2017 m. rugpjūčio 18 d. penktadienis - 21:14
 Gerbiamieji skaitytojai, redakcija atostogauja.  Tęsime darbą ir toliau teiksime Jums informaciją nuo rugpjūčio 28 dienos.  Gerbiamieji skaitytojai, redakcija atostogauja.  Tęsime darbą ir toliau teiksime Jums informaciją nuo rugpjūčio 28 dienos.
SIŪLOME PASKAITYTI

2012 05 21 - PROFESINIŲ SĄJUNGŲ 20120516 RAŠTAS VALDŽIAI DĖL DK PATAISŲ PROJEKTO

«
Komentarų: (0)
 2012-05-16
.
Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
DĖL DARBO KODEKSO PROJEKTO
.
Lietuvos profesinių sąjungų nacionalinių junginių koordinacinis centras (toliau - LKC) susipažino su teikiamu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47, 96, 99, 101, 108, 109, 110, 129, 130, 135, 136, 138, 140, 141, 144, 147, 149, 152, 153, 154, 165, 166, 167, 168, 172, 177, 184, 194, 202, 206, 256, 297 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 116, 190 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu (toliau -DK projektas) ir pateikia savo pastabas.
.
LKC iš esmės nepritaria daugeliui siūlomų nuostatų DK projekte, tačiau dėl kai kurių galėtų būti rastas socialinis kompromisas. LKC ir kiti socialiniai partneriai yra linkę ieškoti subalansuoto ir visas šalis tenkinančio DK projekto, todėl siūlo Vyriausybei įsigilinti į abiejų socialinių partnerių - darbdavių ir darbuotojų - problemas.
.
1. LKC iš esmės pritartų DK 47 str. ir 138 str. pakeitimo formuluotei, reglamentuojančiai darbuotojų teises verslo perdavimo atveju.
.
2. Neprieštaraujame DK 96 ir 129 str. 3 d. 4 p. dėl diskriminacinių principų netaikymo darbuotojams, priimamiems dirbti į religines bendruomenes bei centrus.
.
3. Neprieštaraujame patarnavimo sutarčių, kaip atskiros darbo sutarties rūšies panaikinimui ir su tuo susijusiems DK pakeitimams.
.
4. Neprieštaraujame, kad kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas būtų išmokama ne daugiau kaip už trejus metus, tačiau reikėtų nustatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį, t.y. ne mažiau kaip vienerius metus, ir nustatyti darbdaviui pareigą šiuo laikotarpiu suteikti atostogas darbuotojo reikalaujamu laiku, jeigu jis yra sukaupęs atostogų daugiau, kaip už trejus metus.
.
5. Pritariame siūlomiems naktinio darbo reglamentavimo pakeitimams.
.
6. Iš esmės neprieštaraujame biurokratiją darbo santykiuose mažinantiems pakeitimams:
.
a. Darbo sutarties pavyzdinės formos panaikinimui. Nors atkreipiame Jūsų dėmesį, kad
pagal esamą DK formuluotę, ji ir taip nėra privaloma ir darbdaviai iš esmės naudoja įvairius darbo sutarčių šablonus. (DK 99 str.)
.
b. Darbo sutarčių registravimo žurnalo panaikinimui. (DK 99 str.)
.
c. DK 99 str. 5 d., 153 str. 1 d. siūlomoms pataisoms.
.
Tačiau nepritariame:
d. darbo pažymėjimų panaikinimui.Manome, kad darbo pažymėjimas yra būtina
darbuotojų identifikavimo priemonė, padedanti kovoti su nelegaliu darbu. Nelegalaus darbo ir šešėlinio verslo mažinimas turėtų būti ne tik profesinių sąjungų, bet ir pačios valstybės prioritetas, todėl nesuprantama, kodėl siekiama atimti vieną iš veiksmingų nelegalaus darbo kontrolės priemonių.
.
