2019 m. lapkričio 20 d. trečiadienis - 19:59
   

TRIŠALĘ

«
Autorius: TT - Viso pranešimų: 10 - Tema sukurta: 2017-12-15 20:37:54
2019-04-24 22:01SANOJUS
PUIKU BICIULIAI KUO DAUGIAU SKAIDRUMO TUO STIPRESNES PROFSAJUNGOS IR JU NARIAI
2019-04-24 11:18To SANOJUI
Paskaitėme bylą.... o joje parašyta!!!!
- Sandrauga (K. Juknis) savo profesinei sąjungai-padaliniui:
palieka IŠ VISO tik iki 20 proc. nario mokesčio.
- o profesinės sąjungos pirmininkui paklausus koks yra padalinio likutis (APSKAITAI VADOVAUJA K. JUKNIS) vienasmeniškai (savo įsakymu) išmeta pirmininką iš profesinės sąjungos narių
GERAS!!!!!
2019-04-23 13:25SANOJUS
BICIULIAI KURIE ESATE IR/AR NORITE BUTI SANDRAUGOS/k.juknis/ NARIAIS ar paremti sia profsajunga atsiverskyte Byla 2A-1580-254/2012 IR SUSIDARYSITE NUOMONE APIE SIOS PROFESINES SAJUNGOS VADOVA
2019-04-04 14:28jonas
Gerbemi /sandraugos/ nariai paklauskit p. juknio kiek jus sukaupete euru mokedami nario mokesti ir pamatysite tikraji pono juknio atvaizda nepagrazinta
2019-04-03 20:56jonas
juknys ne pirmus profesines sajungos narius isdure jo tokie darbo metodai ir moralinis veidas
2019-02-06 13:53Gėda
Manau, kad profsąjunga turėtų padengti visas bylinėjimosi išlaidas, nes ji yra atsakinga dėl susidariusios situacijos. Profesinė sąjunga inicijavo darbo ginčus, o vėliau ir teisminį procesą, todėl turi prisiimti ir tenkančią riziką nesėkmės atveju. Juolab, kai paskaitai Sandraugos tinklalapį, tai vos ne kiekviename naujienų straipsnyje darbuotojai raginami jungtis prie šios organizacijos, giriamasi "kompetentingais" Sandraugos teisininkais.
Jukny, būk vyras, nesislėpk krūmuose, atsiskaityk su nariais!
2019-02-04 13:36Liudna
Kaip manote ar taip turi elgtis profeisnės sąjungos vadovai ir dar Trišalės tarybos nariai?
MANAU KAD JAU KĄ BET SUMOKĖTI IŠLAIDAS PRALAIMĖTAS GALĖJO
Teisybės ieškoję vairuotojai palikti su skolos kupra
2019 m. sausio 31 d.
Rita ŽADEIKYTĖ
SpausdintiKomentarai (3)
Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės įmo­nė­je Kur­šė­nų au­to­bu­sų par­ke nuo 2017 me­tų tru­kęs ner­vų ka­ras ir teis­mi­niai gin­čai tarp įmo­nės ir pro­fsą­jun­gos na­rių bai­gė­si skau­džio­mis pa­mo­ko­mis vai­ruo­to­jams. No­rė­ję pri­si­teis­ti pi­ni­gų už pra­sto­vas, jie įklim­po į tūks­tan­ti­nes sko­las.
rita@skrastas.lt
11 ieš­ko­vų, 7 by­los, 5 tei­sė­jai
2017 me­tais ke­lio­li­ka Kur­šė­nų au­to­bu­sų par­ko vai­ruo­to­jų, at­sto­vau­ja­mų Lie­tu­vos pro­fe­si­nei są­jun­gai „Sand­rau­ga“ krei­pė­si į Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos Dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją dėl to, kad vai­ruo­to­jams bū­tų su­mo­kė­ta ir už tą dar­bo die­nos lai­ką, kai jie tu­ri per­trau­kas tarp marš­ru­tų.
Dar­bo gin­čų ko­mi­si­ja ne­ten­ki­no vai­ruo­to­jų rei­ka­la­vi­mo. Spren­di­me kons­ta­tuo­ta, kad per­trau­kos tarp va­žia­vi­mų pri­ly­gin­ti­nos per­trau­koms pail­sė­ti ir pa­val­gy­ti, o vai­ruo­to­jams pa­grįs­tai bu­vo tai­ko­mas per­trau­kia­ma­sis dar­bo lai­ko re­ži­mas ir per­trau­kų me­tu vai­ruo­to­jai ne­pri­va­lė­jo bū­ti dar­bo vie­to­je.
To­kia Dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos iš­va­da ne­ten­ki­no, to­dėl vai­ruo­to­jai krei­pė­si į teis­mą. Šiau­lių apy­lin­kės teis­me iš vi­so bu­vo pra­dė­tos 7 by­los, ku­rio­se bu­vo 11 ieš­ko­vų, prie šių by­lų Šiau­lių apy­lin­kės teis­me dir­bo net 5 tei­sė­jai, ta­čiau vai­ruo­to­jų pra­šy­mas ne­ten­kin­tas.
2018 me­tų lapk­ri­tį Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas pa­li­ko ga­lio­ti tai, ką priė­mė pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas bei nu­sta­tė Dar­bo gin­čų ko­mi­si­ja, kad vai­ruo­to­jams dar­bo už­mo­kes­tis už per­trau­kas tarp marš­ru­tų ne­prik­lau­so.
Kur­šė­nų au­to­bu­sų par­ko va­do­vas Vid­man­tas Šul­čius „Šiau­lių kraš­tui“ tei­gė, kad įmo­nė tei­kia pa­slau­gą – ve­ža ke­lei­vius pa­gal Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės su­da­ry­tus la­bai konk­re­čius marš­ru­tus, to­dėl per­trau­kos tarp marš­ru­tų – ne įmo­nės už­gai­da.
Po teis­mo – sko­los
Dar 2017-ųjų lie­pą „Šiau­lių kraš­tas“ ra­šė apie tai, kad bu­vo rei­ka­lau­ja­ma iš Kur­šė­nų au­to­bu­sų par­ko vai­ruo­to­jams su­mo­kė­ti per 60 000 eu­rų – apie 7 500 eu­rų kiek­vie­nam.
Vai­ruo­to­jų iš dar­bo­vie­tės pra­šo­ma pri­teis­ti su­ma aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­muo­se vė­liau su­ma­žė­jo, ta­čiau po teis­mų ma­ra­to­no išė­jo taip, kad ne įmo­nė li­ko sko­lin­ga vai­ruo­to­jams, o jie įmo­nei.
Šiau­lių apy­lin­kės teis­mas pri­tei­sė vi­siems ieš­ko­vams ap­mo­kė­ti teis­mo iš­lai­das, ku­rias pa­ty­rė įmo­nė, sam­dy­da­ma by­lai ad­vo­ka­tus. Pri­teis­tos su­mos nuo 400 iki 600 eu­rų.
Vai­ruo­to­jai krei­pė­si į aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos – Šiau­lių apy­gar­dos teis­mą. Ta­čiau re­zul­ta­tas toks, kad šios ins­tan­ci­jos teis­mas pa­li­ko ga­lio­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nu­tar­tį, o vai­ruo­to­jams dar išau­go sko­lų dar­bo­vie­tei su­ma. Vie­niems ji pa­di­dė­jo 80-ia eu­rų, ki­tiems – ir po 250 eu­rų.
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­jame Teis­me vai­ruo­to­jai taip pat iš­gir­do tą pa­tį spren­di­mą, kad pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas bu­vo tei­sus. Ta­da vėl šiek tiek pa­di­dė­jo su­ma, ku­rią vai­ruo­to­jai tu­rė­jo su­mo­kė­ti sa­vo darb­da­viui.
Sko­las ant­sto­liai dar pa­di­di­no
Sko­lą dar išau­gi­no tai, kad vai­ruo­to­jai ne­sku­bė­jo vyk­dy­ti teis­mo ver­dik­to ir įmo­nė krei­pė­si į ant­sto­lius. Ants­to­lių pa­slau­gos sko­las dar išau­gi­no maž­daug po 150 eu­rų. Taip kai ku­rių va­iruo­to­jų sko­la išau­go ir iki 1 000 eu­rų.
Pa­si­gir­do kal­bų, kad kai ku­riems vai­ruo­to­jams te­ko im­tis net pa­sko­las, kad at­si­skai­ty­tų su sko­lo­mis.
Da­lis be­si­by­li­nė­ju­sių vai­ruo­to­jų pa­si­ra­šė at­si­skai­ty­mų gra­fi­kus, nes vi­sos su­mos iš kar­to su­mo­kė­ti ne­pa­jė­gė.
Prof­są­jun­gos pa­ža­dai
„Ne­ga­liu įmo­nės są­skai­ta kaž­ko­kių sko­lų šiaip sau nu­brauk­ti. Tuo la­biau, kad ma­čiau pro­fsą­jun­gos raš­tą vai­ruo­to­jams“, – sa­kė įmo­nės va­do­vas Vid­man­tas Šul­čius.
