2017 m. rugpjūčio 18 d. penktadienis - 21:17
 Gerbiamieji skaitytojai, redakcija atostogauja.  Tęsime darbą ir toliau teiksime Jums informaciją nuo rugpjūčio 28 dienos.  Gerbiamieji skaitytojai, redakcija atostogauja.  Tęsime darbą ir toliau teiksime Jums informaciją nuo rugpjūčio 28 dienos.
SIŪLOME PASKAITYTI

2012 09 17 - Ar įstatyminės profesinių sąjungų vadovų garantijos ką nors garantuoja?

«
Komentarų: (11)

Profesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. Daugeliu atveju profesinės sąjungos savo teises ir teisėtus interesus įgyvendina per tos profesinės sąjungos renkamojo organo narius – profesinės sąjungos pirmininkus.


Lietuvos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad tokio pobūdžio veikla lemia ir užprogramuoto galimo konflikto buvimą tarp šio darbuotojų atstovo ir darbdavio.


Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimų konfliktų kilimo perspektyvas tarp darbdavio ir darbuotojų atstovo renkamo atstovaujamojo organo narių/nario, tiek Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 str., „Darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo.“, tiek Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso (toliau – DK) 134 str. 1 d. „Darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (šio Kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. Profesinės sąjungos ar darbo tarybos pirmininkas jų kadencijos laikotarpiu taip pat negali būti atleisti iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą be išankstinio profesinės sąjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimo“ numatė atitinkamas garantijas darbuotojų atstovaujamųjų organų nariams.


Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šias nuostatas yra konstatavęs, kad: „Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotu atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir DK 134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos (profesinės sąjungos renkamųjų organų narių apsaugos nuo darbo santykių nutraukimo) tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės atleisti darbuotojus iš darbo piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius. Taigi aptariamos normos yra papildomos profesinių sąjungų renkamųjų organų narių teisių garantijos už prisiimtą papildomą riziką.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-01-25 kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011).


Tačiau aptartos garantijos neapima DK 136 str. 3 d. 2 p., pagal kurį darbdavys gali atleisti darbuotojų renkamo atstovaujamojo organo narį ir be tos profesinės sąjungos valdymo organų išankstinio sutikimo, t.y. Lietuvos Respublikos teisės aktuose įstatymo leidėjo užprogramuota garantija šioje dalyje netaikoma.


Aptartas teisinis reguliavimas duodą pagrindą teigti, kad darbdaviams sudaromos prielaidos teisinėmis priemonėmis, pasinaudojant teisės aktuose užprogramuota galimybe, pašalinti darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius, prieš tai atleidus juos pasinaudojant DK 136 str. 3 d. 2 p., t.y. dirbtinai inkriminuojant šiam šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, siekiant išvengti kreipimosi į profesinės sąjungos valdymo organus gauti išankstinį sutikimą. Nepavykus teisme įrodyti šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo (DK 136 str. 3 d. 2 p), suteikiama galimybė „prašyti“ teismo taikyti DK 297 str. 4 d., t.y. atleisti profesinės sąjungos lyderį teismo sprendimu, taip apeinat papildomas profesinių sąjungų renkamųjų organų narių teisių garantijas už prisiimtą papildomą riziką, ginamas, saugomas ir įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisės aktuose.


Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2004 m. birželio mėn. 18 d. yra nurodęs: „Nustatęs, kad darbuotojas (ieškovas) iš darbo atleistas be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas kiekvienu atveju turi nustatyti, kuris iš darbuotojo pažeistų teisių gynimo alternatyvių būdų, numatytų DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse, yra taikytinas. Aplinkybes, reikšmingas šių teisės normų taikymui, teismas turi nagrinėti nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Nustatęs, kad darbuotojas į pirmesnį darbą ne gali būti grąžinamas dėl DK 297 straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių, teismas taiko šioje teisės normoje nustatytą pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdą, o tokių priežasčių nenustatęs taiko DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytą gynimo būdą.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos Respublikos 2004 m. birželio mėn. 18 d. teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalga Nr. 45, kat. 2.4; Teismų praktika 21).


DK 297 str. 4 d. yra nuostata, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Sutikime, kad darbdaviui įrodyti DK 297 str. 4 d. įtvirtintas priežastis (ekonomines, technologines, organizacines ar kitas panašias priežastis bei faktą, kad darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti) kai kuriais atvejais yra daug lengviau, nei gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo organo ar darbo tarybos sutikimą.


