NAUJIENOS

Rugsėjo 9 d. Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė galutinius spalio 9 d. Seimo rinkimuose dalyvausiančių kandidatų sąrašus. Tarp 1416 kandidatuojančiųjų PN rado 16 profesinių sąjungų aktyvistų, įrašytų septyniuose partiniuose sąrašuose.

Daugiausiai profsąjungininkų – net penki – kandidatuoja Antikorupcinėje N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijoje (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija), keturi įrašyti į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, po du - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir partijos "Tvarka ir teisingumas" ir po vieną Lietuvos socialdemokratų, Darbo partijų ir S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicijos „Prieš korupciją ir skurdą“ (Partija „Jaunoji Lietuva“, Tautininkų sąjunga) sąrašus.

Toliau - paspaudus antraštę

Trys švietimo profesinės sąjungos Tarptautinę mokytojų dieną šį kartą paminėjo neįprastai – prie Vyriausybės surengė akciją „Ačiū tau, premjere“. Teatralizuotame pasirodyme kandidatė į švietimo ir mokslo ministres Algirda Ekonomikaitė šmaikščiai pristatinėjo savo programą ir pasiūlymus, atsakinėjo į „debatos“ vedėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus klausimus. Akcijos dalyviai tuo tarpu demonstravo iš mokytojų surinktas „padėkas“ Premjerui už neįvykdytus pažadus.

Vėliau pasižvalgyti išėjęs Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus žurnalistams sakė, jog tai „įprastas protestas“, pabėrė skaičių apie augantį finansavimą švietimui ir „leido“ mokytojams turėti savo nuomonę.

Toliau - paspaudus antraštę

„Vieną dieną per metus Jus užkels ant netikrų valdžios žmonių žodžių pastatyto pjedestalo tam, kad paskui visą likusį laiką nekreiptų į Jus dėmesio arba demonstruotų nepagarbą. Jūs liksite vienas su ant pečių užkrauta didžiule našta - užauginti dorą, sąžiningą, atsakingą, savarankišką, kūrybišką, aktyvų, reiklų ir nebijantį klysti žmogų. Ir dar – neturėsite teisės skųstis, nes Jūs juk - Mokytojas...”


„...Išsaugoti orumą ir savigarbą, pasitikėjimą savimi!..”


Tokiais linkėjimais kolegoms Tarptautinę mokytojų dieną palydi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.



Išsamiau – paspaudus antraštę

Uoliai ėmęsi „darbuotojų naudai“ taisyti neseniai patvirtintą, bet dar neįsigaliojusį Darbo kodeksą, Seimo nariai atsitraukė. Rugsėjo 28 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė dėl Darbo kodekso pataisų projektų daryti svarstymo pertrauką ir Seimo statuto nustatyta tvarka kreiptis į Seimo valdybą dėl Vyriausybės išvados.

Premjeras Algirdas Butkevičius vis dar teigia neprarandantis vilties, kad Darbo kodeksas bus „pataisytas“ dar šią kadenciją.

Išsamiau – paspaudus antraštę...

Rugsėjo 29 d., ketvirtadienį, prie Latvijos parlamento rengiama medikų protesto akcija. Tai būsiąs teatralizuotas renginys, kurio pagrindiniai veikėjai - "Mirtis" ir "Tautos gyvenimas". Kartu bus renkami parašai po kreipimusi į seimo narius reikalaujant iš esmės pagerinti finansavimą sveikatos apsaugai,- 2017 metais jis turįs siekti 3.25 proc., 2018 m. - 3,5 proc., 2019 m. - 3,75 proc. ir 2020 m. iki 4 proc. BVP.

Akcijos organizatorė sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos darbuotojų profesinė sąjunga (Latvijas Veselības un sociālās aprūpes darbinieku arodbiedrība) pageidauja, kad papildomas finansavimas pirmiausia būtų panaudotas pacientų įnašamas, eilėms prie gydytojų sumažinti ir, žinoma, medikų atlyginimams keltii.

