Konsultacijų
bankas
atgalKAIP TURI BŪTI APMOKAMA UŽ DARBĄ NAKTĮ IR VIRŠVALANDŽIUS BEI DARBĄ IŠEIGINĖMIS DIENOMIS. TEISININKAS MARIUS DAGYS
KAIP TURI BŪTI APMOKAMA UŽ DARBĄ NAKTĮ IR VIRŠVALANDŽIUS
BEI DARBĄ IŠEIGINĖMIS DIENOMIS
Dažnai kyla neaiškumų dėl apmokėjimo už darbą naktį ir viršvalandžius bei darbą poilsio ir švenčių dienomis. Darbo kodekso 193 ir 194 str. numato, kad „už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos)“, o „už darbą poilsio arba švenčių dieną <...> mokama ne mažiau kaip dvigubai“.
Taikant šias apmokėjimą reglamentuojančias teisės normas, iškyla terminų „nustatytas darbo užmokestis“ ir „mokama dvigubai“ aiškinimo klausimas. Šių sąvokų turinį išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje c/b J. K. v. UAB „Espersen Lietuva“ Nr. 3K-3-451/2006. Darbo užmokesčio sampratą apibrėžia Darbo kodekso 186 str. 2 d.:
„Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus už jo atliktą darbą.“
Atsižvelgiant į tokią įstatymo apibrėžtą darbo užmokesčio sampratą bei į Darbo kodekso 93 str. nustatytą darbo sutarties sampratą, galima išskirti du kriterijus, pagal kuriuos darbdavio darbuotojui mokama išmoka yra pripažįstama darbo užmokesčiu:
1. Darbdavys turi teisinę prievolę mokėti išmoką;
2. Išmoka yra mokama už atliktą darbą.
Pirmasis kriterijus reiškia, kad darbdavys yra pagal darbo ir (ar) kolektyvinę sutartį arba pagal bet kokius kitus lokalinius teisės aktus įsipareigojęs mokėti darbuotojui tam tikras išmokas.
Pažymėtina, kad darbo užmokestis gali būti nustatomas ne tik darbo ir kolektyvinėse sutartyse, bet ir kituose įmonės vietiniuose teisės aktuose.
Pavyzdžiui, darbo sutartyje gali būti numatyta, kad darbuotojui yra „mokamas 800 Lt pagrindinis darbo užmokestis ir kintamas priedas už darbo rezultatus“, kurio skaičiavimo taisyklės yra nustatomos vietiniame teisės akte - darbo apmokėjimo taisyklėse (patvirtintose darbdavio). Tuomet darbdavys įsipareigoja mokėti ne tik pagrindinį darbo užmokestį, bet ir papildomą jos dalį, apskaičiuotą darbo apmokėjimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Taigi pagal pirmąjį kriterijų tokios išmokos yra pripažįstamos darbo užmokesčio dalimi ir nuo jų privalo būti skaičiuojamos įstatymuose numatytos priemokos. Ir priešingai - kai darbdavys metų gale skyria premijas, jos nebūtų laikomos darbo užmokesčio dalimi, nes darbdavys jų skirti neprivalo.
Taip pat pažymėtina, kad paties termino „premija“ vartojimo neužtenka siekiant nustatyti darbo užmokestį. Jeigu sutartys ar darbdavio vietiniai teisės aktai nustato konkrečią tvarką, kiek ir už kokius būtent rezultatus yra mokama premija, darbdaviui kyla prievolė mokėti atitinkamas išmokas pagal faktines aplinkybes ir atitinkamai tokia „premija“ tampa darbo užmokesčio dalimi. Todėl darbo sutarties formuluotė „mokamas 800 Lt pagrindinis darbo užmokestis ir premija už darbo rezultatus“ savo teisiniu turiniu yra lygiavertė pirmame pavyzdyje pateiktai formuluotei.
Antrasis kriterijus reiškia, kad darbo užmokesčiu yra pripažįstamos tik tos išmokos, kurios yra mokamos už atliktą darbą. Pavyzdžiui, darbdavys moka vidutinį darbo užmokestį už darbuotojo mokymosi atostogas. Tuomet ši išmoka nebūtų laikoma darbo užmokesčio dalimi, nes ji yra mokama ne už atliktą darbą.
Jei išmoka atitinka abu kriterijus, ji yra darbo užmokesčio dalis ir nuo jos yra mokamos priemokos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje c/b J. K. v. UAB „Espersen Lietuva“ Nr. 3K-3-451/2006, konstatavo:
„Šalių sudarytos darbo sutarties 4 punkte nustatyta, kad <...> darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojai nekintamąją darbo užmokesčio dalį 2,70 Lt už valandą, priemoką už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą pagal 2003 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 70 ir stabilumo premiją pagal 2003 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 71. <...> Darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius, t. y. priedus, priemokas ir pan. Vadovaujantis DK 186 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad darbo užmokestis apima ir premijas, kurios numatytos darbo sutartyse už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kuriuos įvykdęs darbuotojas įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys privalo ją išmokėti.
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje sutinka su apskųstų procesinių sprendimų išvadomis, kad atsakovo mokėta ieškovei priemoka už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą bei stabilumo premija nelaikytinos skatinimo priemonėmis DK 233 straipsnio prasme, o yra pagal savo pobūdį priskirtinos darbo užmokesčiui ir yra ieškovės darbo užmokesčio sudedamosios dalys. Iš byloje pateiktų atsakovo dokumentų, reglamentuojančių priemoką už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą bei stabilumo premiją, matyti, kad šios išmokos mokamos už tam tikrų rodiklių įvykdymą.
Be to, priemoka už produktyvumą ir efektyvų darbo laiko panaudojimą lokaliniuose aktuose yra paties atsakovo įvardijama kaip priemoka gamybos darbuotojams prie nekintamosios darbo užmokesčio dalies.“
Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad Darbo kodekso 193 ir 194 str. numatytos priemokos nesumuojamos. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, darbuotojui dirbančiam šventinę naktį yra mokama tik viena priemoka, o ne abi ar jų suma (sandauga). Todėl pateiktame pavyzdyje darbuotojo darbas yra apmokamas dvigubu tarifu, o ne pusantro ar trigubu.
Atsižvelgiant į išdėstytas darbo užmokesčio pripažinimo taisykles, valandinis darbuotojo darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamos priemokos, yra apskaičiuojamas tokiu būdu:
1. Jei darbuotojui nustatytas pareiginis darbo užmokestis:
• susumuojamas pagrindinis darbo užmokestis ir visos kitos išmokos, priskirtinos darbo užmokesčiui (priedai, priemokos, „premijos“ ir pan.);
• gauta suma dalijama iš to mėnesio pagal grafiką darbo valandų skaičiaus (o ne pagal faktiškai dirbtą laiką).
2. Jei darbuotojui nustatytas valandinis darbo užmokestis:
• susumuojamos visos išmokos, priskirtinos darbo užmokesčiui (priedai, priemokos, „premijos“ ir pan.), išskyrus pagrindinį (valandinį) darbo užmokestį;
• gauta suma dalijama iš to mėnesio pagal grafiką darbo valandų skaičiaus (o ne pagal faktiškai dirbtą laiką);
• gautas „kitų išmokų valandinis tarifas“ pridedamas prie pagrindinio darbo užmokesčio valandinio tarifo.
"Lietuvos profsąjungos", 2007 m., Nr.9
