NAUJIENOS

Gruodžio 19 d. Rygoje įsteigta Baltijos šalių profesines sąjungas vienijanti organizacija „Baltic organising alliance“ (Baltijos organizavimo aljansas, BOA), kurios tikslas – pėsti narystę Baltijos šalyse bendradarbiaujant su skandinavų profsąjungomis.
Šios organizacijos prezidente išrinkta Lietuvos miško ir miško pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė nuotr. pirma iš kairės), viceprezidentu – Martins Dunskis iš Latvijos statybininkų federacijos.

„Marksas = Leninas = Stalinas = Gulagas”, - tokia formulė, anot prof. Andriaus Bielskio, kritinės minties instituto DEMOS direktoriaus, deja, vis dar galioja Lietuvoje. Atidarydamas tarptautinį koliokviumą, skirtą Karlo Markso knygos „Kapitalas“ pirmojo tomo 150 metinėms, jis pabrėžė, jog  renginys, skirtas pagerbti šiai knygai, yra ypač prasmingas šiandien, kai Lietuvoje stebimos negeros tendencijos – siaurinti demokratijos ribas, nuolat gąsdinti žmones grėsmėmis iš užsienio.
Prasminga ir tai, kad susitikimas vyko Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurios direktorius Renaldas Gudauskas pabrėžė, jog ši erdvė nebijo jokių temų, ypač susijusių su kritine mintimi, demokratija. „Turime pažinti reiškinį, turėjusį didelės įtakos visuomenės raidai“, - sakė jis.

Artėjant žiemos švenčių laikotarpiui Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tiek darbuotojams, tiek darbdaviams aktualias teises bei pareigas pagal naująjį Darbo kodeksą. Prieššventinę dieną darbo laikas trumpinamas viena valanda; už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis; jei švenčių dieną dirbami viršvalandžiai, už juos mokamas ne mažiau kaip du su puse karto didesnis atlyginimas. Apie tai ir administracinę atsakomybę darbdaviams – VDI konsultacijoje.

Šiuo metu Seime svarstomą įstatymo projektą, kuris įpareigotų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčias įmones deklaruoti didelius sandorius, kritikuoja ne tik pačios bendrovės, bet ir darbuotojų atstovai. Į strateginių įmonių sąrašą patenkančios AB „Achema“ profesinė sąjunga įspėja, kad „vienas absurdiškesnių šios valdžios sprendimų“ turės įtakos kiekvienam strateginės įmonės darbuotojui.
Achemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė įspėja, jog ne vieneri metai įvairiais mokesčiais ir apribojamais smaugiamos bendrovės darbuotojai jau pavargo iš darbdavio girdėti, jog nėra lėšų gerinti darbo sąlygoms ar kelti atlyginimams. O naujas siūlymas, leisiantis politikams tiesiogiai kištis į įmonės veiklą ir ją destabilizuoti, kelia dar daugiau nerimo dėl ateities.

"Per  pusmetį, kai galioja naujasis Darbo kodeksas, baimės ar didelių nesusipratimų dar neturėjome, - pasakoja AB "Utenos trikotažas" profesinės sąjungos pirmininkė Vilija Bierontienė. - Kadangi įmonė yra didelė ir socialiai atsakinga, tai yra  laikomasi įstatymų, vidinių darbo taisyklių, susitarimų.  Dėl įvairių priežasčių didelėje įmonėje (išėjimas į pensiją, į kitą darbą ar emigravimas dėl didesnio atlyginimo) vyksta nuolatinė darbuotojų kaita, todėl tiek darbininkų, tiek specialistų trūksta. Kokios nors drastiškos priemonės atleidžiant ar kitais atvejais, kai reikėtų įsikišti profsąjungai, per pusmetį nebuvo... Žinoma, niekada nesakyk niekada".

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Darbo kodeksui, į darbo tarybas gali būti renkami ir valstybės tarnautojai. Valstybės tarnybos departamentas primena, kad iki 2017 m. gruodžio 31 d. darbdaviai turi sudaryti darbo tarybos rinkimų komisijas.