Rugsėjo 29-osios akcija - tik pirmasis rudeninio spaudimo valdžiai veiksmas. Antrasis, taip pat teatralizuotas protesto renginys numatomas organizuoti spalio 12 ar 13 dienomis, kai seimui bus teikiamas 2017 metų valstybės biudžeto projektas.

lvsada.lv nuotr.

Išsamiau - paspaudus antraštę

Praėjus dviem savaitėms po Seimo sprendimo atmesti Prezidentės pataisas Darbo kodeksui, jau ketinama priimti jo korekcijas.

Rugsėjo 28 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete bus svarstomos Darbo kodekso pastabos, kurioms po pateikimo Seimas pritarė praeitą savaitę. Trims projektams svarstyti posėdyje skirta 40 minučių, o jau po pietų jie keliaus į Seimo plenarinį posėdį, kuriame ketinama įstatymus priimti.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) informuoja, jog jos atstovai dalyvaus Seimo komiteto posėdyje ir sieks, „kad būtų priimti darbuotojams palankūs sprendimai“.


Pieš. iš Edward Lear „Nesąmonių knygos“ (19 a.)

Toliau - paspaudus antraštę

Likus vos kelioms savaitėms iki Seimo rinkimų Premjero Algirdo Butkevičiaus adresu pilasi kaltinimai dėl pažadų nevykdymo ir iš pedagogų, ir iš pareigūnų pusės. Pastariesiems atstovaujančios profesinės sąjungos kreipėsi į Ministrą Pirmininką raštu prašydamos paaiškinti, kodėl iki šiol neįvykdytas pažadas dar vasarą kelti pareigūnų algas nuo 350 iki 600-700 eurų.

Tuo tarpu švietimo profesinės sąjungos piktinasi, jog daugiau nei metus derintas švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties projektas rugsėjo 19 d. atmestas Vyriausybės pasitarime dėl  jame užprogramuoto lėšų poreikio, nors Premjeras buvo žadėjęs, kad sutartis bus pasirašyta rugsėjo mėnesį.

Toliau – paspaudus antraštę

Rugsėjo 21 d. Seimo posėdyje pristatyti trys projektai, kuriais esą siekiama tobulinti naująjį Darbo kodeksą, įsigaliosiantį nuo kitų metų sausio 1 d. Tą pačią dieną Seime užregistruoti ir dar du Darbo kodekso pakeitimų projektai.

Pataisas teikia Seimo nariai, tarp kurių ir tie (Irena Šiaulienė, Kęstutis Daukšys), kurie birželio 21 d. Seime balsuojant dėl Darbo kodekso projekto teikė pasiūlymus, pabloginančius darbuotojų socialines garantijas.


Toliau - paspaudus antraštę

Rugsėjo 20 d. rytą įvyko įspėjamasis Estijos medikų streikas. Išskyrus neatidėliotinąją pagalbą, 35-se gydymo įstaigose vieną valandą buvo sustabdytas ambulatorinis priėmimas, procedūros ir tyrimai ligoninėse, taip pat planiniai darbai stacionaruose.

Išvakarėse paskelbtame Estijos gydytojų sąjungos , Estijos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos ir Estijos medicinos seserų sąjungos pareiškime sakoma, kad įspėjamojo streiko tikslas – atkreipti visų šalies gyventojų ir pirmiausia politikų dėmesį, jog sveikatos apsaugos finansavimui būtina skirti daugiau lėšų. Birželio 1-osios duomenimis, dėl lėšų stygiaus šalies ligonių kasoje medicinos pagalbos laukė 180 tūkstančių pacientų, o ligoninėse gulėjo žymiai daugiau ligonių nei leidžia susitarimai su ligonių kasa.

Išsamiau – paspaudus antraštę

Praeitą šeštadienį buvo minima miškininko diena. Ta proga Lietuvos miško ir miško pramonės profesinių sąjungų federacija siūlo susipažinti su miškininko profesija.


Kad į savo įvairialypį darbą mūsų šalies miškininkai žiūri labai rimtai, rodo ir tai, kad Lietuva 2012 metais buvo pripažinta geriausiai miškus saugančia ir tvarkančia valstybe pasaulyje.

