Konsultacijų
bankas
atgalSMURTAS IR PRIEKABIAVIMAS DARBE
Susitarimu siekiama užkirsti kelią bauginimui, seksualiniam priekabiavimui ir fiziniam smurtui darbo vietoje. Susitarimo šalys smerkia bet kokios formos priekabiavimą ir smurtą bei patvirtina darbdavio pareigą apsaugoti nuo to darbuotojus. Europos įmonės raginamos laikytis tokio elgesio netoleravimo politikos ir nustatyti problemų, kylančių dėl priekabiavimo ir smurto, sprendimo procedūras. Problemas be kita ko siūloma spręsti ir neformaliu būdu, įtraukiant asmenį, kuriuo pasitiki vadovybė ir darbuotojai. Susitarime teigiama, kad darbuotojų skundai dėl priekabiavimo ir smurto turi būti nagrinėjami nedelsiant, vadovaujantis ir atsižvelgiant į orumo, konfidencialumo, nešališkumo ir sąžiningumo principus. Bauginimo, smurto ar priekabiavimo kaltininkams turi būti taikomos drausminės priemonės, įskaitant atleidimą iš darbo, o nukentėjusiajai šaliai, prireikus, turi būti padedama reintegruotis.
Susitarimą turi įgyvendinti visos ETUC, Businesseurope, UEAPME ir CEEP organizacijos narės iki 2010 m. balandžio 26 d. Iki šios datos neįgyvendinus Susitarimo valstybėse narėse, Europos komisija gali imtis priemonių ir jį paversti direktyva, kuri įgautų privalomąjį pobūdį, todėl būtų privalomai perkeliama į nacionalinę teisę.
Pažeidėjai - net mokiniai
Susitarimas aiškiai nustato, kad priekabiavimas ir smurtas darbo vietoje gali pasireikšti įvairiomis formomis. Smurtas ar priekabiavimas gali būti:
– fizinis, psichologinis ir (arba) seksualinis,
– pasireikšti tiek kaip pavienis incidentas, tiek ir sistemingas elgesio modelis,
– pasireikšti tarp kolegų, vadovų ir pavaldinių ar trečiųjų šalių, pvz., klientų, pirkėjų, pacientų, mokinių ir t. t.,
– pasireikšti kaip nepagarbos demonstravimo aktai arba pavojingesni veiksmai, įskaitant nusikalstamą veiką, dėl kurių turi įsikišti valdžios institucijos.
Priekabiavimu laikoma, kai vienas ar daugiau darbuotojų ar vadovų yra nuolat ir sąmoningai įžeidinėjami, bauginami ir (arba) žeminami su darbu susijusiomis aplinkybėmis.
Smurtu laikoma, kai vienas ar daugiau darbuotojų ar vadovų patiria prievartą su darbu susijusiomis aplinkybėmis.
Priekabiavimu ir smurtavimu laikomas elgesys, kuriuo vienas ar daugiau vadovų ar darbuotojų siekia įžeisti arba įžeidžia vadovo ar darbuotojo orumą, siekia daryti arba daro neigiamą poveikį jo sveikatai ir (arba) siekia sukurti arba sukuria priešišką darbo aplinką.
Kaip minėta, Susitarime įvardijamos įvairios priekabiavimo ir smurto apraiškos bei potencialūs pažeidėjai, kuriais be kitų gali būti ir trečiosios šalys – klientai, pacientai, mokiniai ir t.t. Kad rokia pozicija būtų įteisinta Susitarime, tam kategoriškai priešinosi Europos darbdavių organizacijos, tačiau Europos profesinės sąjungos (ETUC) po ilgų įtikinėjimų pasiekė savo tikslą: susitarimas taikomas ne kažkuriai konkrečiai smurto rūšiai, bet siejamas su darbuotojo darbo vieta, t.y. darbdavys privalo būti atsakingas už smurtą arba priekabiavimą net ir tais atvejais, kai pažeidėjas nedirba bendrovėje.