Atsiskaitymo lapelių panaikinimui. Turėtų išlikti privalomas informacijos pateikimas darbuotojui, išmokant jam darbo užmokestį, apie jo dirbtą laiką, viršvalandžius, atskaičiuotas sumas, taikytus tarifus. Neprieštaraujame, kad ši informacija galėtų būti teikiama ne tik popierine, bet ir elektronine forma, pav. išsiunčiant darbo užmokesčio apskaitos dokumentą elektroniniu paštu. Todėl siūlome pakeisti DK 202 str., nenurodant, kokiu būdu atsiskaitymo lapeliai būtų perduodami darbuotojui: ,J)arbuotojo prašymu darbdavys turi informuoti darbuotoją apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas. "
.
Taip pat, siūlome nekeisti šio straipsnio 2 d., kur nurodoma, kokia informacija turi būti pateikta darbuotojui.
.
LKC iš esmės nepritaria darbo santykių lankstumui per individualius susitarimus. Neprieštarautumėm daugeliui teikiamų siūlymų, jeigu jie iš tiesų stiprintų socialinę partnerystę (kaip nurodoma aiškinamajame rašte) ir leistų šalims kolektyvinėse sutartyse susiderėti dėl abiems pusėms palankiu sąlygų.
.
Lietuvos Profesinių sąjungų konfederacija (toliau - LPSK) specialistų atliktas tyrimas apie darbo užmokesčio pokyčius Europoje pastaraisiais metais parodė, kad „Kolektyvinės derybos centriniame arba šakos lygmenyje sušvelnina ciklinį darbo užmokesčio kitimą o decentralizuotos, ir neefektyviai koordinuojamos derybos skatina nepastovius darbo užmokesčio pokyčius ir tokiu būdu padidina ekonominius ciklus ir skirtumus ES eurozonoje ir už jos ribų." Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad „kolektyvinių derybų sistemų stiprinimo klausimas yra esminis, jei norime užtikrinti subalansuotą ir socialiai teisingą ekonomikos augimą." Iš tiesų, pastebėkime, kaip krizės metu kito skirtingų valstybių su skirtingomis socialinio dialogo tradicijomis darbuotojų darbo užmokestis: Skandinavijos ir Vakarų valstybėse, kur didelė kolektyvinių sutarčių aprėptis, darbo užmokestis ne tik nemažėjo, bet ir nežymiai augo krizės laikotarpiu. Kai tuo tarpu Vidurio ir Rytų Europoje darbo užmokesčiai krizės metu sumažėjo labai ženkliai.
. Diagrama
LPSK nuomone, liberalizuoti darbo santykius būtų galima per kolektyvines sutartis. Pripažįstame, kad kai kuriais atvejais Darbo kodeksas per nelyg detaliai reglamentuoja darbo santykius ir nepalieka vietos šalių deryboms. Leidus socialiniams partneriams kolektyvinėmis sutartimis reglamentuoti jiems aktualias nuostatas, būtų pasiektas teikiamo projekto tikslas: lanksčiau reglamentuoti darbo santykiai bei skatinamas socialinis dialogas, kuris prisidėtų prie visų Lietuvos žmonių gerovės.
.
LKC prieštarauja šiems siūlymams:
.
7. Apribojimų terminuotoms darbo sutartims panaikinimui. Iki Darbo kodekso galiojusi praktika parodė, kad panaikinus apribojimus terminuotoms darbo sutartims nuolatinio pobūdžio darbui buvo didžiulis piktnaudžiavimas tokia darbo santykių forma: kaip taisyklė, buvo sudaromos terminuotos darbo sutartys, o nuolatinės darbo sutartys buvo labiau išimtis. Tokio reguliavimo buvo atsisakyta rengiantis narystei Europos Sąjungoje (toliau - ES), nes ES Direktyva tapęs Europos socialinių partnerių susitarimas Dėl darbo pagal terminuotas sutartis (ES Direktyva 1999/70/EB) nustato: „neterminuotos sutartys yra ir bus bendriausia darbdavių ir darbuotojų darbo santykiųforma. " (Preambulė ir Bendrosios dalies 6 punktas). Direktyva taip pat nustato, kad „terminuotos darbo sutartys, grindžiamos objektyviomis priežastimis, neleidžia piktnaudžiauti" (Bendrosios dalies 7 punktas).
.
Atsižvelgiant į ES teisę, apribojimų sudaryti terminuotas darbo sutartis panaikinimas, būtų nesuderinamas su ES direktyva 1999/70/EB. Negana to, direktyva leidžia daryti bet kokias terminuotų darbo sutarčių reglamentavimo modifikacijas tik pasitarus su socialiniais partneriais arba tai laisvai leidžiama socialinių partnerių susitarimu (per kolektyvines sutartis). Vyriausybė terminuotų sutarčių reglamentavimo kol kas nederino su socialiniais partneriais, todėl toks jos sprendimas prieštarautų ES teisei. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad esamas terminuotų darbo sutarčių reglamentavimas pilnai atitinka ES teisę, nes: a) terminuotos darbo sutartys sudaromos tik esant pagrindui; b) socialiniai partneriai kolektyvinėje sutartyje gali susitarti, kada netaikomi apribojimai sudaryti terminuotas darbo sutartis.
.
Atsižvelgiant į tai, kad esamas terminuotų darbo sutarčių reglamentavimas suderintas su ES teise, taip pat į tai, kad priėmus siūlomus DK pakeitimus, būtų sudarytos galimybės piktnaudžiauti terminuotomis sutartimis, nepritariame DK 109 straipsnio ir susijusių straipsnių pakeitimams.
.
8. DK 129 str. straipsnio pakeitimams:
.
a) darbo sutarčių nutraukimui, sulaukus 65 metų. Manome, kad bet kokie diskrimanciniai darbo sutarties nutraukimo pagrindai negali būti pateisinami.
.
b) negalima atsisakyti garantijų socialiai pažeidžiamiems asmenims,
nurodytiems DK 129 str. 4 d. Šiuo metu neįgalieji, asmenys iki 18 m., asmenys, kuriems iki pensijos liko 5 metai, darbuotojai, auginantys vaikų iki 14 metų yra labiausiai socialiai pažeidžiamos darbuotojų grupės, kurioms sunkiausia įsidarbinti, todėl jiems yra taikoma tam tikra pirmenybė likti darbe, ilgesni įspėjimo apie atleidimą terminai. LPSK neprieštarauja diskutuoti, kiek tų garantijų išvardintiems asmenims palikti Darbo kodekse, bet šių garantijų atsisakyti visiškai negalima.
.
9. Nepritariame pateiktai formuluotei dėl įspėjimo terminų sutrumpinimo ir siūlymo nustatyti įspėjimo termino priklausomybę nuo darbo stažo. Darbuotojo darbo stažo vertinimas yra pagrįstas, apskaičiuojant išeitinių išmokų dydį, taikant pirmenybę likti darbe. Tačiau įspėjimo trukmė turėtų priklausyti nuo socialinio statuso, t.y. anksčiau reikėtų įspėti asmenis, kuriems yra potencialiai sudėtinga įsidarbinti.
.
Be to, įspėjimo termino tikslas - suteikti darbuotojui galimybę pradėti ieškoti naujo darbo, todėl DK 130 str. 4 d. siūlomas pakeitimas nepratęsti įspėjimo termino darbuotojo ligos ar atostogų laikotarpiu, prieštarautų pačiam įspėjimo normos tikslui, nes sirgdamas žmogus niekaip negalėtų ieškoti darbo.
.
Nepritariame DK 130 str. 5 d. siūlomam pakeitimui, nes visą įspėjimo laikotarpį darbuotojui privalo būti siūlomas bet koks darbas, esantis įmonėje, kad būtų suteikta galimybė jam įsidarbinti. Jei darbuotojas bus atleistas nepasibaigus įspėjimo terminui, tai nebus įvykdyta darbdavio pareiga pasiūlyti darbuotojui esančias laisvas darbo vietas.
.
10. Nesutinkame su siūloma formuluote sumažinti išeitinių išmokų dydžius. Mūsų nuomone, siūlymas mažinti išeitines išmokas nesuderinamas su DK 2 str. 1 d. 8 p., nustatytu darbo santykių stabilumo principu, kurį užtikrina aiškiai nurodomas atleidimo iš darbo pagrindas ir išeitinės išmokos, kurios skatina darbuotojus išlaikyti darbo vietoje. „Darbo santykių stabilumo principu yra siekiama apsaugoti darbuotojus nuo pernelyg didelės darbo santykių kaitos ir nepagrįsto darbo santykių nutraukimo". [Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras I dalis, 2003 m., Vilnius, 34 p.].
LKC siūlo spręsti išeitinių išmokų mažinimo klausimus ne Darbo kodekso pataisa, bet kolektyvinėmis sutartimis ir neprieštarauja toliau vesti derybas dėl kompromisinio Šios pataisos varianto.
.
11. Prieštaraujame DK 141 str. 3 d. pataisai, kuri nustato, jog net ir tais atvejais, kada darbdavys tyčia neatsiskaito su darbuotoju laiku, yra atleidžiamas nuo atsiskaitymo už visą uždelsimo laikotarpį. Šiuo metu galiojanti nuostata drausmina nesąžiningus darbdavius, tačiau siūloma nuostata itin paskatintų darbdavių piktnaudžiavimą, kai darbo užmokestis ar kitos išmokos nėra išmokamos laiku.
.
12. Siūlomos pataisos dėl darbo laiko ilginimo, leistų dirbti iki 78 vai, darbo savaite. Net diskusijose su darbdavių organizacijomis ne kartą buvo išreikšta nuomonė, kad darbdaviams tokia pataisa nereikalinga, kad darbdaviai nenori darbuotojų išnaudoti tokiu ilgu darbo laiku. Be to, tokios ilgos darbo valandos visuose sektoriuose būtų nepateisinamos. Galbūt kai kur ilgiau dirbti kaip 48 vai. per savaitę yra būtinybė, tačiau tokiais atvejais dėl ilgesnio darbo laiko turėtų būti tariamasi kolektyvinėje sutartyje. Todėl nepritariame DK 144 ir 149 str. siūlomoms pataisoms ir siūlome dėl darbo laiko palikti teisę tartis socialiniams partneriams.
.
13. Nesutinkame, kad kolektyvinėse sutartyse reglamentuojami klausimai būtų leidžiami reguliuoti darbo tvarkos taisyklėse. Suprantame, kad tik 20% Lietuvos įmonių turi kolektyvines sutartis, tačiau tai nėra pagrindas sumenkinti kolektyvines derybas ir leisti darbdaviui vienašališkai nustatyti svarbiausius darbuotojams klausimus. Vyriausybė turėtų skatinti šakines kolektyvines derybas, kurios apimtų didžiąją dalį įmonių, o ne kolektyvinių sutarčių nebuvimo klausimą spręsti paprasčiausiu keliu - jų atsisakyti apskritai. Be to, valstybėms pareigą skatinti kolektyvines derybas nustato ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 98.
.
Prieštaraujame siūlomiems DK 147, 152, 184 str. pakeitimams.
.
14. Nepritariame siūlomiems naktinio darbo reglamentavimo pakeitimams. Naktinis darbas - tai ne tik darbo santykių reglamentavimo, bet ir aktualus darbuotojų saugos ir sveikatos požiūriu klausimas. Mažinant darbuotojų garantijas darbų saugoje reikėtų pirmiausia atlikti tyrimus ir ekspertizes, kurios konstatuotų, jog pasikeitus sąlygoms atitinkamų garantijų darbuotojams nebereikia, nebėra pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai. Vyriausybė nepateikė duomenų apie panašius tyrimus. Be to, abejotinas ir keičiamos nuostatos pataisų būtinumas. Todėl siūlome nekeisti DK 154 str.
.
15. LKC iš esmės neprieštarauja kasmetinių atostogų skaičiavimui darbo dienomis, tačiau teikiama DK pataisų formuluotė yra neaiški ir sukels problemų ją įgyvendinant. DK projekte detaliai reglamentuojama, kaip bus skaičiuojamos atostogos, dirbantiems penkių ir šešių dienų darbo savaitę, tačiau praktikoje žmonės dirba ir ne visi darbo laiką- po 2-3 dienas per savaitę, ir slenkančiu grafiku paromis, po 24 vai. Tokie atvejai nereglamentuoti, ir formuluotė „darbo dienomis" sukels daug neaiškumų suteikiant jiems atostogas. Todėl siūlome nepriimti skubotų sprendimų ir tęsti diskusiją su socialiniais partneriais dėl tinkamos formuluotės. Dėl šių motyvų nepritariam Darbo kodekso 165, 166, 167, 172 str. pakeitimams.
.
16. Nepritariame kasmetinių papildomų atostogų panaikinimui privačiame sektoriuje. Primename, kad papildomos atostogos suteikiamos: už darbą, esant nukrypimų nuo saugių darbo sąlygų, už ypatingą darbų pobūdį bei nepertraukiamą darbo stažą įmonėje (daugiau kaip 10 metų vienoje įmonėje). Taigi papildomos atostogos daugiausiai susijusios su darbų sauga ir kompensuojamu poilsiu, kuomet darbuotojai dirba esant ypatingoms sąlygoms (kilnojamas darbas, nesaugus darbas). Šios sąlygos kur kas dažniau pasitaiko privačiame sektoriuje, nei biudžetiniame, todėl prieštaraujame siūlomai DK 168 str. 2 dalies nuostatai.
.
17. Nepritariame siūlymui panaikinti DK 190 str. Dėl darbo užmokesčio indeksavimo. Siūlome palikti jį galioti, tik papildyti, atsižvelgiant į susiklosčiusią praktiką. Šiuo metu daug įmonių kolektyvinių sutarčių yra numatoma darbo užmokesčio indeksavimo tvarka, atsižvelgiant į valstybės ir įmonės veiklos ekonominius rodiklius. Todėl siūlome negriauti to, kas pasiekta socialiniu dialogu, bet priešingai - tai reglamentuoti Darbo kodekse. Atitinkamai siūlome nustatyti, kad ,J)arbo užmokestis indeksuojamas įstatymų ir kolektyvinių sutarčių nustatyta tvarka."
.
18. Nepritariame DK 194 str. 1 dalies siūlomam pakeitimui, kuriuo kompensuotas už viršvalandžius laisvas dienas būtų galima apmokėti ne vidutiniu darbo užmokesčiu, bet nustatytu darbo užmokesčiu. Manome, kad už viršvalandžius kompensuoto poilsio laiko apmokėjimas turėtų būti kaip atostogų dienų, nes tiek vienas, tiek kitas yra skirtas pailsėti ir darbingumui atgauti. Be to, neretai darbuotojai tokias dienas prašo priedėti prie atostogų. Priešingu atveju, jei būtų mokamas darbuotojo nustatytas darbo užmokestis, vėl padaugėtų piktnaudžiavimu painiai nustatant darbo užmokestį: išskaidant jį dalimis darbo sutartyje, priedais pagal įsakymą, priemokomis ir pan.
.
19. Nepritariame DK 297 str. siūlomam pakeitimui. Siūloma leisti darbdaviui, pažeidusiam įstatymą, vienašališkai nuspręsti už teismą, ar grąžinti darbuotoją į darbą, ar ne. Tai prieštarauja teisinei logikai, nes teisingumą vykdo tik teismai ir jeigu šalis pažeidė įstatymą, teismas taiko restituciją (pažeistų šalies teisių atkūrimą), kai ji įmanoma. Šiuo atveju siūloma leisti darbdaviams ciniškai pažeisti įstatymus, atleisti darbuotojus neteisėtai. Tokia formuluote netiesiogiai būtų įteisinamas darbuotojo atleidimas darbdavio valia, nenurodant priežasčių. O tai prieštarautų ne tik Darbo kodekse įtvirtintiems darbo santykių reglamentavimo principams, bet ir tarptautiniams teisės aktams.
.
Prašome atsižvelgti į aukščiau išdėstytus LKC, atstovaujančios 70 000 Lietuvos darbuotojų, argumentus ir Darbo kodeksą taisyti tik suderinus su socialiniais partneriais.
Pagarbiai
Lietuvos profesinių sąjungų nacionalinių junginių koordinacinio centro vardu
LPSK pirmininkas
Artūras Černiauskas

NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
PDFLiepą gavome
79,80 € Jūsų paramos!
AutomobiliuDALYS24.lt
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai