Konsultacijų
bankas
atgalKLAUSIMAI - ATSAKYMAI
Ar priklauso išeiginė diena auginantiems du mažamečius vaikus šeimoje, jei dirbu biudžetinėje įstaigoje ne slenkančiu grafiku. Darbe man bandoma išaiškinti, kad pagal 214 str. man nepriklauso išeiginė, nes dirbu penkias dienas per savaitę.
Vadovaujantis LR Darbo kodekso 214 straipsniu, kuriame yra numatytos papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaiką invalidą iki šešiolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, tokiems darbuotojams suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę. Poilsio dienų suteikimo arba darbo laiko sutrumpinimo tvarka turėtų būti nustatyta darbo tvarkos taisyklėse ar kituose lokaliniuose teisės aktuose. Papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus, gali būti nustatytos ir įmonės kolektyvinėje sutartyje.
Darbo kodeksas nenumato išimčių darbuotojams dirbantiems biudžetinėje įstaigoje, - taigi tai papildomų poilsio dienų pagal Darbo kodekso 214 str. suteikimui įtakos neturi. Jums priklauso laisva diena, skirta vaikų priežiūrai. Tačiau šios poilsio dienos nepersikelia į kitą mėnesį, jei jomis nepasinaudojote einamąjį mėnesį.
Rengiausi kitą mėnesį grįžti į darbą, nes dukrytei sueina dveji metukai. Skambinau darbdaviui, bet šis pasakė, kad ieškočiausi kito darbo. Ar man turi sumokėti išeitinę išmoką? Esu nurodžiusi, kad vaiko auginimo atostogose būsiu iki tol, kol vaikui sueis treji metai. Jeigu dabar dar negrįšiu į darbą, ar man priklausys socialinės garantijos?
Vadovaujantis Darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalies 1 punktu draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu, taip pat jo atostogų metu, išskyrus DK 136 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus (ten numatyti atvejai, kai darbo sutartis turi būti nutraukta, nepaisant jos šalių valios).
Draudimas laikino nedarbingumo ar atostogų metu įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą yra nustatytas siekiant apsaugoti darbuotoją nuo psichologinių traumų. Todėl neteisėtu reikėtų laikyti tokį Jūsų darbdavio įspėjimą Jums esant vaiko auginimo atostogose.
Jums grįžus iš vaiko auginimo atostogų ir darbdaviui nusprendus Jus atleisti iš darbo (bet ne anksčiau, nei Jūsų vaikui sueis 3 m.), laikantis Darbo kodekso 129 straipsnyje numatytų sąlygų, Jums priklausys Jūsų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į Jūsų nepertraukiamąjį stažą darbovietėje.
Esu nėščia. Darbdaviui pažymą apie tai esu įteikusi. Tačiau, kai tik darbo metu reikia tikrintis sveikatą, susijusią su mano nėštumu, darbdavys reikalauja gydytojo pažymos nebuvimui darbe pateisinti. Ar tai teisėta?
Darbo kodeksas numato, kad kai nėščiai, neseniai pagimdžiusiai moteriai ar krūtimi maitinančiai moteriai reikia pasitikrinti sveikatą darbo metu, ji privalo būti atleidžiama nuo darbo ir už tą dieną mokamas jos vidutinis darbo užmokestis. Todėl tai yra darbdavio pareiga - Jus išleisti tikrintis sveikatos. Tačiau darbuotoja neatleidžiama nuo pareigos pateisinti savo neatvykimą į darbą, todėl turi pateikti tai įrodančius dokumentus.
Biudžetinėje įmonėje dirbu nuo 2006 10 06. Kiekvienais metais nuo liepos mėn. gaudavau 28 d. kasmetinių atostogų. Šiemet darbdavys suteikia tik 18 d., motyvuodamas tuo, kad yra pereikvotos atostogos. Ar teisingai elgiasi darbdavys? Ar turi reikšmės tai, kad 2009 m. buvau 3 sav. neapmokamų atostogų (ne savo noru)?
Lietuvai įgyvendinant 1993 m. lapkričio 23 d. Europos Bendrijos Tarybos direktyvą 93/104/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ nustatyta, kad darbuotojui priklauso bent minimalios dvidešimt aštuonių kalendorinių dienų trukmės atostogos. Ši nuostata atitinka šios direktyvos nuostatas, t. y. reikalaujamą keturių savaičių kasmetinio mokamo poilsio laiką nenumatant jokių šio laiko mažinimo išimčių.
Ši pateikta bendroji norma taikoma visiems darbuotojams. Taigi darbdavys, suteikdamas Jums tik 18 dienų kasmetinių atostogų, elgiasi neteisėtai, pažeisdamas Jūsų teises į minimalias kasmetines atostogas, įtvirtintas LR Darbo kodekso 166 straipsnio 1 dalyje.
„Lietuvos profsąjungos“ 2010 m. Nr. 5