Autorių nuomone, ypač po Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės pareiškimų apie būtinybę liberalizuoti darbo teisinius santykius, atėjo laikas diskusijai ir dėl profesinių sąjungų renkamojo organo narių – profesinės sąjungos pirmininkų papildomų garantijų įtvirtinimo siekiant pažaboti galimas darbdavio piktnaudžiavimo teisinėmis priemonėmis „atsikratant“ neparankių profesinės sąjungos lyderių.


Atkreiptinas dėmesys, kad tai tik teorinio pobūdžio pamąstymai ir teisės aktų interpretacija, tačiau autorių nuomone, kiekvienas mes nesame apsaugotas nuo jos neišsipildymo. O jai išsipildžius, tenka konstatuoti, kad jau bus vėlu ką nors keisti.


Svarbu ir tai, kad profesinės sąjungos turėtų atkreipti dėmesį į patį Profesinių sąjungų įstatymą, jo reglamentavimą. Juk šiame viename svarbiausių mūsų veikloje naudojamų įstatymų dar yra moraliai pasenusių nuostatų. Kaip antai jau minėtas Profesinių sąjungų įstatymo 21 str., kuriame vis dar nurodomas Darbo sutarties įstatymas, kuris panaikintas jau nuo DK įsigaliojimo 2003 metais.


Apibendrinant visą tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apie Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų liberalizavimą galima pradėti kalbėti tik tuomet, kai lygiagrečiai bus diskutuojama apie šio darbo teisės šaltinio nuostatų, susijusių su Profesinėmis sąjungomis ir jų realiai įtaka darbdaviui, stiprinimą ir papildomų garantijų įvedimą.


Albina Kavaliauskaitė

Laisvės Gynėja

Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius

Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė


Violeta Seiliuvienė

Vilniaus miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties

medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė,

Lietuvos medikų profesinės sąjungos tarybos narė

NAUJAUSI KOMENTARAI
2012-10-05 10:46:40Juzė
Nors Jums ir „viskas aišku“, bet kažkodėl Jūs vengiat konkrečiai atsakyti į mano klausimus: „kad tai pasiekti, reikia ne deklaratyvių profesinių sąjungų įstatymo nuostatų, o realių, su tam tikra aiškia garantija ir kitų asmenų atsakomybę.“ Tai, po galais, ir suformuluokite tas teisines normas, „realias, su aiškia garantija ir kitų asmenų atsakomybe“ . Tada ir bus galima diskutuoti. Nesugebat?
.
Dabar panašu, kad teismų institutui priklausančias funkcijas jūs norite priskirti profsąjungoms? Bet juk tai nesąmonė!
.
Tarkim , kad tai kažkaip pavyko. Tuomet kokias DK normas po to, „liberalizuodama DK“ galėtumėt į tai apmainyti? Jeigu ‚liberalizuodama“ apmainysit į darbdavių siūlomas DK DS sudarymo ir nutraukimo sąlygas, tuomet darbdavys gaus teisę su darbuotoju daryti ką nori. Taigi neliks ir dėl ko ginčytis.
.
Kadangi savo rašliavoje taip pat kalbat tik deklaratyviai – pilstot „iš tuščio į kiaurą“, tai visa tai ir lieka tik priešrinkiminė „ABRA- KADABRA“
2012-10-01 16:41:29
Nežinau, kam čia kadabra, o man viskas aišku.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso liberalizavimas galimas tik pertvarkius darbo ginčų nagrinėjimo institutą, sudarius realias galimybes apginti darbuotojo teises ir teisėtus interesus ne teismine tvarka, suteikus profesinėms sąjungos ne deklaratyvias, o realias įstatymines galias ginti darbuotojo teises ir teisėtus interesus;"
Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – DK) šiuo metu siekiama liberalizuoti, t.y. supaprastinti tam tikras nuostatas, susijusias su darbo sutarčių institutu, taip suteikiant, daugiau laisvės darbdaviui. Plačiau to, manau, nereikia komentuoti, kam įdomu, susiras. Taigi, būtent apie tokį liberalizavimą galimą kalbėt tik tuomet, kai:
1. Bus normaliai pertvarkytas ginčų nagrinėjimo institutas (nagrinėjantis darbo ginčus kaip privaloma instancija ne teismine tvarka. Šiuo metu galiojančio DK nuostatos, šia tema aiškios – darbdavys sudaro darbo ginčų komisiją ir pusės darbdavio ir darbuotojų atstovų. Realiai, tokia institucija neveikia, nes: 1. Ši komisija yra nekompetentinga (kaip žinia, nagrinėjant darbo ginčą, neretai reikia teisinių žinių (nors elementarių), kurių, kaip man bebūtų gaila, dauguma neturi. Todėl tikėtis, kad objektyviai bus sprendžiamas ginčas, parenkant tinkamas teises normas, jau nekalbu apie teismų praktiką, tikėtis naivu. 2. Darbdavys daugumoje atveju, kontroliuoja tokias darbo ginčų komisijas, savo autoritetu arba kitaip sakant – autokratiniu valdymu (vėlgi, plačiau aiškinti tokios darbo ginčų komisijos priklausomumą darbdaviui ir jo paliepimams, aiškinti per daug nereikia).
Tiesa, nuo 2013 m. darbo ginčų komisija „pereina“ į VDi teritorinių skyrių rankas. Tačiau vėlgi – pirmininkas iš VDI, kiti nariai – darbdavio nariai ir darbuotojų atstovai. Tas pats keblumas su teisinėm žiniom. Dar vienas keblumas – VDI ir jų fantastiškas teisės aiškinimas darbdavio pusėn, siaurinant, arba kitais atvejais išplečiant teisės aktų nuostatas (turėk omenyje, kaip jiems pateigiau, arba kaip darbdavys pasakys).
Kitas dalykas, teisėje galioja toks principas – nieks negali būti teisėju savo byloje – o čia mes turim darbdavio atstovus komisijoje, kuri sprendžia ginčą. Kitaip sakant – tas pats, tik kitoj rankoj...
2. Suteikus profesinėms sąjungos ne deklaratyvias, o realias įstatymines galias ginti darbuotojo teises ir teisėtus interesus – čia mes kalbame, apie poreikį peržiūrėti Lietuvos profesinių sąjungų įstatymo nuostatas. Kas kalbama ir straipsnyje. Tik esant stipriai ir nepriklausomai profesinei sąjungai, su stipriu lyderiu, galim kalbėt apie visų darbuotojų interesų apsaugą. Kad tai pasiekti, reikia ne deklaratyvių profesinių sąjungų įstatymo nuostatų, o realių, su tam tikra aiškia garantija ir kitų asmenų atsakomybę. Tiesa, kas nesidomėjo Teismų praktika, pasakytina, kad BK str. nustatantis baudžiamąją atsakomybę už trukdymą profesinėms sąjungoms, realiai taip ir nebuvo panaudotas nei kartą (galėjau netyčia praleisti kokią nutartį). Taigi iš to keltini du klausimai: ar nieks netrukdo profesinėm sąjungoms, ar kad pritaikyti šį straipsnį, turi pereiti kryžiaus kelius, kad nors pradėtum ikiteisminį tyrimą. Nes tyrėjęs, dažniausiai tau pasakys – civiliniai teisiniai santykiai, kreipkis į bendros kompetencijos teismą.
Taigi, čia tik trumpi pamąstymai, galima bus pratęsti kada nors... :)
O šiaip, arba ir kadabra būna tada, kai nesupranti. Bet jei nesupranti, nebijok klausti, o neapsimetinėk visažinis...
Pagarbiai,
2012-10-01 15:12:14Marius (marijus_marko@yahoo.com)
Viena vertus, yra akivaizdu, kad straipsnio autorių išdėstytos tezės tik dar kartą patvirtina tiek straipsnyje aptariamų teisės aktų, tiek ir likusios LR įstatyminės bazės pataisų būtinumą. Kaip tūlas praeivis pasakytų: „Tobulumui ribų nėra, tačiau jo siekimo niekas kol kas dar „neatšaukė“. Kita vertus, stebint pastarojo laikmečio realijas, bado akis ta padėtis, kai esami „pakankamai gerai sustyguoti“ įstatymai, juose reglamentuotos teisinės normos nėra vykdomos, įgyvendinamos ar net kai jų yra nepaisoma (jas pažeidinėjant) ir už tai "sugebama" išvengti bet kokios atsakomybės.
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
PDFLiepą gavome
79,80 € Jūsų paramos!
AutomobiliuDALYS24.lt
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai