NAUJIENOS

Tebevykstant valstybinio miškų ūkio pertvarkai, kuriai pernai aktyviai priešinosi miškininkai, aistros kiek aprimo. Valstybinių miškų urėdijoje veikiančių profesinių sąjungų jungtinės atstovybės nariai reguliariai susitikinėja su centrinės urėdijos vadovais, o su naujai patvirtintu direktoriumi Mariumi Pulkauninku darbuotojų atstovai svarbias temas aptarė kovo 27 d.
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (LMPF) pirmininkė Inga Ruginienė sako, jog šiuo metu vykstantis konstruktyvus dialogas teikia vilčių. „Norėtųsi, kad taip tęstųsi ir toliau, tačiau – pagyvensim, pamatysim“, - portalui lprofsajungos.lt sakė pirmininkė.

Nemažai žmonių piktinosi prieš dvi savaites Alytuje įvykusiomis karinėmis pratybomis, kurių metu buvo imituojamas protesto akcijos malšinimas. Miesto aikštėje „Norim algos, o ne pašalpos!” skanduojančius piliečius atvažiavę policininkai išguldė ant žemės, o norėjusiam juos apginti praeiviui net buvo sulaužyta ranka.
„Tokia situacijos baigtis – raumeningų ginkluotų vyrų susistumdytai miesto centre, išguldyti protestuotojai, lūžusi ranka – perša mintį, kad taikūs mitingai Lietuvoje yra nelaukiami ir net gali būti malšinami jėga“, - komentuoja Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel.

Šią savaitę streikuoja prekybos internetu bendrovės „Amazon“ darbuotojai Ispanijoje ir Vokietijoje. Streiką naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį pradėjo 98 proc. netoli Madrido esančio logistikos centro darbuotojų. Tai pirmasis streikas ispaniškajame „Amazon“ padalinyje.
Tuo tarpu jų kolegos Vokietijoje reikalaudami tarifinės sutarties streikuoja jau ne pirmąjį kartą. Kadangi „Amazon“ kategoriškai atsisako derėtis dėl atlyginimų, šiąnakt vidurnaktį streiką pradėjo Leipzigo padalinio darbuotojai.

Kovo 11 d. Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje policijos profesinės sąjungos surengė protesto akciją. Vykstant Nepriklausomybės atkūrimo renginiams pareigūnų piketu siekta atkreipti šalies vadovų dėmesį į sistemingai pažeidžiamas policijos pareigūnų teises.
„Pareigūnas turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti“, „Profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir savarankiškai“, „Premjere, ar profesinės sąjungos – blogis?“ - tokius plakatus laikė akcijos dalyviai, kurie lipnia juostele buvo užsiklijavę ir burnas.

Kovo 8 d. Vilniuje paminėta jau tradicija tampančiomis eitynėmis už moterų teises. „Tokios Lietuvos dukroms nepaliksime: POKYČIAI BELDŽIASI!“ - taip pavadintas renginys šiemet. Jo dalyviai rinkosi Katedros aikštėje, iš kur Gedimino prospektu, stabtelėję prie Kudirkos aikštės, keliavo iki Seimo. Prie Mažvydo bibliotekos įvyko mitingas. Pagrindinis reikalavimas – ratifikuoti Stambulo konvenciją, kurios pagrindinis tikslas – smurto, ypač prieš moteris, šalinimas.

Kovo 6 d. gyvenimą pradėjo iniciatyva „Laisvadienis Laisvės dieną“, kuria siekiama apginti laisvę nedirbti per šventes daugiau nei 30 tūkstančių Lietuvos prekybos centrų darbuotojų.
Akcijos organizatoriai – kairieji visuomenininkai – kviečia iki kovo 11 d. lankantis prekybos centruose parduotuvės personalui perduoti skrajutę su raginimu „švęsti Lietuvos laisvę kartu“. Prekybos centrų savininkai kviečiami „bent kelias dienas per metus sumokėti visiems savo darbuotojams įprastą darbo dienos algą ir išleisti juos švęsti su visa šalimi“.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pareiškė palaikanti šią akciją.

Kovo 1 d. įvykusiame Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) tarybos posėdyje prisistatė kandidatai į LPSK pirmininko ir generalinio sekretoriaus pareigybes. Didžiausio Lietuvoje profesinių sąjungų centro vadovai bus renkami eiliniame suvažiavime, kuris vyks gegužės 11 d.
Į LPSK pirmininko pareigas kandidatuoja dabartinis pirmininkas Artūras Černiauskas ir Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė, o į generalinio sekretoriaus - dabartinė generalinė sekretorė Janina Matuizienė ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Egidijus Milešinas.

Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) informuoja, jog pradėtos konsultacijos dėl Valstybinių miškų urėdijos struktūros. Pirmasis valstybinių miškų urėdijos ir profesinių sąjungų jungtinės atstovybės susitikimas įvyko vasario mėn. 22 d. Kaune. Šiame susitikime konsultuotasi dėl regioninių padalinių skaičiaus, dėl šių padalinių centrų vietos, dėl kvalifikacinių reikalavimų padalinių vadovams. Taip pat aptarta įmonės centrinės administracijos struktūra.

Beveik du mėnesius socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėjo pareigas ėjęs Vladimir Banel atsistatydino. Jo teigimu, tiek laiko pakako, kad būtų atliktas jam pavestas darbas.
V. Banel buvo atsakingas už socialinės partnerystės, socialinio dialogo vystymo, darbuotojų atstovavimo, jų derybinių galių stiprinimo klausimų įgyvendinimą.

Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 1977 m. galioja įstatymas, pagal kurį darbuotojai, nesantys darbovietėje veikiančios profesinės sąjungos nariais, privalo prisidėti prie išlaidų, susijusių su derybomis dėl naujų kolektyvinių sutarčių.
„Tačiau prieš profsąjungas nusiteikusios jėgos ketina sunaikinti viešojo sektoriaus darbuotojų ir mokytojų profesines sąjungas“, - informuoja tarptautinė švietimo sektoriaus profesinių sąjungų organizacija „Švietimo internacionalas“ (Education internacional – EI).

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad prieššventinė savaitė, deja, tapo ypatingai paženklinta netektimis darbe – viena po kitos netekome trijų gyvybių.
„Akivaizdu, kad visų šių tragedijų šaknys iš esmės tos pačios, – sako Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas. – Kiekvienos gyvybės saugumas buvo aplaidžiausiai patikėtas vien žmogiškajam veiksniui. Tuo tarpu darbų organizavimas, techninės priemonės tam ir yra būtinos, kad žmogiškojo veiksnio riziką sumažintų iki minimumo“.

Šią savaitę Slovėnijoje vyksta viešojo sektoriaus darbuotojų protestai. Streikų bangą pirmadienį pradėjo Slovėnijos policija, reikalaudama 15 proc. pakelti darbo užmokestį. Antradienį dviem valandomis darbą sustabdys sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojai, o trečiadienį streikuos mokytojai.
Sausio 24 d. vieną dieną jau streikavo 30 tūkst. Slovėnijos valstybės tarnautojų, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos darbuotojų reikalaudami augant ekonomikai didinti ir atlyginimus (nuotr.).

Valstybinių miškų urėdija, kuri apjungė 42 urėdijas, Generalinę miškų urėdiją bei Miškotvarkos institutą, veiklą pradėjo sausio pradžioje. Valstybės įmonė kol kas turi tik laikiną vadovą, o jos valdyba šiuo metu ieško sprendimų, kiek ir kur bus regioniniai padaliniai, kur įsikurs pagrindinė būstinė.
Tuo tarpu Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF) taip pat perorientuoja savo veiklą. Keliasdešmt savarankiškai urėdijose veikusių profsąjungų pasirašė susitarimą dėl profesinių sąjungų jungtinės atstovybės.

Praeitą savaitę Vokietijoje profesinės sąjungos IG Metall surengti streikai, kuriuose dalyvavo per pusę milijono darbuotojų, padėjo šalims susitarti. Naktį iš pirmadienio į antradienį pasibaigusios 13 valandų trukusios derybos buvo sėkmingos: susitarta dėl didesnių atlyginimų bei lankstesnio darbo laiko.

Sausio 31 d., Vokietijoje startavo 24 val. įspėjamasis metalo pramonės streikas, rengiamas didžiausios Vokietijos šakinės profesinės sąjungos IG Metall (daugiau nei 2,3 mln. narių). Streikas pradėtas daugelyje įmonių dar naktinių pamainų darbuotojų, kitose bendrovėse streikai vyks iki penktadienio. Pvz., bendrovės „Volkswagen“ darbuotojai streikuos ketvirtadienį.
Šiam žingsniui ryžtasi sužlugus deryboms dėl atlyginimų kėlimo. Profsąjunga planuoja, jog streikuose dalyvaus iki 500 tūkst. darbuotojų. IG Metall priklausantiems streikavusiesiems numatytos piniginės kompensacijos, tuo tarpu darbdaviai patirs milijoninių nuostolių.

