Laikraštis internete
"Lietuvos profsąjungos" 2010, liepa
ŽVILGSNIS Į TAI, KAS ŠALIES ŽINIASKLAIDOJE DAŽNIAUSIAI LIEKA ŠEŠĖLYJE!
Naujienų paieška:    

Konsultacijų
bankas

atgalPROFESINĖS SĄJUNGOS ĮSTEIGIMAS

2008-01-24

Ar būtina registruoti profesinę sąjungą?

 

Profesinės sąjungos steigiamos pagal Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas. Įstatymo 6 straipsnis nustato, jog profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų:

 

1) ne mažiau kaip 30 steigėjų arba įmonėje, įstaigoje, organizacijoje būtų ne mažiau kaip 30 steigėjų ar jie sudarytų ne mažiau kaip 1/5 dalį visų darbuotojų, tačiau ne mažiau kaip 3 darbuotojai;

2) susirinkime patvirtintus įstatus (statutą);

3) išrinktus vadovaujančiuosius organus.

 

Profesinė sąjunga laikoma įsteigta nuo tos dienos, kai įvykdytos šios sąlygos.

 

Taigi įstatymas nesieja profesinės sąjungos veiklos ar teisėtumo su jos registracija Juridinių asmenų registre.

 

Be to, Įstatymo 3 straipsnis nustato profesinių sąjungų veiklos laisvės principą: „Profesinės sąjungos Lietuvos Respublikoje veikia laisvai ir savarankiškai. Visos profesinės sąjungos turi lygias teises. Jos turi teisę parengti savo veiklos įstatus ir reglamentus, laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti savo aparatą ir veiklą bei formuoti savo veiklos programą.“

 

Pagal šį principą profesinės sąjungos savo įstatuose gali nustatyti, kad jų nariai jungiasi į pirmines grupes, kurioms suteikiamos profesinės sąjungos funkcijos, o šios pirminės grupės nėra registruojamos.

 

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) reglamentuoja juridinių asmenų steigimą. Profesinės sąjungos neprivalo registruotis, tačiau jeigu nori įgyti juridinio asmens teises, tuomet turi būti įvykdytos CK 2.38 straipsnyje nustatytos sąlygos, kad galėtų užsiregistruoti Juridinių asmenų registre.

 

Profesinių sąjungų steigimosi laisvę reglamentuoja ir Tarptautinės darbo Organizacijos (Toliau - TDO) konvencijos.

 

TDO konvencija Nr. 98 nustato, kad „darbuotojų organizacijos yra ginamos nuo bet kokio kišimosi į jų steigimo, veiklos bei valdymo reikalus“. O TDO konvencijoje Nr. 87 nurodoma, kad „darbuotojai  be  jokių  išimčių  turi  teisę pasirinkti,  be   išankstinio leidimo   steigti   ir   stoti   į organizacijas, vadovaudamiesi tik tų organizacijų taisyklėmis. Darbuotojų organizacijos turi teisę parengti savo įstatus ir taisykles, visiškai laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti valdymą ir veiklą bei rengti savo programas.“

 

Tad šių tarptautinių teisės aktų analizė leidžia daryti prielaidą, kad profesinių sąjungų steigimui negali būti keliama jokių papildomų reikalavimų (pvz., registravimosi), išskyrus savo įstatų patvirtinimą.

 

Ar privaloma darbdaviui pateikti duomenis apie profesinės sąjungos narius?

 

Vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 9 d. ir 5 str. 2 d., informacija apie konkretaus asmens narystę profesinėje sąjungoje yra laikoma ypatingais duomenimis, kuriuos tvarkyti (juos turėti) be paties profsąjungos nario sutikimo yra leidžiama tik pačiai profesinei sąjungai.

 

Be abejo, įstatymas imperatyviai nustato ir kai kurias išimtis, - pavyzdžiui, informacija apie narius privalo būti pateikiama ikiteisminio tyrimo įstaigoms, kai tai susiję su nusikalstamomis veikomis, teismo reikalavimu, taip pat, kai pats darbuotojas akivaizdžiai viešai pasiskelbė apie narystę profsąjungoje (užpildė prašymą darbovietės buhalterijai, kad ji išskaičiuotų iš gaunamo atlyginimo nario mokestį iš jo darbo užmokesčio).

 

Profesinė sąjunga neturi teisės atskleisti darbdaviui ar bet kuriam kitam trečiajam asmeniui savo nario tapatybės be jo aiškiai išreikšto sutikimo. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys disponuoja tokia informacija neteisėtai, taikytų už tai atsakingiems asmenims administracines baudas nuo 500 Lt. iki 1000 Lt.

 

Kita vertus, reikia akcentuoti, kad darbdavys galės taikyti teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse numatytas garantijas (prieš skiriant drausminę nuobaudą profsąjungos komiteto nariui gauti profsąjungos sutikimą) visiems ar daliai profesinių sąjungų narių tik žinodamas apie jų narystę.

 

Tokiais atvejais siūlytina gauti atskirą raštišką darbuotojų sutikimą atskleisti informaciją apie jų narystę profesinėje sąjungoje. Toks raštiškas sutikimas nėra reikalingas, jeigu profesinės sąjungos narys yra parašęs prašymą darbdaviui išskaičiuoti nario mokestį iš jo darbo užmokesčio.

 

„Lietuvos profsąjungos“ 2008 Nr. 1/2

Komentarai (3)
Vardas: El. paštas:
atgal

Sprendimas: Mikrospektras