Konsultacijų
bankas
atgalKLAUSIMAI - ATSAKYMAI
Auginu du vaikus iki 14 metų. Dirbu 0,75 etato. Kiek man priklauso nemokamų atostogų? Jau išbuvau 6 darbo dienas, o man dar liepia būti daugiau. Dirbu biudžetinėje įstaigoje.
Pagal Jūsų situaciją neaišku, ar nemokamų atostogų pageidavote pati, ar jas Jums siūlė darbdavys.
LR Darbo kodekso 184 straipsnyje yra nurodyta, kad nemokamos atostogos suteikiamos tik darbuotojui reikalaujant. Tačiau remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais, darytina išvada, kad nemokamų atostogų suteikimas priklauso ne nuo LR Darbo kodekso 184 straipsnyje išvardintų atvejų, o nuo to, koks nemokamų atostogų tikslas, dėl kokių priežasčių darbuotojui reikia tokių atostogų ir ar realiai egzistuoja toks darbuotojo pageidavimas.
Kadangi kalbame apie biudžetinę įstaigą, neaišku, ar Jūs esate valstybės tarnautoja, ar dirbate pagal darbo sutartį. Valstybės tarnautojas nemokamų atostogų gali būti išleistas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, tokių nemokamų atostogų trukmė gali būti iki 3 mėnesių.
Esu dviejų vaikų mama (3 ir 6 metai), nesu išsiskyrusi. Įmonėje dirbu jau dvejus metus. Prieš metus buvau teigiamai įvertinta ir perkelta į aukštesnes pareigas. Ar galiu būti atleista iš darbo pagal etatų mažinimą? Ar darbdavys turėtų man pasiūlyti kitokias pareigas?
Vadovaujantis LR Darbo kodekso 135 straipsniu, kuris numato, kad kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinama darbuotojų, pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti turi darbuotojai, kurie vieni augina vaikus iki 16 metų. Kadangi Jūs auginate vaikus ne viena, Jums ši garantija netaikoma.
Tačiau pagal LR Darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalį darbo sutartis su darbuotojais, auginančiais vaikų iki 14 metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.
Taigi, jei nėra ypatingų atvejų, dėl kurių Jūsų palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, pvz., yra ir kitų darbo vietų, kurias darbdavys gali Jums pasiūlyti, darbdavys turėtų Jus palikti dirbti.
Ar gali darbdavys be raštiško įspėjimo mokėti už prastovą valstybės nustatytą minimalų atlygį už kiekvieną prastovos valandą, jei prieš tai mokėjo du trečdalius vidutinio darbo užmokesčio?
Darbo kodeksas nustato, kad prastovos metu darbdavys pirmiausia turi ieškoti galimybių perkelti darbuotoją į kitą darbą. O tais atvejais, kai darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito darbo pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą (Darbo kodekso 195 straipsnio 3 dalis). Kolektyvinėje ar darbo sutartyje gali būti nustatomi didesni, negu nurodyti šiame straipsnyje, apmokėjimo dydžiai.
Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, prieš įforminant prastovą reikia darbuotojams siūlyti kitą darbą, jei toks yra įmonėje, kurį jie galėtų dirbti. Jeigu tokio darbo nėra, darbuotojui nesant įmonėje mokamas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą. "Darbdavys negali mokėti darbuotojui prastovos atveju Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą, kai jis turi galimybę pasiūlyti darbuotojui prastovos atveju įmonėje esantį kitą darbą pagal jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai“.
Jūsų konkrečiu atveju teigtina, kad Jums buvo mokamas dviejų trečdalių vidutinis Jūsų darbo užmokestis, nes darbdavys, nors ir turėjo galimybę Jus perkelti kitur dirbti, to nedarė. Apie mokamo darbo užmokesčio dydžio pakeitimus turėtumėte būti informuojamas raštu.
Atsako Irina Martinkevič, Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos teisės studijų studentė.
"Lietuvos profsąjungos" 2010 m. Nr. 3
