytauto Kašėtos nuotr.


Išsamiau – paspaudus antraštę

Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga (LMP) gegužės 17 d. surengė spaudos konferenciją, kurioje informavo visuomenę apie darbuotojams žalingas laikinojo darbo ir nenustatytos apimties darbo sutartis, kurias žada naujasis Darbo kodeksas (DK). Jo priėmimas numatomas birželį, o įsigaliotų jis nuo kitų metų pradžios.

LR Trišalėje taryboje profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai sutarė išbraukti iš mokslininkų parengto Darbo kodekso projekto nenustatytos apimties (vadinamąsias  0 valandų) darbo sutartis, kaip labiausiai nesaugias darbuotojams. Taip buvo sutarta ir projektą svarstant Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, tačiau balandžio 7 d. Seimo nariai socialdemokratė Irena Šiaulienė, liberalas Gintaras Steponavičius ir Darbo partijos narys  Kęstutis Daukšys pateikė siūlymą minėtas sutartis grąžinti į DK projektą.

Papildyta sąrašu Seimo narių, balsavusių už minėtų sutarčių įteisinimą.


Toliau - paspaudus antraštę

Apie du mėnesius visoje Prancūzijoje vykusios masinės protesto akcijos sutrukdė vyriausybei gauti Nacionalinio susirinkimo daugumos pritarimą valdančiosios Socialistų partijos inicijuotam darbo kodekso (DK) liberalizavimui. Laikantis priimtos demokratinio mechanizmo procedūros vyriausybė privalėjo projektą iš parlamento atsiimti. Tačiau Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas pareiškė, kad ginčytinoji darbo santykių reforma būsianti pradėta be parlamento pritarimo.


Remiantis Prancūzijos konstitucijos 49.3 straipsniu, numatančiu išimtinę galimybę priimti įstatymą parlamentui dėl jo nebalsavus, įstatymas ir buvo pasirašytas prezidento Olando. "Deja, tenka konstatuoti, kad šiuo  metu gyvename demokratinės diktatūros sąlygomis, - pareiškė Visuotinės darbo federacijos CGT tarptautinio departamento vadovas Pjeras Kutaz. - Demokratinėje valstybėje tai - grandiozinis skandalas."

Pastarųjų socialinių ir politinių kovų dėl DK  fone visoje Prancūzijoje pradėjo formuotis 18-30 metų bedarbių, profsąjungininkų, gimnazistų, praktikantų, studentų, benamių, skvoterių ir kovingųjų ekologų protesto judėjimas, pasivadinęs "Naktiniu prabudimu" (Nuit debout)

Išsamiau - paspaudus antraštę

Gegužės 11 d. įvyko Lietuvos profesinių sąjungų vadovų-atstovų bendros veiklos planavimo sesija, į kurią, anot renginio moderatoriaus buvusio Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovo Vytauto Bako, sukviesti pagrindinių stambiausių ir veikliausių profsąjungų atstovai. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK), Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS), Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO), Medikų profesinės sąjungos vadovai bei atstovai svarstė, kokie bendri tikslai vienija profsąjungas, brėžė politiniam elitui adresuojamas „gaires“ profsąjungų veiklai stiprinti.

Renginyje dalyvavo bei kalbėjo Norvegijos profesinės sąjungos Fagforbundet atstovė Anne K. Grimsrud, pensijų ekspertas ir Fagforbundet pirmininko patarėjas Steinar Fulevaag bei norvegų ekonomistas Jorn Handal.

Svečiams iš Norvegijos vertėjauja Tomas Tomilinas (kairėje)


Išsamiau - paspaudus antraštę

Gegužės 10 d. Seimas po svarstymo pritarė Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis numatomas palankesnis teisinis reguliavimas darbo netekusiems asmenims. Už naujas nuostatas balsavo 48 Seimo nariai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 35 parlamentarai. Tam, kad pataisos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Svarstomame projekte bedarbiams siūloma ilginti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmę (iki  9 mėn.), didinti nedarbo socialinio draudimo išmokos maksimalų dydį bei įtvirtinti asmenims palankesnę išmokų skaičiavimo tvarką.


Toliau - spausk antraštę.

Gegužės 10 d. rytą Graikijos parlamentas priėmė nepopuliarų įstatymą, numatantį pensijų reformą ir didesnius mokesčius.


Valdžia aiškina, kad toks įstatymas būtinas norint gauti tarptautinę finansinę paramą. Per numatomą reformą bus sumažintos kai kurios socialinės išmokos, sujungti keli pensijų fondai, didesnius įnašus į pensijų fondus bei didesnius mokesčius turės mokėti ne tik didesnes, bet ir vidutines pajamas gaunantieji.

Įstatymas priimtas neatsižvelgiant į dvi dienas trukusį nacionalinį streiką.

Jau dvi savaitės kaip streikuoja du trečdaliai Belgijos kalėjimų prižiūrėtojų, protestuojančių prieš pablogėjusias darbo sąlygas.

Toliau – spausk antraštę

Gegužės 6 d. dalyvaujant 58 Seimo nariams po svarstymo pritarta naujajam Darbo kodekso projektui. Iš jų 45 balsavo už naują DK redakciją, prieš – 2, susilaikė 11 parlamentarų. Prie viso kodekso nuostatų svarstymo Seimas dar kartą grįš įstatymo priėmimo metu. Tai planuojama padaryti iki šios Seimo sesijos pabaigos.Tokiu atevju DK įsigaliotų nuo 2017 m. sausio 1 d.


Prieš tai Seimo nariai svarstė IV dalį „Darbo ginčai“. Pritarta nuostatai, kad darbo ginčai būtų skirstomi į darbo ginčus dėl teisės (individualūs darbo ginčai dėl teisės ir kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės) ir kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų. Pritarta nuostatai, kad Darbdavio lygmens streikui skelbti turėtų būti gautas ne mažiau kaip ketvirtadalio profesinės sąjungos narių sutikimas.

Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, stebėdama „ne visada sveiku protu suvokiamus politikų sprendimus“ paskelbė akciją „Išrink labiausiai darbuotojams „nusipelniusį“ Seimo narį“. Trijų nominacijų nugalėtojus planuojama apdovanoti birželio 16 dienos profesinių sąjungų mitinge.
Toliau - paspaudus antraštę!

Gegužės 5 d. Seimas tęsė Darbo kodekso (DK) projekto svarstymą. Aptartos nuostatos dėl siūlomos naujos Trišalės tarybos formavimo (numatytas narių kadencijų ribojimas, kriterijai atstovaujamoms organizacijoms), kolektyvinių sutarčių sudarymo tvarkos, svarstytas darbuotojų atstovavimas juridinio asmens valdyme.

Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) prieš kiekvieną Seimo posėdį, kuriame svarstomas DK projektas, rengia piketą. Prie parlamento susirinkę piketuotojai eksponuoja nuotraukas tų parlamentarų, kurie teikia darbuotojams nepalankias pataisas.


PN žiniomis, birželio 16 d. LPSK planuoja surengti protesto akciją.

Toliau – paspaudus antraštę.

Gegužės 3 d. Seimas toliau svarstė naujojo Darbo kodekso projekto nuostatas dėl kolektyvinių darbo santykių, taip pat nuostatas dėl informacijos apie darbo užmokestį ir dirbtą darbą, išskaitų iš darbo užmokesčio, darbuotojų reikalavimų gynimo darbdaviui tapus nemokiam bei dėl žalos atlyginimo.

Prieš plenarinį posėdį prie parlamento vėl piketavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) atstovai. PN žiniomis, gegužės 4 d. šaukiamas neeilinis LPSK valdybos posėdis, kuriame bus svarstomas tolesnių veiksmų planas.

Seimo nariai pritarė nuostatai, kad profesinės sąjungos atstovauja tik savo nariams. Pasigirdus kalbų, jog tai prieštarauja Konstitucijai, Socialdemokratų partija išplatino pranešimą, jog Konstitucija nepažeidžiama, o minėta nuostata esą skatins darbuotojus jungtis į profesines sąjungas.


Toliau - paspaudus antraštę.

Ar tikrai Lietuvos profesinėms sąjungoms bei kairiesiems sukviesti žmones į gatves sutrukdė aplinkybė, kad Lietuvoje tą pačią dieną buvo minima ir Motinos diena? O gal tai - tik pretekstas nieko nedaryti? - tokie ir panašūs klausimai kyla grįžtant prie praėjusių „gegužinių“.

Vis dėlto Vilniuje Gegužės pirmoji buvo paminėta ir "kalendoriškai": profsąjungų palikta tuščia erdve pasinaudojo naujasis judėjimas "Nacionalinis interesas". Vinco Kudirkos aikštėje jis surengė piketą "Už civilizuotus darbo santykius, už socialiai orientuotą valstybę!", akcijoje dalyvavo ir dviejų šalies profsąjungų atstovai (vaizdo įrašas).

Tuo tarpu kitų šalių, įskaitant ir kaimynų latvių (nuotr.:Ryga, Domo a.) profesinės sąjungos gegužės 1 d., sekmadienį, ir šventė, ir kovojo.

Išsamiau - paspaudus antraštę

Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ITUC) paskelbė specialų pareiškimą, skirtą Gegužės pirmajai kaip darbo žmonių solidarumo ir kovos dienai.

"Šią gegužės dieną daugelis žygiuoja su šūkiais už laisvę ir prieš konfliktus bei vergiją. Daugelis mitinguoja už teisingumą pabėgėliams, kiti reikalauja minimalaus darbo užmokesčio ir kolektyvinių derybų bei kviečia priešintis korporacijų godumui. Visa tai yra pagrindiniai lygybės ir socialinio teisingumo principai.

Mūsų vyriausybėms bijant korporacijų galybės, stosime ginti demokratijos ir kovosime prieš korporacijų godumą. už visuotinę gerovę. Mūsų planeta turi būti saugi, o aukščiausia siekiamybė - bendrasis gėris," - pabrėžiama Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos išplatintame ir jos generalinės sekretorės Sharan Burrow pasirašytame pareiškime.

Išsamiau - paspaudus antraštę

Balandžio 29 d. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, įvyko protesto akcija „Už didesnius atlyginimus ir vaikų svajonių išsipildymą“, skirta Tarptautinei darbo dienai, šiemet sutampančiai su Motinos diena. Tarp maždaug pusantro šimto atvykusiųjų dauguma buvo su Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atributika. Atstovauta ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai, kurios atributika - kartu su "Solidarumo" logotipu - buvo ir organizatorių plakatuose.

Pirmoji kalbėjusi LPS „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė priminė, jog Lietuvos atlyginimai yra vieni mažiausių ES, yra nemaža skurstančių šeimų. „Ypač skursta vienišos mamos, kurios, gaudamos minimalų atlyginimą, dirba po 12 val., neturi laiko, kurį galėtų skirti vaikui. O atėjusi namo, kokias vaišes ji atneša vaikui? Šiandien ledų porcija kiek kainuoja? Vaikiškos pėdkelnės?“ – susigraudinusi kalbėjo pirmininkė.

Į mitingą atvyko ir kalbėjo kauniškės „Sandraugos“ pirmininkas Kęstutis Juknis, Kovo 11-osios akto signataras Audrius Rudys.

Išsamiau - paspaudus antraštę

Balandžio 28 d. minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Šiemet šią dieną Valstybinė darbo inspekcija (VDI) antrus metus organizuoja nacionalinį e. testą (konkursą). Į klausimus galima atsakinėti nuo 6 val. ryto iki 24 val.

Testą sudaro 25 klausimai su 3-4 atsakymų variantais, iš kurių reikės pažymėti vieną teisingą. Sprendusieji testą turės galimybę atsispausdinti ar išsisaugoti  savo atsakymus su jų įvertinimo procentais ir jau kitą dieną, t.y. balandžio 29 d., pasitikrinti teisingus atsakymus.

Toliau - spausti antraštę

Šiandien, bandžio 27 d., nuo 10 iki 17 val., UAB „Kėdbusas“ darbuotojai balsuoja dėl streiko. Kolektyvinis ginčas tarp bendrovės vadovybės ir profesinės sąjungos (priklauso Respublikinei jungtinei profesinei sąjungai - RJPS) kilo dėl to, kad darbdavio atstovai vilkina derybas dėl kolektyvinės sutarties, nevykdo įsipareigojimų  ir „dirba nekonstruktyviai“.

Kaip informuojama RJPS tinklalapyje, deryboms dėl kolektyvinės sutarties atnaujinimo darbuotojų atstovai prisistatė vasario 11 d. Kadangi įstatymų nustatytu terminu darbdavys  derybų nepradėjo, kovo 15 d. profesinė sąjunga iškėlė reikalavimus bei pradėjo kolektyvinį ginčą. Profesinės sąjungos narių (daugiau nei pusė visų autobusų parko darbuotojų) susirinkime balandžio 19 d. vienbalsiai nutarta pradėti balsavimą dėl streiko.


Tikra.lt nuotr.: profesinės sąjungos narių susirinkimas, kairėje - RJPS pirmininkas Arvydas Dambrauskas.

Toliau - paspaudus antraštę

Tarptautinei darbo dienai sutampant su sekmadieniu bei Motinos diena profesinės sąjungos gegužinę programą „kompensuos” tarptautinės dienos išvakarėse: „Sandrauga” - balandžio 27 d. apskrituoju stalu, „Solidarumas” ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija – balandžio 29 d. protesto akcija „Už didesnius atlyginimus ir vaikų svajonių išsipildymą“. Kaip pastarosios akcijos preliudija balandžio 27 d. numatoma spaudos konferencija.

Kol kas žinoma, kad gegužės 1 dieną  Gegužės pirmąją ketina minėti tik  asociacija “Nacionalinis interesas”. Anonsuojami tokie jos renginio šūkiai: “Už civilizuotus darbo santykius – už socialiai orientuotą valstybę!“, „Už viešojo sektoriaus išsaugojimą ir plėtrą!“.

PN nuotraukoje: 2013 m. Gegužės pirmoji. Plakate užrašas: “O kur progresiniai mokesčiai?”

Išsamiau - paspaudus antraštę

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" 2016 m. balandžio 1 - 11 d. atliktos apklausos duomenimis, 45 proc. respondentų profesinėmis sąjungomis pasitikėjo, o 39 proc. teigė jomis nepasitikį.

Palyginti su ankstesne, kovo 3 - 5 d., apklausa, pasitikinčiųjų sumažėjo 4 procentais, nepasitikinčiųjų padaugėjo 5 procentais. Žodžiu, kovo mėn. gana netikėtai pasireiškęs itin didelis palankumas profsąjungoms po mėnesio vėl grįžo į nusistovėjusį, tiesa, taip pat gana palankų, vertinimą ( turint galvoje, kad 2015 metų vidutinis "pasitikėjimo - nepasitikėjimo" santykis buvo 42,9 : 38,7).

Tarp 21 vertinamos institucijos profesinės sąjungos grįžo į 15 vietą (prieš mėnesį buvo pakilusios į 14-ąją).

Išsamiau - paspaudus antraštę

Balandžio 21 d. Seime toliau buvo nagrinėjamas naujojo Darbo kodekso (DK) projektas. Kaip informuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), parlamentarai šio įstatymų projekto svarstymui skyrė vos pusvalandį, „per kurį spėjo atmesti Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK) išnagrinėtus sprendimus“. O dėl visos šalies darbuotojams ypač svarbaus Darbo kodekso projekto Seime balsavo vos 85 parlamentarai.

Prieš Seimo posėdį LPSK vėl surengė piketą, protestuodami prieš skubotą DK svarstymą.

Tuo tarpu Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga (LPMS) pradėjo kampaniją – siunčia laiškus Seimo nariams, balsavusiems už darbuotojams žalingas nuostatas. Balandžio 21 d. protesto laiškai išsiųsti 49 Seimo nariams, balandžio 14 d. balsavusiems už  neapibrėžtos apimties darbo sutarčių gražinimą į Darbo kodekso projektą.

Toliau – paspaudus antraštę.

