2017 m. rugpjūčio 18 d. penktadienis - 21:02
 Gerbiamieji skaitytojai, redakcija atostogauja.  Tęsime darbą ir toliau teiksime Jums informaciją nuo rugpjūčio 28 dienos.  Gerbiamieji skaitytojai, redakcija atostogauja.  Tęsime darbą ir toliau teiksime Jums informaciją nuo rugpjūčio 28 dienos.
NAUJIENOS

2017 04 25 - DK – JAU SEIME. PAGEIDAVIMAI IR SIŪLYMAI

«
Komentarų: (4)
Balandžio 24 d. Seime įregistruoti Darbo kodekso pataisų projektai, kuriuose įtvirtintos nuostatos, socialinių partnerių suderintos Trišalėje taryboje.


Valdantieji su Premjeru priešakyje laikosi pozicijos, jog jokie kiti pasiūlymai dėl DK Seime neturėtų būti svarstomi. Darbdavių atstovai to ir tikisi, tačiau tai netenkina profesinių sąjungų, net ir tų, kurios Trišalėje taryboje grojo pirmuoju smuiku.

Kreipimesi į Seimą pastarosios reiškia viltį, kad parlamentarai „blaiviai suvoks ne tik surastų kompromisų, bet ir kitų, Trišalėje taryboje nesutartų, projektų svarbą darbuotojams“. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkų pasirašytame kreipimesi į Seimo narius viliamasi, jog šie „ras tvirtos politinės valios priimti Lietuvos darbo rinkos stabilumą skatinančius bei socialinę nelygybę ir emigraciją stabdančius šaliai būtinus teisingus sprendimus“.


Profsąjungos tikisi, kad į DK rengimą įsitrauks politikai

Į Trišalę tarybą nepatekusio Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel teigia, jog atnaujinus Trišalę tarybą, darbdavių pusė gerokai sustiprėjo ir „jėgų balansas akivaizdžiai pakrypo darbdavių pusėn“. Tai esą plika akimi matoma ir dabartiniame Darbo kodekso projekte. Savo komentare V. Banel išsako nuomonę, jog taryboje atstovaujamos profsąjungos nėra pajėgios derėtis, jos, „švelniai tariant“, apskritai esančios neįgalios. Todėl pasak jo, dabar „vienintelė ir neišvengiama“ išeitis yra „aktyvesnis politikų įsitraukimas į Darbo kodekso ar kitų teisės aktų, kurie užpildytų esamas spragas, rengimą“.

LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas taip pat nėra sužavėtas derybų rezultatu. Jo teigimu, darbdaviai turėjo geresnes išeitines pozicijas, todėl nesileido į kompromisus. Profsąjungos siūlo DK įsigaliojimą atidėti dar pusmečiui.

Kita LPSK atstovė Trišalėje taryboje Gražina Gruzdienė džiaugiasi, kad pavyko susitarti bent jau dėl 19 punktų. Antra vertus, ji teigė, jog yra punktų, dėl kurių darbdaviai su darbuotojais iš principo negali sutarti, todėl tam ir reikalingas Seimas ir politinė valia. „Negalima visko sumesti Trišalei tarybai, nes Trišalė taryba yra tik 21 žmogus ir visi jie dirba visuomeniniais pagrindais“, - „Žinių radijui“ sakė G. Gruzdienė.


Susitarimas dėl algų: idėja gera, bet ar įgyvendinama?

Tuo tarpu valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai pareiškė, jog Darbo kodekso svarstymas Seime – tik po trišalio susitarimo dėl algų didinimo. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas mano, jog dabar tinkamiausias laikas „vieną kartą ir visam laikui perimti Skandinavijos šalių patirtį, kai darbo santykiai (ir atlyginimai) yra lygiaverčių partnerių – darbdavių ir darbuotojų asociacijų – tarpusavio susitarimų dalykas“. Seimo nario pranešime spaudai teigiama, jog šiose derybose dėl Darbo kodekso darbuotojams atstovaujančios organizacijos padarė nuolaidų darbdavių naudai, ir todėl tai turi tapti „derybų dėl šakinių kolektyvinių sutarimų pagrindu“.

Šį sumanymą iš karto sukritikavo Prezidentė. Jos manymu, nors pati intencija ir yra gera, tačiau nėra galimybių priversti verslą laikytis tų susitarimų. Šalies vadovės teigimu, darbuotojų socialinė apsauga turėtų būti užtikrinta Darbo kodekse, o ne „bereikšmiuose susitarimuose“.

Profesinių sąjungų atstovai – A. Černiauskas ir G. Gruzdienė - taip pat skeptiškai vertina šansus, kad darbdaviai laikysis susitarimų. „Lietuvos žinioms“ jie teigė, jog intencija įpareigoti darbdavius mokėti didesnes algas, yra gera, tačiau abejojama, ar tokia europinė praktika turi galimybių įsigalioti Lietuvoje.

Kaip tam pačiam dienraščiui teigė Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danukas Arlauskas, bemaž trečdalis smulkiojo verslo dirba su neigiama pelno marža, todėl neturi galimybių itin didinti algų.

Tuo tarpu Lietuvos profesinės sąjungos balandžio 28 d., 12 val., Vinco Kudirkos aikštėje rengia protesto akciją, kuria bus reikalaujama didesnio darbo užmokesčio bei saugių ir saugių darbo vietų.

lprofsajungos.lt





NAUJAUSI KOMENTARAI
2017-04-27 16:36:01valstybes tarnautojas
Kur tie stipriausi derybininkai.Valstybes tarnybos istatymo pataisos eina, o derybininku nesimato.Nei ju paciu, nei pasiulymu.
2017-04-26 11:27:50JS
Vienos iš stipriausių - NPPSS - organizacijų išstūmimas iš Trišalėje vykusio proceso yra galingųjų ps klaida. Ne tik Skvernelio vyriausybė kalta, o pirmiausia Jūs, ponas LPSK pirmininke, dėl to, kad lieka nepanaudotos visos buvusios galimybės pagerinti Butkevičiaus prastumtą projektą. Darbdaviai, kaip visada, yra solidaresni už nuo seno besiriejančias profsąjungas. Beje, keistas ir p. Gražinos džiūgavimas (pirmą kartą girdimas), kad pralaimint "laimėta": mat suderinta net 19 punktų. Jūsų, ponai ir ponios, veikloje per dažnai dominuoja asmeniškos lyderių tarpusavio antipatijos, negraži lyderių konkurencija, o ne BENDRO TIKSLO kriterijus. Tik eiliniams profsąjungų nariams dzin, kuris pirmininkas ar pirmininkė geresnis - Jurgelevičius, Jesinas ar Navickas, Banelis ar Soščekienė. Iš esmės eilianiai ps nariai yra lyderių tarpusavio konkurencijos ir konfrontavimo įkaitai.
2017-04-26 10:51:36Makliovija
Ta kad į tą procesą dėl kažkokių durnų ambicijų šita organizacija ir nebuvo įtraukta. Todėl buvo priversta tekti pasiūlymus "per aplinkui". Nereikia varinėti demagogijų, kad neva tam trišalės tarybos klubui nepriklausančios organizacijos turi vienodas galimybes.
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
PDFLiepą gavome
79,80 € Jūsų paramos!
AutomobiliuDALYS24.lt
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai