2017 m. rugpjūčio 24 d. ketvirtadienis - 13:47
 Gerbiamieji skaitytojai, redakcija atostogauja.  Tęsime darbą ir toliau teiksime Jums informaciją nuo rugpjūčio 28 dienos.  Gerbiamieji skaitytojai, redakcija atostogauja.  Tęsime darbą ir toliau teiksime Jums informaciją nuo rugpjūčio 28 dienos.

2012 11 08 - VILNIAUS TRANSPORTININKŲ 2012 11 14 STREIKĄ VALDŽIA STABDO

«
Komentarų: (0)
  Vilniaus transportininkų profesinių sąjungų lapkričio 14-ajai numatytą įspėjamąjį streiką Vilniaus 1 apylinkės teismas priėmė nutartį streiką atidėti 30-čiai dienų  tuo faktiškai jį UŽDRAUDŽIANT.









Civ. bylaNr. 2-19318-600/2012

Teisminio proceso Nr. 2-01 -3-15688-20!2-9

Kat. 110.1; 117.1




VILNIAUS MIESTOS 1 APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. lapkričio 7 d.




2012 m. lapkričio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Vilniaus viešasis transportas" prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė:




Ieškovas prašo:

1) pripažinti 2012-10-23-25 d. UAB „Vilniaus viešasis transportas" darbuotojų slapto balsavimo dėl įspėjamųjų ir neterminuotųjų streikų rezultatus negaliojančiais;

2) pripažinti 2012-11-14 paskelbtą įspėjamąjį streiką neteisėtu. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atidėti įspėjamąjį streiką 30 dienų, o tuo atveju, jei streikas būtų prasidėjęs, sustabdyti šį streiką.




Prašymas tenkintinas.




Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybe teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato Šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio normos pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, būsimo teismo sprendimo vykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais. Remiantis CPK 145 straipsnio antrosios dalies nuostata, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Sis principas reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, kad jos maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet tuo pačiu atsakovas nepatirtų nuostolių, arba Šie nuostoliai būtų minimalūs.

DK 81 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog kilus tiesioginei grėsmei, dėl kurios gali būti neužtikrintos neatidėliotiniems (gyvybiniams) visuomenės poreikiams tenkinti būtinos minimalios paslaugos, ir tai gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui, teismas turi teisę trisdešimčiai dienų atidėti dar neprasidėjusi streiką, o prasidėjusį tokiam pat laikui sustabdyti.

Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka jsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Susipažinus su ieškovo prie ieškinio pridėtu Transporto darbuotojų federacijos, UAB „Vilniaus viešasis transportas" darbuotojų profesinės sąjungos 2012-10-15 raštu Nr. 0283 „Dėl skelbti įspėjamąjį ir neterminuotus streikus balsavimo tvarkos suderinimo" bei priėjo pridėtu 2012-10-29 Sprendimu „Dėl 2012-11-14 d. įspėjamojo streiko skelbimo" yra pagrindas pripažinti, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir būtinumo pasitvirtino, nes kaip matyti iš sprendimo dėl įspėjamojo streiko skelbimo, nebuvo išdėstyti motyvai, kad įspėjamojo streiko organizavimas nuo 04 vai. 30 min. iki 06 val. 30 min. nesutrikdys visuomeninio transporto paslaugų teikimo viešajame sektoriuje, atkreipiant dėmesį į tai, kad pasirinktu laiku didžioji visuomenės dalis vyksta į darbą, prasideda rytinis pikas transporto srautuose, pažymint, jog priimant sprendimą dėl įspėjamojo streiko apskritai nebuvo svarstytas klausimas apie toki streiko organizavimo būdo, laiko ir priemonių parinkimą, kad nebūtų pažeistas viešasis interesas. DK 77 str. 5 dalyje nurodyta, kad organizuojant streiką miesto visuomeninio transporto įmonėje darbdavys apie streiko pradžią turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip prieš 14 dienų. Vadinasi, įstatymu minėtoje normoje numatytas sritis pripažinus tiek svarbiomis, kad yra nustatomas ir ilgesnis terminas informavimui dėl streiko, darytina išvada, kad subjektai, nusprendę naudotis įstatymu suteikta DK 77 str. numatyta teise skelbti streiką, turi pasirūpinti, kad streiko skelbimas esminiai nepažeistų viešojo intereso ir nesutrikdytų kitų sričių darbuotojams laiku ir tinkamai vykdyti savo funkcijų, t.y. asmenys, dirbantys strateginiuose, visuomenės saugumą užtikrinančiuose objektuose - ligoninėse, gaisrinėse, policijoje, energetikos srityje, civilinės saugos srityje ir kt. laiku turėtų galimybę nuvykti į darbą ir t.t. Teismo nuomone, šiuo atveju streiką priėmusiems subjektams nesprendus tokio klausimo, darytina išvada, kad nėra duomenų, kad streiko metu bus užtikrintas būtinas minimalus tokios paslaugos kiekis visuomenei, todėl yra pagrindas pagrįstai manyti, kad gali kilti grėsmė laiku neužtikrinti žmonių gyvybei, sveikatai ir saugumui reikalingų paslaugų dėl sutrikusių miesto visuomeninio transporto paslaugų. Teismas šiuo atveju atsižvelgia į formuojamą teisminę praktiką, t.y. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1710-351/2009 pažymėjo, kad „Streikas yra radikali drastiška priemonė, kuria sprendžiami kolektyviniai darbo ginčai. Nors streikuodami darbuotojai siekia patenkinti savo darbo, socialinius ir ekonominius interesus, tačiau streikai neišvengiamai sukelia neigiamus socialinius ir ekonominius padarinius, dėl jų nukenčia tam tikros visuomenės dalies ar visos visuomenės interesai".

Todėl, nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas DK 81 str. 4 d. pagrindu, paskelbtą įspėjamąjį streiką atidedant 30 dienų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144-151, 152,290 straipsniais,

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Atidėti įspėjamąjį streiką 30 dienų.

Nutartis vykdoma skubiai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.




Teisėja Renata Kasimovienė


NAUJAUSI KOMENTARAI
KOMENTARŲ NĖRA
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
PDFLiepą gavome
79,80 € Jūsų paramos!
AutomobiliuDALYS24.lt
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai