1. Kolektyvinės sutarties sąlygos, kurių darbo teisės aktai nereglamentuoja, bet leidžia socialiniams partneriams dėl jų susitarti kolektyvinėje sutartyje;
2. Kolektyvinės sutarties sąlygos, kurias darbo teisės aktai reglamentuoja minimaliai, bet papildomai dėl jų leidžia susitarti socialiniams partneriams kolektyvinėje sutartyje;
3. Kolektyvinės sutarties sąlygos, reglamentuotos ir darbo teisės aktais.
Tai, ko Darbo kodeksas nereglamentuoja
Nors Darbo kodeksas išsamiai reglamentuoja kolektyvinės sutarties sudarymo procedūrą, tačiau jos nutraukimo atvejus ir tvarką reikia numatyti pačioje kolektyvinėje sutartyje (DK 65 str.);
Kadangi kolektyvinės sutarties vykdymas pavedamas darbdaviui ir profesinei sąjungai ar darbo tarybai, o darbuotojų kolektyvas ją vykdant nedalyvauja, todėl Darbo kodekse numatytas kolektyvinės sutarties šalių atsiskaitymas už kolektyvinės sutarties vykdymą. Atsiskaitymo tvarka ir terminai nustatomi pačioje kolektyvinėje sutartyje (DK 66 str.);
Darbo kodekso 134 straipsnis nustato garantijas darbuotojų atstovams, tačiau to paties straipsnio 4 dalis leidžia kolektyvinėje sutartyje susitarti, kad šios garantijos būtų taikomos ir kitiems darbuotojams. O įstatymuose ar kolektyvinėse sutartyse nustatytais atvejais darbuotojai negali būti atleidžiami iš darbo negavus ir kitų organų, nei numatyta DK, sutikimo (DK 134 str. 4 d.);
Viršvalandiniu darbu nėra laikomas administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo laiko trukmę, jeigu tai susiję su jo pareigomis, kurių sąrašas nustatytas kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse (DK 150 str. 5 d.);
Kasmetinių atostogų eilės sudarymo tvarka nustatoma įmonės kolektyvinėje sutartyje ir tik nesant šios sutarties eilė sudaroma darbuotojo ir darbdavio susitarimu (DK 169 str. 2 d.);
Darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai bei kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatomi kolektyvinėse sutartyse. Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse (DK 188 str. 1 ir 2 d.);
Jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinis atlygis, tačiau konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse (DK 192 str.). Kolektyvinėje sutartyje taip pat galima susitarti dėl konkrečių darbo apmokėjimo dydžių, kai padidinamas darbų mastas (DK 197 str.);
Darbuotojams, kurie mokosi darbdavio siuntimu, mokamas jų vidutinis darbo užmokestis, tačiau tiems, kurie laiko stojamuosius egzaminus ar mokosi savo iniciatyva, mokėjimo už mokymosi laiką klausimas sprendžiamas kolektyvinėse sutartyse arba šalių susitarimu (DK 210 str.);
Kolektyvinėje sutartyje galima nustatyti papildomus atvejus, kuriais darbuotojai privalo atlyginti visą įmonei padarytą žalą (DK 255 str. 7 p.). Be to, visiškos materialinės atsakomybės sutartys gali būti sudaromos tik su tų pareigybių, kurios nurodytos kolektyvinėje sutartyje, darbuotojais (DK 256 str.).
Kolektyvinės sutarties sąlygos, kurias Darbo kodeksas reglamentuoja minimaliai
Darbo kodekse nustatyta informavimo ir konsultavimo apimtis, tačiau informavimo bei konsultavimo sąlygos ir tvarka nustatoma įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbuotojų atstovo susitarime (DK 47 str. 2 d.);
Įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimo ar papildymo tvarka nustatoma įmonės kolektyvinėje sutartyje. Jeigu ši tvarka nebuvo nustatyta, įmonės kolektyvinė sutartis keičiama ir pildoma ta pačia tvarka, kaip sudaroma pati sutartis (DK 64 str.). Paprastai socialiniai partneriai kolektyvinėje sutartyje nustato paprastesnę kolektyvinės sutarties pakeitimo tvarką nei Darbo kodeksas, pavyzdžiui, kad kolektyvinės sutarties pakeitimai įsigalioja, kai jie suderinami su darbdaviu ir darbuotojų atstovais;
Kolektyvinė sutartis gali nustatyti kitokius nei DK įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu terminus, kurie vis dėlto negali būti ilgesni kaip 1 mėnuo (DK 127 str. 1 d.) arba nustatyti svarbias priežastis, kurioms esant darbuotojas gali įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą prieš tris darbo dienas (DK 127 str. 2 d.);
Kolektyvinė sutartis gali nustatyti kitiems nei Darbo kodekse išvardintiems darbuotojams pirmenybės teisę likti darbe, kai mažinamas darbuotojų skaičius įmonėje (DK 135 str. 1 d. 5 p.);
Kolektyvinė sutartis gali nustatyti didesnius išeitinės išmokos dydžius nei nustato Darbo kodekso 140 str.;
Darbo grafikus tvirtina administracija, suderinusi su darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (DK 147 str. 1 d.);
Darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatomos ilgesnės ir kitų rūšių kasmetinės papildomos atostogos, negu nustato Darbo kodekso 168 str.;
Darbo kodekse sureguliuoti darbo santykiai
Darbo kodekso 109 str. nustato, kad neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys. Todėl kolektyvinėje sutartyje gali būti įtrauktas pareigybių sąrašas, su kuriomis gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys, nors darbas yra nuolatinio pobūdžio.
Darbo sutartyje gali būti suderėta: jeigu sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui per paskutinius vienerius darbo metus jo turėtas išlaidas darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai (DK 95 str. 5 d.);
Kolektyvinės sutartys gali nustatyti didesnes garantijas laikinai nedarbingiems darbuotojams, pavyzdžiui, nustatyti ilgesnius terminus, nei 120 dienų iš eilės ar 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, kada įmonėje darbuotojui paliekama darbo vieta (DK 133 str. 2 d.);
Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių, nei nustatyta Darbo kodekso 184 str. 2 d., gali būti suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.
"Lietuvos profsąjungos", Nr.2006'04