Lapkričio 26 d. įvyko steigiamasis Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos suvažiavimas. Naujos organizacijos, sukurtos susijungus Lietuvos mokytojų (LMPS) ir Lietuvos švietimo įstaigų (LŠĮPS) profesinėms sąjungoms, vadovu išrinktas pastarosios pirmininkas Eugenijus Jesinas (antras iš kairės).
LMPS pirmininkė Jūratė Voloskevičienė (antra iš dešinės) į vadovo postą nekandidatavo, o LMPS darbuotoja Eglė Žukauskaitė (pirma iš kairės), rinkimuose nusileidusi Euginijui Jesinui, tapo pirmininko pavaduotoja. Kitu pavaduotoju išrinktas Ramūnas Znutas (pirmas iš dešinės).

Lapkričio 20 d. keturios Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai priklausančios profesinės sąjungos kreipėsi į Seimo narius išreikšdamos viltį, kad šie balsuos už Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymą bazinės mėnesio algos (BMA) dydį nuo 2018 m. sausio 1 d.  pakelti iki 137 eurų.
Tuo tarpu vyriausybė 2018 m. siūlo nustatyti 132 eurų BMA. „Manome, kad po krizės praėjus beveik 9 metams, teikti tokį pasiūlymą yra nesąžininga ir nepadoru viešojo sektoriaus darbuotojų atžvilgiu“, - teigiama profsąjungų rašte.

Lapkričio 18 d. įvykusio Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) suvažiavimo delegatai nesuteikė organizacijos pirmininkui Andriui Navickui įgaliojimų pasirašyti Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį. „Švietimo bendruomenė galutinai įsitikino, kad valdžia kelis dešimtmečius vedžiojo ją už nosies“, - LŠDPS pranešime spaudai cituojamas A. Navickas.

Lapkričio 15 d. įvyko Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) asociacijos steigiamasis susirinkimas. Dalyvavo Seimo opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas, kuris, kaip medikas, tapo ir vienu iš organizacijos steigėjų, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.
Susirinkime taip pat dalyvavusi Medicinos įstaigų darbuotojų profesinė sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė buvo išrinkta ir į naujos organizacijos tarybą.

Švedija sveikatos apsaugos ir socialiniame sektoriuose vykdo eksperimentą – sutrumpino darbo laiką už tą patį atlyginimą. Rezultatas: kokybė ir našumas padidėjo, darbuotojų sergamumas sumažėjo.
Daugelyje šalių yra įprasta 8 valandų darbo diena, tačiau nepakenktų žvilgtelėti į Švedijos patirtį. Čia aštuonių valandų diena nebėra laikoma paskutiniu išminties žodžiu. Čia taip pat neaukštinamas „lankstumas“, kuris iš tikrųjų tik reiškia daugiau darbo valandų. Tačiau už tą patį atlyginimą dirbdami 6 valandas per dieną skandinavai dalijasi gera patirtimi.

Lapkričio 15 d. Vyriausybės posėdyje ketinama svarstyti Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio (BMA) dydžio įstatymo projektą, kuriuo siūloma jį kelti nuo nuo 130,5 iki 142 eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Seimo narių Algirdo Syso ir Andriaus Palionio projektui pritarti, tačiau nesvarstyti.

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF), matydama, kad miškų urėdijų reorganizavimas ir toliau vyksta bėgimo prieš traukinį principu, kreipėsi į Vilniaus apygardos Administracinį teismą.
Miškų urėdijų reorganizavimo procesas nebuvo pradėtas tinkamai, nebuvo priimti esminiai reorganizavimą įgyvendinantys teisės aktai, o priimtieji kelia abejonių dėl jų teisėtumo, - apie teisininkų išvadas informuoja federacija.

Lapkričio 7 d. įvykusiame Trišalės tarybos posėdyje toliau buvo svarstomas spalio viduryje pasirašyto Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų likimas. Kadangi praeitame posėdyje nebuvo rasta vieninga pozicija, nuo ko turėtų prasidėti ir kaip turėtų atrodyti susitarimo vykdymas, nuspręsta, kad visos trys šalys šiandien ateis su savo pasiūlymais.
Tačiau vieningos nuomonės, net kas apskritai turėtų rengti susitarimo vykdymo priemonių planą, neprieita ir šį kartą.

Lapkričio 6 d. Vyriausybės Baltojoje salėje iškilmingai pasirašyta švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis. „Istorinis žingsnis“, „istorinė sutartis“, - žodžiai, skambėję pasirašymo ceremonijoje, kurioje, beje, nedalyvavo vienos iš dėl sutarties besiderėjusių profsąjungų vadovas – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Anot jo, pasirašius dokumentą grėsmių mokytojams kils daugiau negu bus iš to naudos.