Kaip įgyvendinti
susitarimą
Susitarimo pagrindinis tikslas – išspręsti priekabiavimo ir smurto darbo vietoje problemą, todėl socialiniai partneriai privalo atsižvelgti į visus požymius, įrodančius priekabiavimo ir smurto darbe buvimą. Darbuotojai, darbdaviai ir jų atstovai turi žinoti subtilius užslėpto smurto mechanizmus ir žinoti, kaip reaguoti, kur ieškoti pagalbos, kokius asmenis įtraukti į konflikto sprendimą ir pan. Todėl darbuotojai ir administracija turėtų bendradarbiauti, nustatant, užkertant kelią ir kontroliuojant (sprendžiant) priekabiavimą ir smurtą darbe.
Susitarime siūloma imtis tokių priemonių, laikytis šių pagrindinių principų:
– Visoms šalims labai svarbu laikytis reikiamo diskretiškumo, kad būtų apsaugotas visų dalyvaujančių šalių orumas ir privatumas.
– Procedūroje nedalyvaujančioms šalims negalima atskleisti jokios informacijos.
– Nedelsiant reaguoti ir nagrinėti gautus skundus.
– Visoms šalims turi būti užtikrinamas nešališkas skundo nagrinėjimas ir sąžiningas sprendimas.
– Skundai turi būti pagrįsti.
– Neteisingi kaltinimai negali būti toleruojami, dėl jų galima imtis drausminių
priemonių.
– Prireikus, galima pasitelkti pagalbą iš išorės.
Taigi pagrindinis Susitarime siūlomas prevencinis smurto ir priekabiavimo mechanizmas – kontrolės organas, kuris nagrinėtų nukentėjusiųjų skundus, baustų pažeidėjus, reintegruotų smurto ir priekabiavimo aukas.
Nors Europos Sąjungoje smurto ir priekabiavimo darbe reglamentavimas nėra itin gausus, tačiau Susitarimo šalys pripažįsta, kad šiuo metu galiojantys ES ir nacionaliniai teisės aktai gali tarnauti kovai su priekabiavimu ir smurtu darbo vietoje: pvz., informavimo ir konsultavimo procedūros, rizikos įvertinimo metodai (procesai), vidaus ir nepriklausomos kompetencijos panaudojimas, mokymai, darbdavio atsakomybė apsaugoti darbuotojus ir t. t.
Ar spręsime smurto darbe problemas
Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvos teisės aktai menkai reglamentuoja smurto ir priekabiavimo darbe problemas. Tačiau kiekviena įmonė privalo atlikti rizikos vertinimą, kurio viena iš sudėtinių dalių – psichosocialiniai rizikos veiksniai (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-669/A1-241 patvirtinti Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai, Valstybės žinios 105-3897). Atlikdamas rizikos vertinimą, kiekvienas darbdavys, be kita ko, privalo nustatyti ir atsižvelgti į veiksnius, susijusius su „darbuotojų tarpusavio santykiais ir / ar santykiais su darbdaviu: blogi darbuotojų santykiai grupėje, netinkamas vadovybės elgesys (neteisingas darbo paskirstymas, neaiški ir / ar nuolat besikeičianti vadovybės pozicija ir kt.), negalėjimas kelti kvalifikacijos, prisidėti prie sprendimų priėmimo įmonėje, atsiliepimų apie atliktą darbą trūkumas, bauginimas (mobingas) smurtu, priekabiavimas.“
Tačiau įgyvendinant Susitarimo tekstą, turėtų būti numatytas ne tik prevencinis smurto ir priekabiavimo išvengimo mechanizmas, bet ir skundų dėl šių pažeidimų nagrinėjimas. Taigi Lietuvoje smurto ir priekabiavimo darbe problemas galėtų spręsti darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai, kurie sudaromi visose įmonėse. Nors tokios funkcijos jiems nepaveda Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, tačiau dėl papildomos komiteto funkcijos socialiniai partneriai galėtų susitarti kolektyvinėje sutartyje.
Europos lygmeniu pasirašytas Susitarimas turėjo paskatinti kalbėti apie smurto ir priekabiavimo darbe problemas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, tačiau profesinės sąjungos yra susirūpinusios, jog ekonominis sunkmetis gali pakoreguoti prioritetus, o šios problemos reglamentavimas Lietuvos teisės aktuose gali užtrukti. Tačiau apie šias problemas bei jų galimus sprendimus socialiniai partneriai yra skatinami kalbėtis kiekvienoje įmonėje.
Susitarimo tekstą bei jo komentarą lietuvių kalba galite rasti www.lpsk.lt
"Lietuvos profsąjungos" 2009 Nr. 3