Jis tei­gė, kad tu­ri Lie­tu­vos pro­fe­si­nės są­jun­gos „Sand­rau­ga“ raš­tą, ad­re­suo­tą vie­nam iš vai­ruo­to­jų, ku­ria­me pro­fe­si­nė są­jun­ga ža­da pa­dė­ti „pro­fsą­jun­gos na­riams su teis­mo iš­lai­dų kom­pen­sa­vi­mu“.
Pa­mi­nė­jo ir su­mas, ku­rios, anot V. Šul­čiaus, yra nu­ro­dy­tos ta­me raš­te. Vie­nu at­ve­ju teis­mo iš­lai­dų su­mas ža­dė­ta kom­pen­suo­ti „iki 50 pro­cen­tų“, ki­tu at­ve­ju ža­dė­jo „pa­si­steng­ti pa­rem­ti na­rį iki 50 eu­rų vien­kar­ti­nė­mis pa­šal­po­mis“. Apie tai, kad to­kie pa­ža­dai eg­zis­ta­vo, bet kol kas ne­bu­vo iš­te­sė­ti, „Šiau­lių kraš­tui“ pa­tvir­ti­no ir kai ku­rie vai­ruo­to­jai.
Apie tai, kad po teis­mų ma­ra­to­no pro­fsą­jun­gą pa­li­ko di­džio­ji da­lis jai pri­klau­siu­sių ir teis­mi­niuo­se pro­ce­suo­se da­ly­va­vu­sių vai­ruo­to­jų, pa­tvir­ti­no ir dau­giau žmo­nių.
„Su­mo­kė­jau iš sa­vo ki­še­nės ir vis­kas“, – nu­si­vy­lęs „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė vie­nas iš vai­ruo­to­jų.
„Yra Eu­ro­pos teis­mai“
„Ma­nau, kad bū­tų už­te­kę Dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos iš­va­dų ir rei­kė­jo su­sto­ti, bet kaž­ko­dėl ne­sus­to­jo, gal pa­si­ti­kė­jo pro­fsą­jun­ga, ti­kė­jo­si pi­ni­gų?.. Žmo­nės dir­ba pa­gal su­mi­nę dar­bo lai­ko ap­skai­tą, ma­to, kiek per mė­ne­sį va­žia­vo mi­nu­čių tiks­lu­mu. Mū­sų dar­bas spe­ci­fi­nis – pra­de­da­me, ka­da nie­kas ne­dir­ba ir bai­gia­me, kai ki­ti jau mie­ga. Ki­taip ne­bu­vo ir ne­bus“, – „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė V. Šul­čius.
Jis ti­ki­no, kad ne kar­tą Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės, Sei­mo na­rių aki­vaiz­do­je bu­vo pa­siū­ly­ta tai­kos su­tar­tis, įmo­nės Val­dy­ba taip pat raš­tu krei­pė­si dėl tai­kos su­tar­ties, ta­čiau bu­vo nu­spręs­ta to­liau by­li­nė­tis.
Šios is­to­ri­jos pa­sek­mės skau­džios. Įmo­nės va­do­vas skai­čia­vo, kad du bu­vę pro­fsą­jun­gos na­riai, bu­vo at­leis­ti dėl to, kad dar­be al­ko­ho­lio ma­tuok­lis fik­sa­vo pro­mi­les, dar du išė­jo dirb­ti ki­tur, vie­nas stai­ga mi­rė, še­ši pa­si­trau­kė iš pro­fe­si­nės są­jun­gos.
Lie­tu­vos pro­fe­si­nės są­jun­gos „Sand­rau­ga“ Kur­šė­nų au­to­bu­sų par­ko pa­da­li­nio va­do­vas Ri­man­tas Ru­ge­nis „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė ne­ma­nan­tis, kad pro­fsą­jun­gos na­riai vi­siš­kai pra­lai­mė­jo, nes „yra dar Eu­ro­pos teis­mai“.
„Kaip pa­žiū­rė­si... Jei­gu ne pro­fsą­jun­ga, Kur­šė­nų au­to­bu­sų par­ke du­šai ir bū­tų li­kę, kaip po Čer­no­by­lio. O kai pro­fsą­jun­ga pa­ju­di­no, at­si­ra­do pi­ni­gų su­tvar­ky­ti“, – sa­kė R. Ru­ge­nis.
2018-03-09 13:54avent
o ka apie markoviciu mutineje raso ir nieko
2018-03-05 15:37:0
Ir kaip manote kolegos, kaip apie profesinės sąjungos lyderį ir Trišalės Tarybos narį yra taip rašoma: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/lietuvos-profesines-sajungos-vadovui-uz-meistro-apsaudyma-gresia-pinigine-bauda-59-935624
2017-12-15 20:39Labai įdomu
TAI KAP ČIA GAUNASI LPSK IR SOLIDARUMAS NENORI DIDESNIO MMA
CITATA IŠ Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga
fACEBOOK PASKYROS
REIKALAUJAME RADIKALAUS MMA DIDINIMO!
Kaip jau buvome minėję anksčiau RJPS pirmininkas Arvydas Dambrauskas, kaip Lietuvos trišalės tarybos (toliau LTT) narys paprašė įtraukti į LTT darbotvarkę klausimą dėl MMA dydžio ir jo nustatymo metodikos. Arvydo Dambrausko nuomone, nustatant MMA yra grubiai pažeidžiama LR Konstitucija ir ratifikuotos Tarptautinės sutartys. LTT pirmininkas buvo pažadėjęs klausimo svarstymą įtraukti į darbotvarkę, tačiau vėliau pradėjo reikalauti skaičiavimų, metodikos ir pagrindimų. Visa tai buvo pateikta. Kodėl iš pradžių buvo lengvai sutikta įtraukti klausimo svarstymą, o po to kategoriškai atsisakinėjama ir reikalaujama net visų profesinių sąjungų atstovų LTT pritarimo? Mūsų nuomone vienintelis loginis to paaiškinimas – tikėtasi, kad A. Dambrausko teiginiai bus lengvai paneigti, pasityčiota iš nekompetencijos, tačiau pasirodė, kad kontro argumentų nerasta, Konstitucija ir Tarptautinės sutartys aiškiai ir realiai pažeidinėjamos. Dalis profesinių sąjungų atstovų LTT pradėjo elgtis keistai, atsisakinėjo, ir negalėjo motyvuoti savo atsisakymo, įtraukti MMA didinimo klausimą į darbotvarkę. Tik Arvydui Dambrauskui pareiškus, kad jis paviešins veikiančius prieš savo narių interesus profesinių sąjungų atstovų pavardes, buvo nutarta MMA klausimą apsvarstyti atskirame profesinių sąjungų LTT atstovų pasitarime. Pasitarimą sukviesti įsipareigojo LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas.
Dabar labai trumpai apie reikalavimus MMA. LR Konstitucija (48 str.) aiškiai reikalauja, kad atlyginimas, o tuo labiau Valstybės reguliuojamas jo minimalus dydis būtų teisingas. Koks atlyginimas yra teisingas apibrėžia tarptautinė sutartis Europos socialinė chartija, ratifikuota Lietuvos Respublikos Seimo 2001-08-01. Lietuvos Respublika įsipareigojo užtikrinti, kad MMA garantuotų, ne tik darbuotojui, bet ir jo šeimai normalų gyvenimo lygį. Normalus gyvenimo lygis negali būti mažesnis nei oficialus skurdo lygis. Vadovaujantis oficialia skurdo statistinių rodiklių skaičiavimo metodika skurdo riba šeimai – 593 eurai. Vadinasi MMA privalo būti didesnis už 593 eurus ir to ginčyti negalima, nes kitaip skaičiuojant, mano nuomone, teisingesne metodika MMA siektų 699 eurus.
Pasiruošę ne tik kalbėti, bet ir įrodyti, kad toks ir net didesnis MMA ir kitų atlyginimų padidinimas yra realus ir galimas. Pasiruošę paneigti samdomų „ekonomistų“ bei laisvos rinkos instituto mitus ir prielaidas apie darbo našumo atsilikimą, užsienio investicijų poreikį, ekonomikos silpnumą, šešėlio ir konkurencijos įtaką MMA. Prisiminkime, kai nepriklausomybės pradžioje buvo nutarta taikyti šoko terapiją ir atrišti kainas, tačiau buvo užmiršta adekvačiai atrišti „atlyginimus“. Laikas šį užsimiršimą ištaisyti ir geriausiai taikant tą pačią metodiką – nustatyti teisingus iš karto, o ne po truputį juos didinant. Patikėkit nuo to ekonomika, investicijos į darbo našumą, makro ekonominiai rodikliai, konkurencija galutinėje išvadoje tik gerės, o šešėlis, emigracija ir skurdas nyks. Norite diskutuoti prašome mes pasiruošę savo teiginius apginti.
RAŠYTI ATSAKYMĄ
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai