2017 m. rugpjūčio 24 d. ketvirtadienis - 13:49
 Gerbiamieji skaitytojai, redakcija atostogauja.  Tęsime darbą ir toliau teiksime Jums informaciją nuo rugpjūčio 28 dienos.  Gerbiamieji skaitytojai, redakcija atostogauja.  Tęsime darbą ir toliau teiksime Jums informaciją nuo rugpjūčio 28 dienos.

2014 10 30 - V.KERAITIS. KODĖL NEPRIKLUSOMYBĖS JAU NERAŠAU DIDŽIĄJA RAIDE

«
Komentarų: (0)
Su šiomis mintimis vaikščiojau daug  metų. Neatsilaikiau ir išvedžiau juodu ant balto. Teismo nebijau, bet "skanius" komentarus sunkiai skaitau.
Kas kaip vyko, paskelbus „nepriklausomybę“ (buvo laikas, kai rašiau Nepriklausomybė, bet dabar galiu rašyti tik „nepriklausomybė“), jau nusibodo kalbėti, aptarinėti, skaityti, kad ir protingų galvų mintis...
Dabar jau turime rezultatą (-us). O jie ...
Tad ką daryti? Juk Minimalus atlyginimas, kokiu jis vadinamas šiuo laikotarpiu, tai yra tik „padačka“, kad žmogus nemirtų iš bado.

Minimalus atlyginimas turi būti tokio dydžio, kad žmogus galėtų:

- normaliai išmaitinti šeimą (gal ne visada prabangiai):
- normaliai aprengtą ir pamaitintą vaiką (-us) išleisti į mokyklą;
- laiku susimokėti komunalinius mokesčius;
- ligos atveju bet kuriam šeimos nariui, turėtų realias galimybes kreiptis dėl medicininės konsultacijos, atlikti reikiamus tyrimus, įsigyti vaistus;
- po aukščiau išvardintų garantijų, dar turi likti lėšų kaupimui netikėtiems atvejams: sutrikus sveikatai, mirus (žuvus) šeimos nariui, įvykus gaisrui, gamtos stichijos padarytai žalai likviduoti;
- vidutinės klasės automobilis neturėtų būti laikomas prabangos dalyku, ypač gyvenantiems kaime.

Kur šaltiniai tokiems poreikiams padengti? Juos rasčiau čia:

1. Būtiniausio būtinumo prekių (maisto produktai, prekės vaikams, vaistai, elektra, kietasis kuras, degalai) kainoms griežta valstybės kontrolė.
Vien dabartinius prekybinius antkainius pastačius į sveiko proto ribas, sakykim 20 – 30 procentų, nepaleistų ubagais perdirbėjų, tarpininkų tarp produkcijos gamintojų ir pirkėjų. Tai betarpiškai teigiamai veiktų į minimalaus atlyginimo „nekosminius“ dydžius, padidėtų gyventojų perkamoji galia; kartu vargu ar sumažėtų pinigine išraiška prekių apyvartos apimtys.

2. Mažinti atskirtį tarp labiausiai nutolusių socialinių polių.
Ar normalu, kai privačios įmonės vadovai išsimoka (na, sako, gauna) 500.000 litų mėnesinį atlyginimą (žmonėse sklando kalbos, kad yra taip „sunkiai“ dirbančių privatininkų, kuriems mokama net po 1 milijoną litų)
Valstybės rankose turi būti išsimokamų atlyginimų individualiose įmonėse dydžių kontrolė. Taip buvo padaryta savo laiku Airijoje. Ten privačios įmonės savininkui atlyginimą nustatydavo valstybė (gal ir dabar taip yra – nežinau). Ten savininkas, priimdamas į darbą darbuotoją, turėjo garantuoti jam tai, kas mano aprašyta skyrelyje Minimalus atlyginimas. Taip, Airija, dar 1987 metais buvusi bulvių šalimi, apie 2000-uosius tapo jau darbo jėgą importuojančia Airija.
Sutinku, kad jai, anksčiau įstojusiai į ES, finansavimas, palyginus su Lietuva (nors duomenimis negaliu patvirtinti – jų tiesiog dar neieškojau), buvo solidesnis. Bet negalima nuginčyti fakto, kad su gautais pinigais, reguliuojant valstybei, stiprino smulkųjį ir vidutinį verslą. Socialinės problemos buvo išspręstos iki tokio lygio, kad jau patys airiai pradėjo vengti neprestižinių darbų. Jiems atlikti įsileido pigią darbo jėgą iš kitur. Taip ji tapo ir giminaičių iš Lietuvos Airija.
Stambaus kapitalo savininkui atlyginimas turėtų būti „pririštas“ prie dirbančiųjų vidutinio atlyginimo – kelia atlyginimą dirbantiesiems, didėja ir jo (bazinis atlyginimas 2 ir daugiau kartų didesnis už įmonėje dirbančių atlyginimo vidurkį); mažina dirbančiųjų skaičių – mažėja atlyginimas.
Savininko atlyginimas turėtų būti siejamas ir su dirbančiųjų skaičiumi. Žinau, bus pasipriešinimas, bet savininkas nenumirs, jeigu pusryčiauti į Paryžių nuvyks ne 2-3 kartus savaitėje, bet kartą per mėnesį; po Pietų saule pasikepins ne 2-3 kartus metuose. Paruduos ir vieną kartą nuvažiavęs. Reikiamus maršrutus nuvažiuos ir nešarvuota mašina. Tuo labiau, kad iš jų tenka girdėti mintis apie solidarumą su kita visuomenės dalimi (šis įdomus išsireiškimas buvo ištartas vienoje TV laidoje). Jie siūlo, tad valstybei belieka priimti jų „gerus norus“.

3. Turi būti lanksti verslo skatinimo sistema.
Pradedančiam smulkiam verslininkui pirmus tris veiklos metus - jokių mokesčių. Jeigu tuo laikotarpiu sukūrė papildomą darbo vietą, lengvatą taikyti dar bent pora metų. Juk jis, sukurdamas naujas darbo vietas, valstybei sumažina pašalpų mokėjimo naštą ir valstybė dar gauna įplaukas nuo dirbančiųjų atlyginimų. Kada turėtų pradėti mokėti pelno ir kt.mokesčius?
Mokesčiai turėtų būti tokie, kad minimum liktų pagundos juos slėpti ir lydimi tokių sankcijų, kad bijotų jų nemokėti. Tai turėtų išanalizuoti ir pateikti rekomendacijas ne valdininkai, o reikalą išmanatys ekonomistai.

4.Kol valstybė oligarchų kišenėje...
Praktika rodo, kad oligarchams valstybė ten, kur pinigai. Galima pasakyti, kad oligarchai Lietuvos atsisakę. Manau, kad galima padaryti, jog jie „pamiltų“ savo valstybę. Jeigu įmonę steigia Lietuvoje, mokesčiai vieni; o jeigu steigia kitoje valstybėje, įmonė vis vien turi būti registruota Lietuvoje, bet mokesčiai jau didesni (nes steigia, kur pigesnė darbo jėga). Turėtų būti užbaigta su įvairiausiais ofšorais ir kitomis landomis slapstyti mokesčius nuo valstybės. Ir padėtį turi tirti ne daugybė  kontroliuojančių struktūrų, bet viena.

5. Leisti legalizuoti lėšas, sukauptas pažeidžiant įstatymus (nelegali prekyba, kontrabanda, korupcija ir t.t.), 50 proc. jų pervedant valstybei.
Nustačius fiktyvius žaidimus, norint tik atrodyti geručiais, taikyti visų šešėlinėje veikloje sukauptų lėšų konfiskaciją. Valstybė šias lėšas naudoja tik socialinių problemų šalinimui (globos – slaugos namuose įruošiant jaukią aplinką, didinant maisto įvairovę; parama vienišiems seneliams, aprūpinimas kompensacine įranga, vaistais; pritaikant patogesnius įlipimus į viešąjį transportą, patekimą į valstybines įstaigas ir t.t.)
Tai šaltiniai minimaliems atlyginimams atsirasti, žmogaus orumą žeminančių pašalpų, kompensacijų sumažinimui, o dar geriau – jų panaikinimui.

6. Bankai turi būti tik valstybiniai.
Privatūs bankai, tai bombos po valstybės pamatais. Lietuva jau yra tai patyrusi. Komercinis bankas turi būti valstybinio banko kontrolėje.

7. Keisti rinkimų sistemą
Dabar veikia netobula rinkimų sistema. Ją galima pavadinti net nedemokratiška, nes atimta rinkėjams teisė patiems kelti kandidatus visuose valdžios formavimo lygmenyse. Būna atvejų, kad rinkėjas, balsuodamas už partiją, sąraše neranda nė vieno tinkamo kandidato (savivaldos rinkimuose). Ar galima rinkimus vadinti demokratiškais, kada Prezidentą išrenka 27 proc.rinkėjų, o tas neraudonuodamas kalba visos Lietuvos vardu?

Suprantu, kad tai negalima padaryti vienu rankos mostelėjimu. Juk esame ne tik šulinio dugne, bet jau jame gręžiama šachta – vieta dar tolimesniam ekonominiams, socialiniam ir politiniam nuosmukiui. Reikalingas laikas, kad prisibelsti į žmonių supratimą, jog yra galimybė pradžioje stabdyti ekonominį, socialinį kritimą, o toliau ir kilti iš šulinio dugno.
Kapitalizme nežinau nereguliuojamos rinkos. Nereguliuojama rinka lygu laukiniam kapitalizmui. Pastarąjį ir turime Lietuvoje.

Facebook

NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
PDFLiepą gavome
79,80 € Jūsų paramos!
AutomobiliuDALYS24.lt
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai