Konsultacijų
bankas
atgalKLAUSIMAI-ATSAKYMAI. TEISININKĖ JOLANTA CINAITIENĖ
KLAUSIMAI - ATSAKYMAI (LP, 2006'01)
Man buvo suteiktos 11 dienų kasmetinės atostogos nuo 2005-12-23 iki 2006-01-02 imtinai. Po atostogų pradėjau dirbti sausio 3 d. Tik vėliau sužinojau, kad man atostogos turėjo būti pratęstos. Ar aš galiu šias atostogas išnaudoti vėliau?
Darbo kodekso pakeitimas, kuriame numatyta kompensuoti poilsio dienas, sutampančias su švenčių dienomis, atsiradęs prieš pat šventes, įvedė sumaišties, ypač tais atvejais, kai darbuotojai atostogavo švenčių laikotarpiu.
Darbo kodekso 165 straipsnio 1 dalis nustato, kad švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos, todėl švenčių dienoms sutapus su atostogų laikotarpiu, galimi du atostogų dienų kompensavimo būdai: atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek švenčių dienų sutapo su atostogomis arba laikoma, kad tiek pat dienų atostogos sutrumpėjo. Šioje situacijoje darbuotojui atostogos turėjo pasibaigti sausio 2 dieną, o sausio 3 d. jis turėjo grįžti į darbą. Tačiau jo atostogos sutapo net su 3 švenčių dienomis – gruodžio 25 ir 26 d. (Kalėdos) bei sausio 1 d. (Naujieji metai), todėl atostogos turėjo būti pratęstos 3 dienomis - darbuotojas turėjo grįžti po atostogų tik sausio 6 d. Akivaizdu, kad atostogos nebuvo pratęstos, todėl laikoma, kad darbuotojas išnaudojo ne 11 kasmetinių atostogų dienų, bet tik 8, o likusias dienas bus galima pridėti prie kitos kasmetinių atostogų dalies.
Ar darbuotojas gali įspėti darbdavį apie darbo sutarties nutraukimą nedarbingumo laikotarpiu? Ar nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva, gali būti išmokama išeitinė išmoka?
Darbo sutarties nutraukimą darbuotojo prašymu reglamentuoja Darbo kodekso 127 str., kuriame numatyta bendra nuostata, kad darbuotojas gali nutraukti terminuotą bei neterminuotą sutartį prieš 14 dienų įspėjęs darbdavį. Įspėti darbdavį apie norą nutraukti darbo sutartį darbuotojas gali bet kada – tiek dirbdamas, tiek atostogaudamas ar savo laikino nedarbingumo laikotarpiu. Reikalavimas įspėti darbdavį nustatytas ginant darbdavio interesus - kad jis galėtų pasiruošti nutraukti darbo sutartį, susirasti kitą darbuotoją. Pažymėtina, kad darbuotojui prašyme nurodžius konkrečią datą, bet ne ankstesnę kaip kodekso reikalaujamas 14 dienų terminas, darbdavys be darbuotojo sutikimo neturi teisės atleisti jį iš darbo anksčiau ar vėliau nurodytos datos. Taigi darbuotojui, siekiančiam kuo anksčiau nutraukti darbo santykius su darbdaviu, palankiau įspėjime nenurodyti konkrečios pageidaujamos atleidimo iš darbo dienos. Tokiu atveju bendru sutarimu darbo sutartis galės būti nutraukta ir anksčiau arba po 14 dienų nuo prašymo atleisti iš darbo įteikimo dienos.
Darbo kodekso 127 str. 2 d. numato atvejus, kada darbo sutartis nutraukiama darbuotojo prašymu, tačiau dėl svarbių priežasčių: kai darbuotojas negali dirbti dėl ligos ar nustatyto neįgalumo, ar dėl kitų svarbių priežasčių, nustatytų kolektyvinėje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Minėtais atvejais darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, taip pat jeigu jis jau yra įgijęs teisę į visą senatvės pensiją arba ją gauna. Darbo sutartis tokiais atvejais turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos. Šiais atvejais darbuotojui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str. 2 d.), kuri nepriklausytų darbuotojui nutraukiant darbo sutartį be svarbių priežasčių.
Darbuotojas, siekdamas gauti išeitinę išmoką ir nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva, turėtų siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (Darbo kodekso 125 str.), kuriame būtų susitarta ir dėl išeitinės išmokos dydžio.
