NAUJIENOS

Gegužės 22 d. Prancūzijoje įvyks didžiulis viešojo sektoriaus darbuotojų streikas. Devynios viešojo sektoriaus profesinės sąjungos, atstovaujančios 5,7 mln. darbuotojų, rengia streikus ir demonstracijas protestuodamos prieš vyriausybę, kuri iki prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) kadencijos pabaigos įsipareigojo sumažinti 120 tūkst. viešojo sektoriaus pareigybių.

Nuo 2018 m. birželio mėnesio socialinių paslaugų įstaigose dirbantys socialiniai darbuotojai, socialinių darbuotojų padėjėjai, lankomosios priežiūros darbuotojai, kurie yra profesinių sąjungų nariai, gaus 15 proc. didesnį atlyginimą nei profsąjungai nepriklausantieji. Tai numatyta Socialinių paslaugų šakos kolektyvinėje sutartyje, kurią gegužės 18 d. su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pasirašė šešios profesinės sąjungos. 
Sutartis bus taikoma tik jų nariams, ministerijos duomenimis, apie tūkstančiui darbuotojų, dirbančių 35-iose Lietuvos socialinių paslaugų įstaigose.

Gegužės 17 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) surengė spaudos konferenciją „Kodėl mokytojai streikuos ir kiek tai svarbu visam viešajam sektoriui?“. Prieš naująją darbo apmokėjimo sistemą protestuojanti profesinė sąjunga informuoja, kad įspėjamajame streike gegužės 18 d. turėtų dalyvauti apie 1.000 pedagogų iš 52-ų ugdymo įstaigų, esančių 17-oje savivaldybių.

Atsinaujinus diksusijoms dėl to, kad šalies prekybos centrai galėtų nedirbti  per šventes ir atmintinas dienas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) pareiškė, jog ir toliau  laikosi pozicijos, kad šalies prekybos centrų darbuotojai taip pat turėtų laisvadienius.
„Sveikiname diskusijas šia tema ir kartu norime atkreipti dėmesį, kad Europoje nedirbti per šventes ir atmintinas dienas yra įprasta praktika. Juolab, kad naujausia „Spinter tyrimai“ apklausa taip pat parodė, kad didžioji dalis – net 70 proc. – apklaustųjų Lietuvoje nematytų didelių problemų, jei per šventes prekybos centrai nedirbtų“, – akcentuoja naujoji LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.

Gegužės 10 d. Vilniaus universitete įvyko diskusiją „Mokesčių reformos pasekmės viešajam sektoriui“, kurią surengė Humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) asociacijų sąjūdis, Lietuvos Medikų Sąjūdis, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija.

Gegužės 11 d. įvykusiame didžiausio šalies profesinių sąjungų centro – Lietuvos profesinės sąjungos konfederacijos (LPSK) – suvažiavime pirmininke dviejų balsų persvara išrinkta Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė. Ji nurungė ilgametį LPSK pirmininką Artūrą Černiauską.
Generalinio sekretoriaus pareigas delegatų sprendimu toliau eis Janina Matuizienė, ji apie dvidešimčia balsų aplenkė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoją Egidijų Milešiną.

Jau po kelių dienų, gegužės 11 d., didžiausio šalies profesinių sąjungų susivienijimo suvažiavime bus renkamas pirmininkas. Nuo 2005 m. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) vadovaujančiam Artūrui Černiauskui konkurenciją rinkimuose jau yra sudarę Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos koordinatorius Klaipėdos regione Raimondas Tamošauskas (2010 m.) ir buvęs Lietuvos visuomeninių paslaugų profsąjungų federacijos pirmininkas Dainius Paukštė (2014 m.).
Šiemet ilgamečiam LPSK vadovui iššūkį metė Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos vadovė Inga Ruginienė.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) taryba priėmė sprendimą laikinai stabdyti Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) narystę šioje organizacijoje, nes esą atsirado abejonių dėl LPPS vadovybės skaidraus valdymo principų.
Apie tai savo tinklalapyje NPPSS informavo gegužės 2 d., o gegužės 7 d. žiniasklaidą pasiekė LPPS ir dar dviejų susivienijimui priklausančių organizacijų pranešimas „Pareigūnų susivienijimo vadovas atitrūko nuo realybės“.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su medikų profsąjungomis pasirašė Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties priedą, kuriuo numatoma, kaip konkrečiai turi būti didinamos medikų algos, - praneša SAM.
Nors Vyriausybė buvo pritarusi nuo gegužės 1 d. 20 proc. kelti algas, tačiau medikų bendruomenėje buvo baiminamasi, jog skirti pinigai pasieks ne visus. Pagal šį susitarimą visos gydymo įstaigos privalės kelti algas ir jas išmokėti.

Gegužės Pirmoji Vilniuje šiemet paminėta kitaip: daug erdvių pabūti ir pabendrauti su profesinių sąjungų ir Lietuvos socialdemokratų partijos atstovais, šiek tiek kalbų nuo scenos ir daug geros muzikos.
Tiesa, žmonių Vinco Kudirkos aikštėje nebuvo gausu, tačiau atėjusieji buvo geros nuotaikos, o kalbėjusieji nuo scenos pabrėžė sutelktos ir organizuotos kovos už geresnes darbo sąlygas būtinybę bei profesinių sąjungų atgimimą.

Pasaulinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) duomenimis, pasaulyje per praėjusius metus daugiau nei 2,5 milijonų darbuotojų žuvo darbo vietose ar mirė nuo patirtų traumų bei profesinių ligų.
ES dėl su darbu susijusių priežasčių kasmet darbe miršta apie 164 tūkst. gyventojų. Iš jų 5 580 žūva dėl nelaimingų atsitikimų darbe, o 159 tūkst. miršta dėl su darbu susijusių sveikatos sutrikimų.
Lietuvoje tuo tarpu darbe žūsta 2 kartus dažniau (statybos sektoriuje – beveik 4 kartus dažniau) žmonių negu vidutiniškai kitose ES šalyse.

Balandžio 26 d. prie Seimo įvyko Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) mitingas „Ką pasiūlysite medikams rytoj?“. Su šūkiu „Kartu su medikais – už valstybę ir jos ateitį!“ mitinge dalyvavo ir mokytojai, dėstytojai, kultūros, socialiniai darbuotojai.
Medikų peticijos su 43 tūkst. piliečių parašų pasiimti atėjo pats Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, apie siūlomą ir galimą mokesčių reformą nuo scenos diskutavo ir skirtingų ekonomikos mokyklų atstovai Rūta Vainienė bei Justas Mundeikis.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) informuoja, jog kartu su Nacionaliniu aktyvių mamų sambūriu ir Muitinės darbuotojų profesine sąjunga raštu kreipėsi į Trišalę tarybą su prašymu įvertinti, ar Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas gali atstovauti darbuotojų interesams Trišalėje taryboje.
Tokias abejones minėtų organizacijų atstovams sukėlė žiniasklaidoje aprašytas A. Černiausko vizitas į kovo 30 d. Rusijoje vykusią tarptautinę konferenciją „Socialiniai darbo konfliktai Rusijoje ir pasaulyje“ (nuotr.), kurią organizavo esą glaudžiais ryšiais su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu susijusi Rusijos nepriklausomų profesinių sąjungų federacija (RNPSF).

Balandžio 23 d. Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) tarybos narių grupė, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos vadovė Aldona Baublytė, Antakalnio poliklinikos vadovas Evaldas Navickas Vyriausybėje susitiko su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu ir sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.
Nors premjeras susitikime ir teigė, jog kad duotas pažadas 20 proc. didinti medikų atlyginimo fondą vykdomas, tačiau LMS mitingo balandžio 26 d., 16 val., Nepriklausomybės aikštėje neatšaukia. Dar daugiau – prie medikų jungiasi ir mokytojai, mokslininkai, socialiniai darbuotojai.

Balandžio 21-22 d. Druskininkuose vykusioje 44-ojoje Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) asamblėjoje asociacija „LPSK jaunimas“ prisijungė prie didžiausios skėtinės jaunimo organizacijos šalyje ir tapo nariais stebėtojais, - informuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK).

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija balandžio 12 d. patenkino profesinių sąjungų skundą dėl Policijos departamento sprendimų panaikinimo, - informuoja Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas ir Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga.
Teismas panaikino 11 Lietuvos generalinio komisaro įsakymų, kuriais 2016 m. rugpjūtį-rugsėjį visoje Lietuvoje buvo įsteigtos naujos pareigybės. „Tai reiškia, kad visos šių įsakymų pagrindu įsteigtos pareigybės yra įsteigtos neteisėtai“, - konstatuoja profsąjungos.