Visas straipsnis – paspaudus antraštę

Komentuodami profesines sąjungas nuvylusį Seimo nutarimą atmesti Prezidentės veto, kai kurie profsąjungų atstovai daro išvadą, kad šis triuškinamas pralaimėjimas turėtų paskatinti profesines sąjungas keistis.

„Komfortas darbo santykiuose baigėsi, dabar jį teks išsikovoti patiems!“- komentuoja kauniškė profesinė sąjunga „Sandrauga“, o Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) cinišką valdančiųjų elgesį vertina kaip rimtą iššūkį profesinėms sąjungoms, kuris galėtų motyvuoti jų atsinaujinimo poreikį.

Girdėti ir pesimistinių išvadų. „Politikų gėdinimas, demokratinis savo nuomonės išreiškimas, dalyvavimas trišalėje taryboje įsivaizduojant, kad tai yra lygiųjų diskusija, - niekur neatvedanti iliuzija, - daro išvadą Vinco Kudirkos aikštės „okupavimu“ (nuotr.) prieš darbo santykių liberalizavimą protestavęs akademinio jaunimo sąjūdis „Gyvenimas per brangus“.

Išsamiau – paspaudus antraštę

Rugsėjo 15 d. Prancūzijos sostinėje Paryžiuje ir kituose miestuose įvyko protestuotojų prieš naują darbo santykių reformą susidūrimai su policija. Žiniasklaida praneša, kad Paryžiuje demonstracijoje, kuri iš pradžių buvo taiki, dalyvavo apie 13 tūkst., visoje šalyje – apie 100 tūkst. žmonių. Kilus neramumams, policija panaudojo ašarines dujas ir apsvaiginti skirtas granatas. Pranešama, jog sužeista 12 žmonių, mažiausiai 15 buvo sulaikyti.

Tuo tarpu tūkstančiai profesinių sąjungų aktyvistų taikiai žygiavo per Paryžių. Profesinės sąjungos CGT lyderis Philippe Martinez žiniasklaidai sakė, kad jis pasiryžęs prieš naująjį įstatymą toliau kovoti šalies teismuose ir įmonių lygiu. Anot jo, darbuotojai turėtų ir toliau „nagais ir dantimis“ kovoti, kad įstatymas būtų atšauktas.


Toliau - spausk antraštę

Nepaisant visų profesinių sąjungų ir kitų visuomeninių organizacijų bei judėjimų pastangų, rugsėjo 14 d. Seimas priėmė tokį Darbo kodeksą, kuriam buvo pritrata birželio 21 d., t.y. prezidentės veto buvo atmestas.  Nors iki pietų posėdžiavęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė prezidentės pasiūlymams dėl Darbo kodekso, tačiau daugumos valdančių partijų (Socialdemokratų, Darbo ir „Tvarka ir teisingumas“) ir Liberalų sąjūdžio frakcijų narių balsų pakako veto atmesti. 74 parlamentarai balsavo už pasiūlymą priimti visą Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą be pakeitimų, prieš – 39, susilaikė 10.

Beje, Seimo nariai žada greitai taisyti priimtą įstatymą, kad iki Naujųjų jis jau būtų tinkamas visoms pusėms, o socialiniuose tinkluose žmonės žada nebalsuoti už minėtas partijas per Seimo rinkimus ir svarsto apie emigraciją.

Nuotr.: 2012 m. Gegužės 1-osios socdemų maršas su šūkiu "Kubilius išvarė, MES sugrąžinsime!"...


Toliau - paspaudus antraštę

Rugsėjo 14 d. iki pietų Darbo kodeksas ir lydimieji teisės aktai bus svarstomi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, o vakariniame Seimo posėdyje bus balsuojama, ar atmesti prezidentės veto, ar jam pritarti. Taip Seimas nusprendė rugsėjo 10 d.  

Lietuvos Maistininkų profesinė sąjunga išsiuntė Seimo nariams visiems laiškus, primenančius, "kad kiekvienas jų sprendimas formuoja rinkėjų nuomonę apie juos pačius" (nuotr.).

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" 2016 m. rugpjūčio 20-30 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 44 proc. respondentų profesinėmis sąjungomis pasitikėjo, o 39 proc. teigė jomis nepasitikį. Baigiantis atostogų sezonui visuomenės nuomonė apie darbuotojų atstoves kiek pablogėjo, - 2 proc. padaugėjo neigiamų vertinimų (liepos 1-14 dienomis 44 proc. respondentų profesinėmis sąjungomis pasitikėjo, o neigiamai jas vertino 37 proc.).

Reitingų lentelėje darbuotojų atstovės taip pat nusileido viena vieta žemiau, - tarp 21  institucijos profesinės sąjungos šį kartą yra 17-osios.

Išsamiau – paspaudus antraštę

Rugsėjo 10 d. prie Seimo protestavusios profesinės sąjungos, ragindamos į pirmąjį Seimo rudens sesijos posėdį susirinkusius parlamentarus pritarti prezidentės veto dėl naujojo Darbo kodekso, savo pasiekė. Už tai, kad Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisų projektai būtų svarstomi iš naujo, balsavo 95 Seimo nariai, už siūlymą laikyti įstatymus nepriimtais – 23 parlamentarai. Tuo tarpu prie parlamento susirinkę protestuotojai simboliškai laidojo viltis dirbti ir gyventi oriai, dalinami vėjo malūnėliai simbolizavo „politiką pagal vėją“, o darbuotojams „nusipelniusių“ politikų portretai buvo metami į dėžę su užrašu „politinis sąvartynas“.

Video iš mitingo 

Fotoreportažas

Toliau - paspaudus antraštę

Rugsėjo 7 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai susitiko su Premjeru aptarti tolesnės naujojo Darbo kodekso priėmimo eigos. Algirdo Butkevičiaus rugpjūčio pradžioje žadėtas susitarimas dėl „abiejų pusių pasiūlymų“, susijusių su naujuoju Darbo kodeksu, nei pasiūlytas, nei pasirašytas nebuvo.

Anot LPSK vadovo Artūro Černiausko, Premjeras išsisuko nuo tiesaus atsakymo, kokios pozicijos laikysis Seime balsuojant dėl Prezidentės veto, esą kiekvienas Seimo narys yra savarankiškas, „tegu balsuoja taip, kaip jiems norisi“. Tačiau, pasak A. Černiausko, sutarta, kad nepriklausomai nuo to, kokiu būdu bus priimtas Darbo kodeksas (Prezidentės veto atmestas ar jos pastabos priimtos svarstyti), dar per šią Seimo kadenciją būtų sėdama prie derybų stalo įstatymo koreguoti.


Toliau - paspaudus antraštę

Artėjant Seimo rudens sesijai Prezidentės vetuoto naujojo Darbo kodekso (DK) likimas vis dar nėra aiškus. Valdančiosios partijos niekaip nesuformuoja vieningos pozicijos, o Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius netikėtai padarė reveransą profesinėms sąjungoms inicijuodamas susitikimą su jų lyderiais. Paramos atmetant Prezidentės veto ieškojęs net pas opozicijos lyderį Andrių Kubilių, Premjeras staiga prakalbo apie bendrą „prezidentūros, Vyriausybės, Seimo, profsąjungų“ sutarimą. Anot jo, gali atsitikti ir taip, kad liks senasis, dabar galiojantis DK, o dėl galutinio priėmimo apsispręs būsimasis Seimas.

Tuo tarpu profesinės sąjungos rugsėjo 10 d., pirmojo Seimo rudens sesijos posėdžio dieną, rengia mitingą prie parlamento. Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininko Artūro Černiausko, taip norima parodyti Seimo nariams, jog jie yra stebimi, ir nuo to, kaip jie balsuos, priklausys, kaip bus balsuojama už juos pačius.

Toliau - paspaudus antraštę

 

Policininko profesija sveikiems ir stipriems Latvijos vyrams jau tampa nebepatraukli. Dabar į tvarkos saugotojų gretas vis noriau įsilieja moterys, kurios jau sudaro apie 80 proc. visų pareigūnų.

Pasak Latvijos jungtinės policininkų profesinės sąjungos vadovo Agrio Suna, tokios disproporcijos atsiradusios ne tik dėl menkų atlyginimų, bet ir dėl to, kad krizės periodu taupymo sumetimais buvo panaikinta Latvijos policijos akademija.

"Jeigu vyrai dar ir ateina į policiją dirbti - jie priversti arti dviejuose trijuose darbuose, nes šeimos iš policininko algos neišmaitinsi. Be to, tokių, kurie stoja į policiją iš pašaukimo, - labai mažas procentas. Dauguma - nevykėliai, kurie niekur daugiau nepritampa", - tokią nuomonę kalbėdamas per šalies radiją išsakė Latvijos junginės policininkų profesinės sąjungos vadovas Agris Suna.

Išsamiau - paspaudus antraštę

„Nepaisant sparčios makroekonominės plėtros Lietuvoje, nacionalinės pajamos pasiskirsčiusios labai netolygiai. Pajamų nelygybė ir jų koncentracija kapitalo pajamas gaunančiųjų rankose yra didesnė, nei atskleidžia oficiali statistika. Tai lemia daugumos menkas pajamas, neigiamą namų ūkių situacijos vertinimą, ekonominę emigraciją ir kitus neigiamus padarinius šalies raidai“, - konstatuojama prof. Romo Lazutkos ir dr. Jekaterinos Navickės straipsnyje, publikuotame Vilniaus universiteto naujienų portale.


Vilniaus universiteto ekonomikos ir socialinės politikos dėstytojai Lietuvai pateikia rekomendacijas dėl gyventojų pajamų politikos. Tarp jų – ir įspėjimas dėl naujojo Darbo kodekso, kuris „gali iš esmės pabloginti samdomų darbuotojų padėtį, dar labiau mažinti darbo pajamų dalį BVP, investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir jį dar labiau nupiginti“.

Išsamiau – paspaudus antraštę

Rugpjūčio 11 d. premjeras Algirdas Butkevičius susitiko su profsąjungų atstovais, kad - po to, kai prezidentė vetavo birželio 21 d. Seimo priimtą Darbo kodeksą - išgirstų profsąjungų poziciją dėl jo.

Susitikime dalyvavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos, profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos atstovai (lrv.lt nuotr.)


Buvo pristatytas Vyriausybės  paketas, kuris, pasak A.Butkevičiaus, garantuos "didesnę socialinę apsaugą" darbuotojams. Pasak premjero, "profsąjungų atstovai artimiausiu metu susipažins (su paketu -red.) išsamiau, ir tada vėl susitiksime toliau diskutuoti".

Išsamiau – paspaudus antraštę

Nuo birželio pabaigos pereigas einanti finansų ministrė Rasa Budbergytė, kalbėdama apie kitų metų valstybės biudžetą, užsiminė apie „per didelius ir nerealius“ kai kurių ministerijų apetitus. Dienraščiui „Lietuvos rytas“ kaip tokias ji išskyrė Švietimo ir mokslo, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Susisiekimo ministerijas.

Į tai tuoj pat sureagavo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS), o jo pirmininkas Vladimir Banel (nuotr.) susitiko su vidaus reikalų ministru Tomu Žilinsku ir aptarė pirminį 2017 metų teisėsaugos biudžeto projektą. Ministrei R. Budbergytei NPPSS pirmininkas patarė prisiminti, „kad ji yra Lietuvos finansų ministrė, o ne vyriausioji buhalterė“, ir į šalies problemas ji turinti žvelgti plačiau.

Toliau – paspaudus antraštę

Šiaulių regione veikiančios Laisvosios jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Feliksas Jucius (nuotr.) išplatino šios profesinės sąjungos (toliau LJPS) pareiškimą dėl naujojo Darbo kodekso (DK), kurį birželio 21 d. priėmė Seimas ir liepos 4 d. vetavo Prezidentė.

Naująjį DK profesinė sąjunga vertina "kaip palankų darbdaviams ir diskriminacinį darbuotojų atžvilgiu" ir pritaria daugelio darbuotojų ir profsąjungų vertinimui, kad tai - „vergovės kodeksas“.

Dėl tokio DK projekto „atsiradimo LJPS kaltina ir didžiąsias profsąjungas, kurios "suteikusios sau respublikinių profesinių sąjungų statusą, laiku nesiėmė jokių reikalingų priemonių, kad tokio kodekso nebūtų".

LJPS  mano ir siūlo, kad dėl naujojo DK turėtų būti surengtas referendumas.

Išsamiau - paspaudus antraštę

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės "Baltijos tyrimai" 2016 m. liepos 1-14 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 44 proc. respondentų profesinėmis sąjungomis pasitikėjo, o 37 proc. teigė jomis nepasitikį.

Tarp 21 vertinamos institucijos profesinės sąjungos liko 16-je vietoje.

Pirmojo 2016 m. pusmečio apklausų rezultatai rodo, kad šių metų profsąjungų įvaizdis kol kas nėra blogas: teigiamų ir neigiamų atsiliepimų vidutinių balų santykis yra 45,7:37, kai vidutinis pasitikėjimo procentas 2015 metais nesiekė 43 (santykis buvo 42,9 : 38,7).

Išsamiau - paspaudus antraštę

Viena didžiausių Lietuvos bendrovių, kuri didžiuojasi socialiniu dėmesingumu savo darbuotojams, profesinių sąjungų (jų "Achemoje" veikia dvi) pripažinimu lygiateisiais socialinio dialogo partneriais, pastaruoju metu, atrodo, linksta paneigti senas tradicijas. Taip verčia manyti vilkinamos derybos dėl kolektyvinės sutarties ir siekis planuojamus nuostolius perkelti ant darbuotojų pečių.

Bet pradėkime istoriją nuo pradžių.

Nuotraukoje: eilinis susitikimas su bendrovės valdyba. (Achemos profs. archyvas).


Toliau – paspaudus antraštę

BOA - Baltic Organising Academy (Baltijos organizavimo akademija) yra organizacija, siekianti suvienyti Baltijos šalių darbuotojus, taip sustiprinant juos ginančias profesines sąjungas, kurios, bendradarbiaudamos su Skandinavijos šalių profesinėmis sąjungomis, kovotų už geresnes darbuotojų sąlygas visose šalyse.

Organizacijos idėja gimė, kai Baltijos ir Šiaurės šalių profesinės sąjungos pripažino, jog bent viena silpna ir mažą narystę turinti profesinė sąjunga bet kurioje šalyje silpnina visų likusių šalių profesinių sąjungų judėjimą bei apsunkina bendradarbiavimą.
Toliau - paspaudus antraštę

Liepos 19 d. rytą Lietuvos švietimo profesinės sąjungos surengė piketą prie Vyriausybės rūmų. Protesto akcijos pedagogų atstovams prireikė dėl valdžios atstovų "kurtumo" šiuo metu vykstančiose derybose, konkrečiai - dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pozicijos pedagogų atžvilgiu rengiant Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą.

Pikete dalyvavo ir gausiems žiniasklaidos atstovams informaciją bei interviu teikė  profsąjungų vadovai derybininkai Audrius Jurgelevičius, Vytautas Silvanavičius, Eugenijus Jesinas ir kitų mokytojų profsąjungų lyderiai bei jų komandų nariai.

"Tik streiko metu esame girdimi!" - tokia užuomina valdžiai į buvusius pedagogų streikus, kurie - suprask - gali ir pasikartoti, bylojo piketuotuotojų plakatas.

PN nuotrauka ir VIDEO iš piketo

Išsamiau - spausk antraštę

Liepos 4 d. socialinio judėjimo „Gyvenimas per brangus“ ir profesinių sąjungų atstovai demonstracija link Seimo simboliškai užbaigė Vyriausybės prieigų apgultį protestuodami prieš naująjį Darbo kodeksą (DK). Pasklidus kalboms, jog Seimas operatyviai bandys atmesti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl DK, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LSPK) prie Seimo rinktis kvietė jau leipos 11 d. Tačiau politinei tarybai nesutarus dėl neeilinės Seimo sesijos datos, mitingas buvo atšauktas.

Vis dėlto LPSK skelbia, jog „stebi situaciją“ ir, kai paaiškės veto svarstymo data Seime, vėl kvies žmones susiburti į mitingą.

Tuo tarpu liepos 18 d. viena iš valdančiųjų partijų – Darbo partija – netikėtai pareiškė, jog Darbo kodeksą „protingiausia“ būtų laikyti nepriimtu ir palikti sprendimus naujam Seimui . Darbo partijos parnešime spaudai rašoma, jog partijos valdyba siūlys šį klausimą svarstyti artimiausioje politinėje taryboje.

Toliau - paspaudus antraštę

Lietuvoje vykstant diskusijoms apie darbo rinkos reformą darbo santykių liberalizavimo šalininkai dažnai remiasi Estijos pavyzdžiu. Ten 2009 m., valdant premjerui Andrui Ansipui,  buvo atlikta darbo santykių reforma – priimtas  darbo sutarčių įstatymas, kuris esą lėmė gerus šalies ekonominius rodiklius.

Tiesa, oficialūs skaičiai gal ir pagerėjo (juolab kad ir krizė baigėsi), tačiau siekis į darbo rinką įvesti lankstumo ir saugumo  (flexicurity) modelį, anot mokslininkės Kairit Kall, liko  neįvykdytas. Iki reformos turėtas darbuotojų saugumas buvo paaukotas verslo lankstumui. Baltijos šalių kritinės minties platforma Locomotive.press publikuoja Talino (Estija) ir Juveskiulės (Suomija) universitetų doktorantės Kairit Kall straipsnį „Darbo sutarčių įstatymo Estijoje priėmimas: iš saugumo per lankstumą-saugumą į lankstumą“ (anglų k.). 

Siūlome susipažinti su svarbiausiais straipsnio teiginiais.

Toliau - spausk antraštę

Darbuotojų atstovų kova prieš darbo santykių liberalizavimą dar nesibaigė, - prezidentės veto svarstymas Seime tik atidėtas. Tačiau jau dabar verta išsamiau įvertinti ir įrašyti į tos kovos istoriją birželio pabaigoje vykusią Vinco Kudirkos aikštės „okupaciją”. Kaip žinoma, ką tik Vyriausybės ir Seimo pažeminimą patyrusioms profsąjungoms į talką atėjo Kauno akademinis jaunimas, tiksliau - į socialinį judėjimą „Gyvenimas per brangus” (GPB) susibūrę jo atstovai, birželio 22 d. vakare prieš Vyriausybės rūmus iškleidę protesto palapines.

Profesinių sąjungų garbei reikia pasakyti, kad jos šį kartą išdrįso prisidėti prie valdžios kontraversiškai vertinamo jaunimo. Jau pirmąją akcijos dieną „okupantų” paremti ir kartu su jai budėti prisistatė abiejų didžiųjų profsąjungų centrų, Kauno ir kitų profsąjungų nariai bei vadovai, paskui kasdien lankę protestuotojus. Kai kurie (pirmiausia - kauniškė „Sandrauga”) tiesiogiai įsiliejo į akcijos vyksmą, aktyviai dalyvaudavo GPB „asamblėjose”.

Šio bendradariavimo efektas buvo išties unikalus: profsąjungos suteikė GPB akcijai papildomos visuomeninės reikšmės, užtikrino daugiau viešojo dėmesio, o jaunimas profsąjungoms - drąsos ir išradingumo pamokų.

Todėl, anot žemiau publikuojamo komentaro autorės, gal išties derėtų birželio 22 dieną kasmet minėti kaip istorinį įvykį - „tikrosios laisvės pasireiškimą Lietuvoje”?

Komentarą skaitykite paspaudę antraštę