Generaliniam policijos komisarui Linui Pernavui optimistine gaida pristačius 2017 metų policijos veiklos rezultatus ir nusikalstamumo rodiklius, sutartinai kritiškai prabilo policijos profesinės sąjungos. Komisaro teigiamai įvertintą praeitais metais baigtą policijos reformą Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkė Roma Katinienė apibūdino kaip katastrofą.
Nusileisti ant žemės ir pateikti tokią realybę, kokia ji yra, o ne kokią nori matyti komisaras, ragina ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas iš darbo užmokesčio fondo sutaupė virš 414 tūkst. eurų, tačiau priedams, skirtiems pareigūnams, dirbantiems su gyvūnais, pinigų nėra, - konstatuoja Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjunga (VMPDPS). Kinologai ir raitosios policijos pareigūnai savo keturkojais partneriais turi rūpintis ir po oficialių darbo valandų, tačiau už tai jiems papildomai neatlyginama.
VMPDPS pirmininkas Vladas Sanda atskleidžia ir daugiau įtarimų keliančių dalykų Vilniaus apskrities policijoje: vadovų daugėja, o paprastų pareigūnų mažėja, už sutaupytus atlyginimų pinigus perkami įvairūs „brangūs žaisliukai“, o garsioji „Programa 1000“, skirta policijos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti, jau tapo keiksmažodžiu.

Lygiai prieš devynerius metus prie Seimo įvyko bene daugiausiai piliečių sutraukusi profesinių sąjungų surengta protesto akcija. Apie 7 tūkst. žmonių minia greit tapo nevaldoma, o daliai profsąjungų atstovų, kaip planuota, nužygiavus link vyriausybės būstinės, tarp likusiųjų kilo riaušės. Į Seimo langus skriejo akmenys ir sniego gniūžtės, išdrįsusius pasirodyti politikus pasitiko mėtomi kiaušiniai. Šie neramumai malšinti neadekvačiomis priemonėmis – ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis.
Sužeista arti 40 žmonių, dujų skonio gavo paragauti ir tuometinis „Lietuvos profsąjungų“ laikraščio vyriausiasis redaktorius Juozas Steponas. Ketverius metus vykę teismų procesai baigėsi 27 žmonių apkaltinimu sukėlus riaušes.

Sausio 12 d. Seime buvo svarstomos strateginių įmonių įstatymų pataisos, kurių viena kėlė nemažai nerimo darbuotojų atstovams. Planuota, jog teisėsauga turėtų tikrinti šalies strateginėse įmonėse veikiančių profesinių sąjungų vadovus. Praeitų metų gruodžio mėnesį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė minėtai pataisai, kurią aštriai sukritikavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas.
„Galime pasidžiaugti, kad sveikas protas paėmė viršų. Svarstant strateginių įmonių įstatymų pataisas, parlamentarai atmetė Ekonomikos komiteto išvadą ir, 35 balsais „už“, po 34 – prieš ir susilaikius, nepritarė tai siūliusio konservatoriaus Lauryno Kasčiūno pataisai“, - informuoja LPSK.

Rytoj, sausio 12 d., Seimas svarstys Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir jį lydinčio Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimų projektus, kurių tikslas – didinti darbuotojų derybinę galią didinant mokestines subsidijas profesinėms sąjungoms. Nors Seimo teisės departamentas įžiūrėjo galimą Konstitucijoje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimą, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas sausio 2 d. nusprendė, jog taip nėra.
„Mūsų siūlomų įstatymo projektų atveju, diskriminacija pateisinama tuo, kad profesinė sąjunga yra esminė Konstitucijoje įtvirtinta kolektyvinių derybų ir tuo pačiu atlyginimų didinimo priemonė“, - teigia projektų iniciatorius parlamentaras Tomas Tomilinas.

Naujasis Darbo kodeksas (DK) galioja jau pusę metų, tačiau tiek darbuotojams, tiek įmonių vadovams vis dar kyla daug klausimų, kaip praktiškai pritaikyti vieną ar kitą DK nuostatą. Kolektyvinės derybos ir kolektyvinių sutarčių sudarymas pastaraisiais mėnesiais yra viena „karščiausių“ temų.
Siūlome Jūratės Jasiūnienės parengtą darbo teisės eksperto, advokatų profesinės bendrijos „Triniti“ nario, dr. Nerijaus Kasiliausko komentarą bei TDO leidinio „Kolektyvinių derybų gairės“ ištraukas.

Sausio 4 d. Lietuvos medikams atstovaujančios organizacijos surengė protesto akciją „Paskutinių medikų žygis į oro uostą“. Ja norėta atkreipti visuomenės ir valdžios atstovų dėmesį į įsisenėjusias sveikatos apsaugos sektoriaus problemas, lėmusias masinę medikų emigraciją. Proteste dalyvavo virš tūkstančio žmonių.
Akciją palaikė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS), dėstytojų ir mokslininkų judėjimas "Paskutinis prioritetas".

Sausio 2 d. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel pradeda eiti socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėjo pareigas. Jis ministrui patarinės socialinės partnerystės, socialinio dialogo vystymo, darbuotojų atstovavimo, jų derybinių galių stiprinimo klausimais.
V. Banel ir toliau vadovaus NPPSS.

Prieš savaitę Seimo Ekonomikos komitetas pritarė konservatoriaus Lauryno Kasčiūno parengtai  pataisai, kuri  leistų teisėsaugai specialiai komisijai prie Vyriausybės tikrinti šalies strateginėse įmonėse veikiančių profesinių sąjungų vadovus.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas šią pataisą vadina absurdiška, nepagrįsta, kaltina iniciatorius teisiniu neišmanymu ir rengiasi apie šį neregėtą precendentą informuoti Europos profesinių sąjungų konfederaciją.

Likus vos kelioms savaitėms iki miškų urėdijų egzistavimo pabaigos, iškilo įspėjimo laikotarpio problema, kuri aiškinama kaip kam palanku, - informuoja Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija (LMPF). Valstybinių įmonių miškų urėdijų darbuotojams pranešimai apie darbo santykių perkėlimą miškų urėdijų sujungimo atveju išdalinti neatsižvelgiant, kad skirtingų kategorijų darbuotojams, nesutikusiems tęsti darbo santykių naujoje įmonėje, įspėjimų terminai apie atleidimą darbdavio iniciatyva yra labai skirtingi. Darbuotojai, nesutikę tęsti darbo santykių naujoje įmonėje, yra bauginami ir prievartos būdu verčiami neteisėtai dirbti naujoje įmonėje.

Gruodžio 20 d. pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis AB „Lietuvos geležinkeliai“. Kaip informuoja bendrovė, visiems darbuotojams (rekvizitai.lt duomenimis, jų šiuo metu yra 7662) taikomoje sutartyje nustatytos darbuotojų sąlygas gerinančios nuostatos dėl darbo užmokesčio ir jo priedų, papildomo apmokėjimo už viršvalandinį darbą, patirtų išlaidų kompensavimo, atostogų tvarkos, kompetencijų ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo, saugos ir sveikatos užtikrinimo, profesinių sąjungų veiklos ir kita.

Gruodžio 13 d. penkių Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų vadovai su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga pasirašė susitarimą, kuriame numatyta nuo kitų metų gegužės 20 proc. didinti sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio fondą. Taip pat sutarta siekti, kad 2020 metų antrojo pusmečio pradžioje gydytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU) būtų ne mažesnis kaip 3 šalies VDU, slaugytojų – ne mažesnis kaip 1,5 VDU.
Neseniai susikūręs Lietuvos medikų sąjūdis nors oficialiai ir neminimas susitarime, tačiau jo atstovai tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvavo derybose.

Gruodžio 19 d. Rygoje įsteigta Baltijos šalių profesines sąjungas vienijanti organizacija „Baltic organising alliance“ (Baltijos organizavimo aljansas, BOA), kurios tikslas – pėsti narystę Baltijos šalyse bendradarbiaujant su skandinavų profsąjungomis.
Šios organizacijos prezidente išrinkta Lietuvos miško ir miško pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė nuotr. pirma iš kairės), viceprezidentu – Martins Dunskis iš Latvijos statybininkų federacijos.

„Marksas = Leninas = Stalinas = Gulagas”, - tokia formulė, anot prof. Andriaus Bielskio, kritinės minties instituto DEMOS direktoriaus, deja, vis dar galioja Lietuvoje. Atidarydamas tarptautinį koliokviumą, skirtą Karlo Markso knygos „Kapitalas“ pirmojo tomo 150 metinėms, jis pabrėžė, jog  renginys, skirtas pagerbti šiai knygai, yra ypač prasmingas šiandien, kai Lietuvoje stebimos negeros tendencijos – siaurinti demokratijos ribas, nuolat gąsdinti žmones grėsmėmis iš užsienio.
Prasminga ir tai, kad susitikimas vyko Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, kurios direktorius Renaldas Gudauskas pabrėžė, jog ši erdvė nebijo jokių temų, ypač susijusių su kritine mintimi, demokratija. „Turime pažinti reiškinį, turėjusį didelės įtakos visuomenės raidai“, - sakė jis.

Artėjant žiemos švenčių laikotarpiui Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena tiek darbuotojams, tiek darbdaviams aktualias teises bei pareigas pagal naująjį Darbo kodeksą. Prieššventinę dieną darbo laikas trumpinamas viena valanda; už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis; jei švenčių dieną dirbami viršvalandžiai, už juos mokamas ne mažiau kaip du su puse karto didesnis atlyginimas. Apie tai ir administracinę atsakomybę darbdaviams – VDI konsultacijoje.