Lietuvoje oficialiai veikia trys nacionaliniai profesinių sąjungų centrai: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federacija (LDF). Pastarieji du dar 2014 m. pabaigoje įformino partnerystės sutartį, kuri turėjo atvesti į susijungimą. Tačiau jau kurį laiką LDF balso iš viso nesigirdi, o šių metų pradžioje ji pašalinta ir iš Trišalės tarybos.
Vis dėlto judesius dėl susijungimo pradėjo daryti du likę profesinių sąjungų junginiai. Pirmasis jungimosi darbo grupių susitikimas įvyko spalio 27 d., - praneša „Solidarumas“.

Parengtą ir Vvriausybės patvirtintą švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį pasirašyti ketinama lapkričio 6 d.
Tačiau ne visos dėl sutarties besiderėjusios profesinės sąjungos tą dieną ją pasirašys. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS), jos pirmininkui Andriui Navickui ir tarybai sutarties projektas kelia esminių abejonių, todėl nuspręsta sutarties pasirašymo klausimą spręsti artėjančiame suvažiavime lapkričio 18 d.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) įsikūrė profesinė sąjunga, - neseniai paskelbta SADM tinklalapyje. Spalio 11 d. 90 ministerijos darbuotojų tapo profesinės sąjungos steigėjais, o narių nuolat daugėja.
Su naujos organizacijos pirmininku Struktūrinės paramos valdymo skyriaus vedėju Artūru Bytautu susitikome spalio 19 d., - netrukus po to, kai profsąjungos atstovai pirmą kartą oficialaus vizito pabuvojo pas ministerijos vadovą Liną Kukuraitį.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" 2017 m. rugsėjo 25 - spalio 8 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 43 proc. respondentų profesinėmis sąjungomis pasitikėjo, o 40 proc. teigė jomis nepasitikį. Tarp 20 į apklausos sąrašą įtrauktų institucijų profesinės sąjungos 18-osios. Prasčiau už jas buvo vertinama Vyriausybė (43:52) ir Seimas (32:64).

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, jog vėlų spalio 18 d. vakarą susitarta su švietimo darbuotojų profesinių sąjungų atstovais dėl šakos kolektyvinės sutarties.
Dvi profesinės sąjungos – Lietuvos švietimo (LŠPS) ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) – nors ir rezervuotai, tačiau sveikina derybų pabaigą ir reiškia viltį dėl sklandaus tolesnio darbo. Tuo tarpu Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) paskelbtame pirmininko Andriaus Navicko komentare teigiama, jog derybų rezultatas netenkina, o koordinavimo taryba spręsianti, ar netęsti šešių profsąjungų pradėto kolektyvinio ginčo.

Spalio 17 d. Trišalės tarybos nariai diskutavo apie tai, kaip dieną prieš posėdį pasirašytas susitarimas dėl šalies pažangai būtinų reformų turėtų būti įgyvendintas. Vyriausybės, penkių verslui atstovaujančių organizacijų ir dviejų profesinių sąjungų atstovų pasirašytas dokumentas, atrodo, visoms šalims taps galvos skausmu: kaip „priversti“ vieni kitus laikytis sutartyje numatytų įsipareigojimų?
Papildymai - mėlyna spalva

Šešios švietimo profesinės sąjungos, įteikusios reikalavimus vyriausybei, apie tolesnį kolektyvinio ginčo kelią spręs po rytdienos, spalio 18 d., susitikimo Švietimo ir mokslo ministerijoje. Tuo tarpu penkios medikų profsąjungos dar tebelaukia atsakymo į savo prisistatymą kolektyvinėms deryboms dėl atlyginimų augimo. Medikams atstovaujančios organizacijos į vyriausybę kreipėsi spalio 3 d., o ši jų raštą Sveikatos apsaugos ministerijai persiuntė spalio 12 d.

Spalio 16 d. Vyriausybėje pasirašytas Susitarimas dėl šalies pažangai būtinų reformų. Jį pasirašė premjeras Saulius Skvernelis, penkių verslą ir investuotojus vienijančių organizacijų ir dviejų profesinių sąjungų vadovai.
Portalo lprofsajungos.lt žiniomis, svarstant dokumento projektą tiek Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK), tiek Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybose diskusijų ar abejojančiųjų susitarimo nauda netrūko.