Šį šeštadienį, balandžio  7 d., 12.00 val., Kaune Lietuvos miško ir miško pramonės profesinių sąjungų federacija (LMPF) rengia akciją „Bėgu švariame miške“. Iniciatyvos tikslas yra į švarinimosi akciją įtraukti fiziškai aktyvius žmones, kurie bėgdami ar eidami savo pasirinktu maršrutu surinktų ir šukšles.
Švedijoje 2016 m. gimusi, tačiau Lietuvoje dar nauja iniciatyva startuos Valstybinės miškų urėdijos Kauno  padalinio teritorijoje, Romainių g. 2, Kaunas. Organizatoriai siekia, kad tokio tipo švarinimosi akcija taps nuolatine miškuose laiką leidžiančių žmonių veikla.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad po išsamaus pasiruošimo kovo pradžioje pagal pilotinį projektą buvo atliktas Jungtinių operacijų centro (JOC) organizuotas patikrinimas statybos objekte Zujūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone.
Jungtinės VDI, policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Migracijos tarnybos, Sodros ir FNTT pajėgos, anot VDI vaodvo Jono Griciaus, ir toliau sistemingai ieškos prekybos žmonėmis darbo išnaudojimo tikslais, nelegalaus ar nedeklaruoto darbo, užsieniečių nelegalus darbo, darbo užmokesčio mokėjimo vokeliuose, kitų mokestinių pažeidimų, susijusiu su darbu, atvejų.

Tebevykstant valstybinio miškų ūkio pertvarkai, kuriai pernai aktyviai priešinosi miškininkai, aistros kiek aprimo. Valstybinių miškų urėdijoje veikiančių profesinių sąjungų jungtinės atstovybės nariai reguliariai susitikinėja su centrinės urėdijos vadovais, o su naujai patvirtintu direktoriumi Mariumi Pulkauninku darbuotojų atstovai svarbias temas aptarė kovo 27 d.
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) pirmininkė Inga Ruginienė sako, jog šiuo metu vykstantis konstruktyvus dialogas teikia vilčių. „Norėtųsi, kad taip tęstųsi ir toliau, tačiau – pagyvensim, pamatysim“, - portalui lprofsajungos.lt sakė pirmininkė.

Nemažai žmonių piktinosi prieš dvi savaites Alytuje įvykusiomis karinėmis pratybomis, kurių metu buvo imituojamas protesto akcijos malšinimas. Miesto aikštėje „Norim algos, o ne pašalpos!” skanduojančius piliečius atvažiavę policininkai išguldė ant žemės, o norėjusiam juos apginti praeiviui net buvo sulaužyta ranka.
„Tokia situacijos baigtis – raumeningų ginkluotų vyrų susistumdytai miesto centre, išguldyti protestuotojai, lūžusi ranka – perša mintį, kad taikūs mitingai Lietuvoje yra nelaukiami ir net gali būti malšinami jėga“, - komentuoja Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel.

Šią savaitę streikuoja prekybos internetu bendrovės „Amazon“ darbuotojai Ispanijoje ir Vokietijoje. Streiką naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį pradėjo 98 proc. netoli Madrido esančio logistikos centro darbuotojų. Tai pirmasis streikas ispaniškajame „Amazon“ padalinyje.
Tuo tarpu jų kolegos Vokietijoje reikalaudami tarifinės sutarties streikuoja jau ne pirmąjį kartą. Kadangi „Amazon“ kategoriškai atsisako derėtis dėl atlyginimų, šiąnakt vidurnaktį streiką pradėjo Leipzigo padalinio darbuotojai.

Kovo 11 d. Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje policijos profesinės sąjungos surengė protesto akciją. Vykstant Nepriklausomybės atkūrimo renginiams pareigūnų piketu siekta atkreipti šalies vadovų dėmesį į sistemingai pažeidžiamas policijos pareigūnų teises.
„Pareigūnas turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“, „Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir savarankiškai“, „Premjere, ar profesinės sąjungos – blogis?“ - tokius plakatus laikė akcijos dalyviai, kurie lipnia juostele buvo užsiklijavę ir burnas.

