Beje, administracijos pareigūnų darbo laiko, viršijančio nustatytą darbo trukmę, organizavimas nesiejamas su Darbo kodekso 151 straipsniu, kuriame nustatyti atvejai, kai leidžiami viršvalandiniai darbai, kadangi administracijos pareigūnų darbas nėra laikomas viršvalandžiais. Taigi organizuojant darbą, viršijantį nustatytą darbo trukmę, nereikia atskiro direktoriaus įsakymo, nes tokių pareigybių sąrašą nustato įmonės kolektyvinė sutartis.

Darbo laikas, viršijantis nustatytą darbo trukmę, yra įrašomas darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nėra nurodoma, kokiomis valandomis darbuotojas dirbo, tik pažymimas bendras dirbtų valandų skaičius. Pertraukos yra žymimos darbo grafikuose. Kadangi vykimo į darbą laikas pagal Darbo kodekso nuostatas nėra įskaitomas į darbo laiką, todėl jis nėra apskaitomas ir už jį nėra mokamas darbo užmokestis.

Ar darbdavys teisėtai reikalauja, kad darbuotojai atvyktų į darbą 15 minučių prieš prasidedant darbo pamainai, kad būtų „perimti“ darbai iš keičiamo darbuotojo? Ar už šį laiką turi būti mokamas darbo užmokestis?

Darbo kodekso 143 straipsnis nustato darbo laiko struktūrą. Viena iš darbo laiko sudedamųjų dalių yra išskiriamas „laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti“. Tai yra garantinė nuostata darbuotojams, nes laikas darbo vietai, įrankiams, saugos priemonėms susitvarkyti yra glaudžiai susijęs su faktiškai dirbtu laiku. Visos laiko, nustatyto Darbo kodekso 143 str. dalys, yra laikomos darbo laiku, todėl, joms taikomos Darbo kodekso XIII ir XV skyriaus nuostatos, t. y už šį darbo laiką turi būti mokamas darbo užmokestis. Tačiau pagal šio straipsnio nuostatas darbdavys negali reikalauti iš darbuotojo, kad parengiamieji ir tvarkymo darbai būtų atliekami ne darbo metu, o į darbo laiką būtų įskaitomas tik tas laikas, kurį darbuotojas atliko darbo funkcijas.

Tokia išvada daroma analizuojant ir darbo sutarties sąvoką (Darbo kodekso 93 straipsnis), kuri nustato, kad darbo sutartimi darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikrą darbą ir paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai, o darbdavys už tai darbuotojui moka sulygtą darbo užmokestį. Jeigu darbdavys nemoka darbo užmokesčio už tam tikrus laikotarpius, vadinasi, darbuotojas taip pat yra atleidžiamas nuo savo darbo pareigų vykdymo ir darbo drausmės laikymosi tuo laikotarpiu. Taigi šiuo konkrečiu atveju, jeigu darbdavys nemoka už laiką darbo vietai, darbo įrankiams paruošti, darbuotojas gali nevykdyti darbdavio įpareigojimo atvykti į darbą 15 minučių prieš darbo pamainą.

"Lietuvos profsąjungos", 2007 m. Nr.4