Konsultacijų
bankas
atgalKLAUSIMAI - ATSAKYMAI. JOLANTA CINAITIENĖ
Ar privalo profesinė sąjunga pateikti darbdaviui duomenų apie profesinės sąjungos narius?
Profesinė sąjunga neturi ne tik pareigos, bet ir teisės teikti darbdaviui duomenų apie asmens narystę profesinėje sąjungoje be paties nario sutikimo. Vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 9 d. ir 5 str. 2 d., informacija apie konkretaus asmens narystę profesinėje sąjungoje yra laikoma ypatingais duomenimis, kuriuos tvarkyti (juos turėti) be paties profsąjungos nario sutikimo yra leidžiama tik pačiai profesinei sąjungai, išskyrus įstatymų imperatyviai nustatytas išimtis. Įstatymai įpareigoja tokius duomenis teikti tik ikiteisminio tyrimo įstaigoms, kai tai susiję su nusikalstamomis veikomis, taip pat, kai pats darbuotojas akivaizdžiai viešai pasiskelbė apie narystę profsąjungoje, duomenys dar turi būti teikiami ir pareikalavus teismui.
Taigi profesinė sąjunga neturi teisės atskleisti darbdaviui ar bet kuriam kitam trečiajam asmeniui savo nario tapatybės be jo aiškiai išreikšto sutikimo.Už neteisėtą duomenų apie asmens narystę atskleidimą profesinei sąjungai grėstų administracinė atsakomybė – bauda nuo 500 iki 1000 litų.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys disponuoja informacija apie asmens narystę profesinėje sąjungoje neteisėtai, taip pat taikytų už tai atsakingiems asmenims administracines baudas.
Tiesa, galimi ir tokie atvejai, kai darbdaviui reikia taikyti teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse numatytas garantijas visiems ar daliai profesinių sąjungų narių. Tokiais atvejais darbdaviams siūlytina gauti specialų raštišką darbuotojų sutikimą atskleisti informaciją apie darbuotojų narystę profesinėje sąjungoje. Bet toks raštiškas sutikimas nėra reikalingas, jeigu profesinės sąjungos narys yra parašęs prašymą darbdaviui išskaičiuoti nario mokestį iš jo darbo užmokesčio.
Ar galima pratęsti terminuotos darbo sutarties terminą?
Darbo kodekso 109 straipsnis nustato, kad terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Tačiau dažnai darbo sutartys sudaromos trumpesniam laikotarpiui. Atsiradus būtinybei pratęsti tokios sutarties terminą, iškyla klausimas, ar tai būtų teisėta.
Kadangi darbo sutarties termino pratęsimo Darbo kodeksas tiesiogiai nereglamentuoja, sprendimą galima rasti tik sistemiškai aiškinant Darbo kodekso normas. Terminuotos darbo sutarties terminas yra būtinoji darbo sutarties sąlyga (DK 95 str. 2 d.), todėl jį keičiant reikia vadovautis Darbo kodekso 120 str. 2 d. nuostatomis.
Taigi darbo sutarties terminas gali būti pratęsiamas tik iš anksto gavus raštišką darbuotojo sutikimą. Tad, pratęsiant terminuotos darbo sutarties terminą, bendras sutarties terminas, skaičiuojant jį nuo sutarties sudarymo, negali būti ilgesnis kaip penkeri metai.
"Lietuvos profsąjungos", Nr.2006'16