Kovo 8 d. Vilniuje paminėta jau tradicija tampančiomis eitynėmis už moterų teises. „Tokios Lietuvos dukroms nepaliksime: POKYČIAI BELDŽIASI!“ - taip pavadintas renginys šiemet. Jo dalyviai rinkosi Katedros aikštėje, iš kur Gedimino prospektu, stabtelėję prie Kudirkos aikštės, keliavo iki Seimo. Prie Mažvydo bibliotekos įvyko mitingas. Pagrindinis reikalavimas – ratifikuoti Stambulo konvenciją, kurios pagrindinis tikslas – smurto, ypač prieš moteris, šalinimas.

Kovo 6 d. gyvenimą pradėjo iniciatyva „Laisvadienis Laisvės dieną“, kuria siekiama apginti laisvę nedirbti per šventes daugiau nei 30 tūkstančių Lietuvos prekybos centrų darbuotojų.
Akcijos organizatoriai – kairieji visuomenininkai – kviečia iki kovo 11 d. lankantis prekybos centruose parduotuvės personalui perduoti skrajutę su raginimu „švęsti Lietuvos laisvę kartu“. Prekybos centrų savininkai kviečiami „bent kelias dienas per metus sumokėti visiems savo darbuotojams įprastą darbo dienos algą ir išleisti juos švęsti su visa šalimi“.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pareiškė palaikanti šią akciją.

Kovo 1 d. įvykusiame Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) tarybos posėdyje prisistatė kandidatai į LPSK pirmininko ir generalinio sekretoriaus pareigybes. Didžiausio Lietuvoje profesinių sąjungų centro vadovai bus renkami eiliniame suvažiavime, kuris vyks gegužės 11 d.
Į LPSK pirmininko pareigas kandidatuoja dabartinis pirmininkas Artūras Černiauskas ir Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė, o į generalinio sekretoriaus - dabartinė generalinė sekretorė Janina Matuizienė ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Egidijus Milešinas.

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) informuoja, jog pradėtos konsultacijos dėl Valstybinių miškų urėdijos struktūros. Pirmasis valstybinių miškų urėdijos ir profesinių sąjungų jungtinės atstovybės susitikimas įvyko vasario mėn. 22 d. Kaune. Šiame susitikime konsultuotasi dėl regioninių padalinių skaičiaus, dėl šių padalinių centrų vietos, dėl kvalifikacinių reikalavimų padalinių vadovams. Taip pat aptarta įmonės centrinės administracijos struktūra.

Beveik du mėnesius socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėjo pareigas ėjęs Vladimir Banel atsistatydino. Jo teigimu, tiek laiko pakako, kad būtų atliktas jam pavestas darbas.
V. Banel buvo atsakingas už socialinės partnerystės, socialinio dialogo vystymo, darbuotojų atstovavimo, jų derybinių galių stiprinimo klausimų įgyvendinimą.

Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 1977 m. galioja įstatymas, pagal kurį darbuotojai, nesantys darbovietėje veikiančios profesinės sąjungos nariais, privalo prisidėti prie išlaidų, susijusių su derybomis dėl naujų kolektyvinių sutarčių.
„Tačiau prieš profsąjungas nusiteikusios jėgos ketina sunaikinti viešojo sektoriaus darbuotojų ir mokytojų profesines sąjungas“, - informuoja tarptautinė švietimo sektoriaus profesinių sąjungų organizacija „Švietimo internacionalas“ (Education internacional – EI).

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad prieššventinė savaitė, deja, tapo ypatingai paženklinta netektimis darbe – viena po kitos netekome trijų gyvybių.
„Akivaizdu, kad visų šių tragedijų šaknys iš esmės tos pačios, – sako Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. – Kiekvienos gyvybės saugumas buvo aplaidžiausiai patikėtas vien žmogiškajam veiksniui. Tuo tarpu darbų organizavimas, techninės priemonės tam ir yra būtinos, kad žmogiškojo veiksnio riziką sumažintų iki minimumo“.

Šią savaitę Slovėnijoje vyksta viešojo sektoriaus darbuotojų protestai. Streikų bangą pirmadienį pradėjo Slovėnijos policija, reikalaudama 15 proc. pakelti darbo užmokestį. Antradienį dviem valandomis darbą sustabdys sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojai, o trečiadienį streikuos mokytojai.
Sausio 24 d. vieną dieną jau streikavo 30 tūkst. Slovėnijos valstybės tarnautojų, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos darbuotojų reikalaudami augant ekonomikai didinti ir atlyginimus (nuotr.).