Vyriausybė visuomenei pristatė 2018 metų valstybės biudžeto projektą. Atlyginimų augimo reikalaujančios švietimo profesinės sąjungos kol kas projekto nekomentuoja, tačiau neatrodo, kad einama susitarimo linkme. 
Pareigūnai įvertino šiokį tokį finansavimo augimą teisėsaugos įstaigoms, tačiau tai, anot Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininko Vladimir Banel, optimizmo nekelia.

Spalio 17 d., minint Tarptautinę kovos su skurdu dieną, Lietuvos profesinės sąjunga „Sandrauga“, matydama šią problemą aštrėjant, Kaune rengia eitynes ir mitingą.
Renginio pradžia – 14 val. prie Laisvės al. 46 namo, kuriame įsikūrusi „Sandraugos“ būstinė, o einama bus link Kauno miesto savivaldybės, kur numatytas mitingas.

Kaip esame informavę, rugsėjo 26 d. šešios švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vyriausybei įteikė reikalavimus pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį, kurioje būtų numatyti įsipareigojimai didinti mokytojų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimus, mažinti mokinių skaičų klasėse ir pan.
Spalio 9 d. švietimo ir mokslo ministrė pasikvietė pedagogų atstovus aptarti reikalavimų, tačiau anot profsąjungų pranešimų, susitikimas įtampos nesumažinęs, socialinis dialogas – imituotas, o ministrės rūpestis mokytojais – apsimestinis.

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija žiemą ir pavasarį aktyviai priešinosi, anot jos, beatodairiškai buldozeriu stumiamai valstybinių miškų ūkio pertvarkai, kuriai pagrįsti nebuvo atlikta jokių rimtų tyrimų ir analizių, deramai nesikonsultuota su socialiniais partneriais. Seimas vasarą vis dėlto uždegė žalią šviesą reformai, kurios sumanytojai ketina 42 urėdijas kartu su Generaline miškų urėdija ir Valstybiniu miškotvarkos institutu sujungti į vieną centralizuotą įmonę. Su federacijos pirmininke Inga Ruginiene kalbamės apie tai, kas šiuo metu vyksta miškų ūkyje, kuo gyvena žmonės ir kas jų laukia ateityje.

Pasaulyje vis didėja atotrūkis tarp 1 proc. pačių turtingiausių žmonių ir likusių planetos gyventojų. Maža to, 4-oji pramonės revoliucija gresia dar labiau pažeisti ir taip nesaugiai besijaučiančių darbuotojų interesus. Visai tai Didžiojo septyneto susitikime Italijoje darbo ministrams priminė ir reikalavimus įteikė tarptautinės profesinių sąjungų bendruomenės atstovai, - praneša Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija.

Dar 2016 m. spalio mėnesį LŠĮPS (Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga; vadovas Eugenijus Jesinas), LŠPS (Lietuvos švietimo profesinės sąjungos; vad. Audrius Jurgelevičius) ir LMPS (Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos; vad. Jūratė Voloskevičienė) tarybų bendrame posėdyje buvo nuspręsta jungtis į vieną darinį. Bendra organizacija turėjo vadintis Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija, o jos steigiamąjį suvažiavimą planuota sukviesti šių metų spalio 5 d. Tačiau dar rugsėjo 14 d. LMPS tinklalapyje paskelbtas pranešimas "apie numatomą Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos reorganizavimą bei reorganizavimo sąlygų sudarymą", t.y. dviejų, o ne visų trijų organizacijų jungimąsi.

Liepos mėnesį prasidėjęs Latvijos šeimos gydytojų streikas dar gali tęstis iki spalio 5 d. Apie tai rugsėjo 29 d. pranešė Latvijos šeimos gydytojų asociacijos (Ģimenes ārstu asociācija) vadovė Sarmīte Veide. Iki minėtos datos neradus kompromiso su sveikatos apsaugos ministerija, medikų protestai gali būti tęsiami "sunkesniu būdu", nes po trijų savaičių streiko asociacija perėjo "modifikuoto streiko" formą ir pradėjo priiminėti pacientus, tik apribodami jų skaičių iki 20 žmonių per dieną.