Šiandien, balandžio 21 d., Lietuvos–Lenkijos pasienyje, Kalvarijos pasienio poste, atidaromas pirmasis Europoje Informacinis centras komandiruojamiems darbuotojams ir darbo migrantams.  Viena jo iniciatorių ir įkūrėjų yra Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga „Solidarumas“. Tai – bendradarbiavimo su Valstybine darbo inspekcija ir VšĮ Projektų valdymo ir mokymo centras produktas.

Atidaryme dalyvaus ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) prezidentas Džordžio Dasis (Georges Dassis).  Jis taip pat skaitys pranešimą  apie laisvą darbuotojų judėjimą balandžio 22 d. Seime įvyksiančioje konferencijoje, skirtoje darbuotojų mobilumo problemoms nagrinėti.


Toliau - paspaudus antraštę.

Žinomas politinis veikėjas ir publicistas Vitalijus Balkus, atsiliepdamas į diskusijas, susijusias su šiuo metu Seime svarstomu Socialinio modelio įstatymų paketu, išplatino straipsnį „Prezervatyvo principas darbo santykiuose“, kuriame nagrinėja Lietuvoje realiai egzistuojančią darbdavio- darbuotojo teisinių bei socialinių santykių anatomiją.

Samdomo darbo santykių esmė paprasta: darbdavys perka darbo jėgos paslaugą iš darbuotojo ... Darbuotojas gauna atlygį jau suteikęs darbo jėgos paslaugą, t. y., kol jam neišmokėtas atlygis, jis tampa darbdavio kreditoriumi.

Tačiau realybėje, pabrėžia autorius, kaip tik kredito gavėjo pareigą atsiskaityti darbdaviai moka puikiai pamiršti. Jei stambūs verslininkai vienu balsu tvirtina, kad iki šiol buvęs (esą „sovietinis“) darbo santykių reglamentavimas jiems trukdąs ir esą jie negali operatyviai valdyti darbo jėgos įmonėse, tai vis kyla klausimas, kodėl jie neteigia, kad būtinybė grąžinti paskolas bankams (net jei to labai nenorėtum) taip pat trukdo „valdyti finansinius srautus“? - polemizuoja autorius.

Vitalijus Balkus 2012 m. renginyje Vinco Kudirkos aikštėje „Konstitucija be dekoracijų“ - kadras iš video įrašo


Visas straipsnis – paspaudus antraštę

Balandžio 19 d. Seimui tęsiant naujojo Darbo kodekso projekto svarstymą, balsuota dėl parlamentarų pataisų, susijusių su darbo laiko ir viršvalandžių, atostogų bei darbo užmokesčio reglamentavimu.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) prieš plenarinį Seimo posėdį vėl surengė piketą protestuodama prieš skubotą Darbo kodekso projekto svarstymą Seime (nuotr.). LPSK žada piketuoti prieš kiekvieną Seimo plenarinį posėdį, „kuriame bus svarstomas socialinio modelio likimas“.

Toliau - paspaudus antraštę.

Klaipėdos apskrityje veikiančios profesinės sąjungos kreipėsi į Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnę Ireną Šiaulienę, reikšdamos nepasitenkinimą tiek jos asmeniniais, tiek partijos veiksmais rengiant, svarstant ir priimant naują Darbo kodekso (DK) redakciją.

AB „Švyturys“ profesinės sąjungos komiteto pirmininko Raimondo Tamošausko ir Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovo Petro Bekėžos pasirašyto rašto kopija nusiųsta ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkui Algirdui Butkevičiui.

Beje, I. Šiaulienė rinkimuose į Seimą nuolat kandidatuoja Klaipėdos Baltijos vienmandatėje apygardoje, tačiau išrinkta buvo tik 1992 m. Kituose rinkimuose į Parlamentą ji patekdavo per LSDP sąrašą. 


Toliau - paspaudus antraštę.

Seimas tęsia naujojo Darbo kodekso projekto svarstymą, kurio metu svarstytos parlamentarų pataisos dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

Posėdyje Seimas, svarstydamas nuostatas dėl išmokų atleistiems darbuotojams, sutiko su Seimo narių Irenos Šiaulienės ir Kęstučio Daukšio siūlymu, kad atleidžiamam darbuotojui turėtų būti išmokėta vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Toliau - paspaudus antraštę.

Profesinių sąjungų tinklalapis LabourStart pelnė tarptautinį apdovanojimą - Artūro Svensono premiją (Arthur Svenssons internasjonale pris). Norvegijos nevyriausybinės organizacijos Svenssonstiftelsen 500 tūkst. kronų dydžio premija kasmet skiriama "už sėkmingą kovą dėl darbuotojų teisių pasauliniu mastu".
Šių metų laureatas labourstart.org vienija apie 140 tūkstančių jo naudotojų, palaiko glaudžius ryšius su tarptautiniu profesinių sąjungų judėjimu. Per 18 savo veikimo metų LabourStart inicijavo apie 240 kampanijų prieš darbuotojų teisių pažeidimus. Oficialus apdovanojimo įteikimas vyks Norvegijos sostinėje birželio 15 d.

Išsamiau – paspaudus antraštę

Kaip ir buvo numatyta, balandžio 12 d. Seimas posėdyje pradėjo naujojo Darbo kodekso projekto (projektas Nr. XIIP-3234(2) ES svarstymą, kuriame išklausytos Seimo komitetų išvados ir Seimo frakcijų narių pozicijos, svarstytos parlamentarų pataisos.

Seimas apsvarstė parlamentarų pasiūlymus iki 56 straipsnio (iš viso projekte yra 256 straipsniai). Tolesnis Darbo kodekso projekto svarstymas Seimo posėdyje numatytas balandžio 14 d., ketvirtadienį, taip pat – dviejuose plenariniuose posėdžiuose kitą savaitę.

Dėl svarstymo skubos nuogąstaujančios profesinės sąjungos  konstatuoja, kad kai kurie Seimo nariai siekia DK projektą grąžinti į tokią būseną, koks jis atėjo iš Vyriausybės. Taip būtų nubrauktas ilgas darbas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, kur rasta nemažai kompromisų ir pagerinta darbuotojų situacija.

Toliau – paspaudus antraštę.

Balandžio 12 d. prasidedant Darbo kodekso projekto svarstymo maratonui Seimo eilinėje sesijoje, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) prie parlamento surengė piketą (nuotr.), taip protestuodama prieš "skubotumą". Esą komitetuose dar nebaigti svarstyti visi su Darbo kodeksu susiję įstatymų projektai, Seimo nariai tebeteikia naujus pasiūlymus, be to, neaišku, iš ko susidės visas Socialinio modelio įstatymų paketas,  todėl, LPSK nuomone, tai „gali iškreipti deklaruotus socialinio modelio tikslus“.

LPSK taip pat kviečia visus piliečius stebėti, kaip svarstant Darbo kodekso projektą elgsis Seimo nariai, ir tikisi, jog tai padės rinkėjams apsispręsti, kaip balsuoti Seimo rinkimuose spalio 9 dieną.



PAPILDYTA: Tuo tarpu Lietuvos profesinė sąjunga  „Solidarumas“ kreipėsi į Seimo narius prašydama, kad šie, balsuodami už kiekvieną Darbo kodekso straipsnį, nepamirštų, „jog tai paveiks vienos ar kitos grupės piliečių interesą“.



Toliau - paspaudus antraštę.

Balandžio 12 d. Seimo plenariniame posėdyje pradedamas svarstyti Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas. 

Įstatymas Seime pateiktas svarstyti 2015 metų spalio 15 d., pasak Socialinės apsaugos ir darbo minsiterijos, esą radus sutarimą Trišalėje taryboje, nors profesinės sąjungos teigė, jog dėl svarbiausių aspektų taip ir nepavyko susitarti.


Profesinių sąjungų atstovai gana sėkmingai dirbo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete siekdami kuo labiau apsaugoti darbuotojus nuo darbo santykių liberalizavimo ir kovo 21 d. užregistruota nauja projekto redakcija. Deja, jau ir ji spėjo „apaugti“ naujais pasiūlymais, kurių dauguma – ne darbuotojų naudai.


Toliau - paspaudus antraštę.

2015 metais valdžios aparato (Seimo, Vyriausybės, ministerijų bei joms pavaldžių įstaigų, valstybinių komisijų inspekcijų, tarybų ir teismų) išlaikymas mokesčių mokėtojams kainavo daugiau nei milijardą eurų. Seimo Audito komiteto duomenimis, lyginant su 2010 metais, ši suma išaugo net 136 mln. eurų, - informuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK).

Jos pirmininko Artūro Černiausko teigimu, kol valdininkai linksminasi (pernai beveik 260 tūkst. eurų buvo išleista institucijų darbuotojų jubiliejinių sukakčių progoms), 54 tūkstančiai valstybės tarnautojų vis dar laukia bazinio atlyginimo dydžio atstatymo į prieškrizinį lygį. Todėl esą nereiktų stebėtis, kad „gėdingus atlygius už sunkų darbą gaunantys įvairių sektorių darbuotojai masiškai pradės streikuoti“.

Toliau - paspaudus antraštę.

Latvijos teismų sistemos darbuotojai jaučiasi skriaudžiami, palyginus su teisėjais, kurių atlyginimai per krizę nebuvo sumažinti. Tuo tarpu teisėjų padėjėjams, vertėjams, teismų sekretoriams tebemokama tik 50 proc. tos sumos, kurią būtų galima mokėti pagal galiojančias nuostatas. Neapsikentę sistemos darbuotojai šių metų vasarį įsteigė Latvijos teismų sistemos ir teisėsaugos darbuotojų profesinę sąjungą (Latvijas tiesu sistēmas un tiesību aizsardzības iestāžu darbinieku arodbiedrība).

Interviu leidiniui Neatkarīgā ("Nepriklausomybė") naujosios profesinės sąjungos vadovas Ēriks Pūle (nuotr.) išsakė profesinės sąjungos ryžtą siekti, kad teismų darbuotojams būtų mokami jų aukštoms kvalifikacijoms ir atsakomybei adekvatūs atlyginimai.

Išsamiau – paspaudus antraštę

Lietuva tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), dar vadinamos elitiniu, prestižiniu valstybių klubu, nare siekia jau antrą dešimtmetį. Pagaliau pernai ji buvo oficialiai į klubą pakviesta ir ėmė intensyviai tam ruoštis. Tačiau ar išties narystė EBPO yra panacėja Lietuvai, kaip kad bando įteigti šalies valdžia, ar tai dar viena platforma neoliberalioms idėjoms įgyvendinti?

Jau pirmojoje EBPO Lietuvos ekonominės apžvalgos ataskaitoje kalbama apie lankstesnius darbo santykius, o EBPO atliktas Lietuvos valstybės valdomų įmonių sektoriaus vertinimas sukėlė didelį galvos skausmą Lietuvos miško ir miško pramonės profesinių sąjungų federacijai (LMPF). Mat EBPO rekomenduoja „racionalizuoti“ valstybines įmones, tarp kurių minimos ir 42 miškų urėdijos. LMPF raštu kreipėsi į EBPO generalinį direktorių Angel Gurria (nuot. kairėje) išdėstydama motyvus, kokios ekonominės ir socialinės problemos iškiltų Lietuvoje „sustambinus“ urėdijas ar sujungus jas į vieną įmonę.

Toliau - paspaudus antraštę.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" 2016 m. kovo 3 - 5 d. atliktos apklausos duomenimis, 49 proc. respondentų profesinėmis sąjungomis pasitikėjo, o 34 proc. teigė jomis nepasitikį.

Palyginti su ankstesne, vasario 9-17 d., apklausa, pasitikinčiųjų padaugėjo 5 procentais, nepasitikinčiųjų sumažėjo 3 proc. Tarp 21 vertinamos institucijos profesinės sąjungos pakilo į 14 vietą (prieš mėnesį buvo 15-osios).

Šį kartą darbininkų atstovės geriau buvo vertinamos už komercinius bankus, STT, muitines, prokuratūrą, Vyriausybę, teismus ir Seimą.

Per pastaruosius 6 metus tai - aukščiausias profesinių sąjungų "Baltijos tyrimų" užfiksuotas reitingas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apklausa prasidėjo kovo 4 d., t.y. tik vakar pasibaigus dvi savaites trukusiam pedagogų streikui.

Išsamiau – paspaudus antraštę