2017 m. rugpjūčio 21 d. pirmadienis - 0:00
 Gerbiamieji skaitytojai, redakcija atostogauja.  Tęsime darbą ir toliau teiksime Jums informaciją nuo rugpjūčio 28 dienos.  Gerbiamieji skaitytojai, redakcija atostogauja.  Tęsime darbą ir toliau teiksime Jums informaciją nuo rugpjūčio 28 dienos.
NAUJIENOS

2016 11 30 - DARBAS STATYBOSE: VAGIAMOS ALGOS, NEŽMONIŠKOS SĄLYGOS, PATYČIOS

«
Komentarų: (1)
džiaugiamasi greita miesto vystymosi raida ir tempais – dygstantys nauji pastatai arba gražinami-renovuojami gyvenamieji penkiaaukščiai, atrodo, viskas klostosi tik geryn – ir darbo žmonėms apstu, ir miestas pritrauks dar daugiau investicijų, o tai paveiks darbo rinką tik teigiamai, tada žmonės uždirbs daug pinigų ir galės pirkti dar naujesnį butą. Graži istorija, kurią dažnai kartoja ekonomikos ekspertai, o politikai teatrališkai jiems antrina, neturi nieko bendro su Artūro pasakojimais apie statybose nuolat nuvagiamus atlyginimus ir prastas darbo sąlygas.

Taip nelinksmą istoriją pradeda judėjimo „Gyvenimas per brangus“ solidarumo tinklas, į kurį kreipėsi Artūras dėl vienos darbovietės neišmokėto atlyginimo. Iki šiol gyvenamųjų namų rekonstrukcijas vykdančios įmonės „MV Baltic Company“ vadovas atkakliai tvirtina, jog su Artūru buvo visiškai atsiskaityta ir grasina teismais už šmeižtą.




MV Baltic

„MV Baltic Company“ pradėjau dirbti labai paprastai: paskambinau pagal darbo skelbimą, pasakė - „trečią valandą susitinkam“, nuvažiavau į jų biurą Kalniečių g., iš karto tą pačią dieną apiformino, nuo kitos dienos jau pradėjau dirbti. Darbo valandos buvo nuo aštuonių iki penkių, nuo pirmadienio iki penktadienio, nei daugiau nei mažiau. Užtrukdavo tik kelionė į Vilnių ir atgal, paimdavo apie septintą ryte. Dirbom aštuoniese: keturiese iš Kauno ir keturi iš Jonavos.

Dirbau pagalbiniu darbininku: tvarkiau aplinką, rinkau šiukšles ir pan. Viską prižiūrėjo darbų vadovas. Rūbų man, kaip ir darbo sutarties egzemplioriaus, nedavė, nors pasirašyti, jog už viską esu atsakingas, reikėjo. Tame tarpe ir už dingusius įrankius, nors mano įrankiai buvo kastuvas ir laužtuvas, dar vežimėlis. Dieną prieš tai, kai mane atleido, smarkiai lijo. Aš permirkau ir nusprendžiau palaukti, kol baigsis lietus. Kaip tik tuo metu atvažiavo vadovas iš Trakų, pradėjo priekaištauti, kodėl nedirbu ir pasakė, kad toks darbininkas jiems nereikalingas. Kadangi buvau permirkęs ir pavargęs, nelabai priešinausi. Pagalvojau, jog reikėjo kažką atleisti, tai dabar jau rado kabliuką.

Dirbau nuo rugpjūčio 26 d. iki spalio 10 d., tą dieną parašiau pareiškimą išeiti iš darbo „savo noru“. Su manimi iki darbo pabaigos atsiskaitė tik už tas keturias rugpjūčio dienas. 89 eurus išmokėjo rugsėjo 14 d. Dar dalį, kaip avansą, išmokėjo spalio pradžioje – 170 eurų grynais, daugiau nieko iš jų taip ir negavau. Bandžiau skambinti, buvęs viršininkas sakė, kad yra išvykęs, ir liepė paskambinti, kai grįš. Bet taip niekada ir neprisiskambinau – jis tiesiog neatsiliepė į mano skambučius.

Šiaip, manau, kad algalapį už man išmokėtą avansą pasirašiau. Tiesa, nežinau, ar tas dokumentas buvo fiktyvus, ar ne. Kažką pasirašiau ir tą dieną, kai mane atleido, bet tuo metu neturėjau akinių, todėl nelabai žinau, ką aš ten pasirašinėjau. Darbo sutarties kopijos taip pat negavau. Man ją žadėjo atvežti į Vilnių visą tą laiką, kol dirbau, bet taip jos ir nemačiau.

Mokėjo man valandinį atlyginimą, už dieną išeidavo apie 22 eurus. Kadangi avansą už rugsėjį gavau, man jie liko skolingi apie 400 eurų. Avansai mums vėlavo, nes vadovas buvo išvykęs į povestuvinę kelionę, o buhalterės be jo negali nieko daryti, tad pinigus išmokėjo tik jam grįžus. Dvi savaites bandžiau prašyti savo uždirbtų pinigų, bet galiausiai pasidaviau, nes negi prašysi sienos, jei net durų tau neatidaro. Kreipiausi ir į buhalterę, bet ji sakė, kad reikia klausti viršininko. Bandžiau jam net ir iš žmonos telefono skambinti, bet ir tada ragelio jis nekėlė.

Neliūdžiu, kad atleido. Už „minimumą“ darbų pilna, Kaune gali saujomis semti, kam dar į Vilnių važinėti. Tuo labiau, kad po darbo patekdavom į kamščius, parsirasdavau namo septintą ar net aštuntą vakaro, tuo tarpu čia baigiu darbą ir už pusvalandžio aš jau namie.


Statybininkai, algos ir nuotykiai

Jau kiek kartų man yra neišmokėję algos, tikriausiai, sunku būtų ir suskaičiuoti. Remontavom vieno Seimo nario būstą Vilniuje, stoties rajone. Gerai mes ten viską padarėm ir ne bet kaip, nes namas senas – architektūros paveldas. Įmonė buvo didelė, dirbo apie 80 žmonių, net ir lenkus samdė. Mes tą butą keturiese remontavom, atlyginimą mokėdavo kas savaitę. Grįžtam po savaitės iš Vilniaus pasiimti pinigų, o ten – eilė. Bet kadangi žinojo, kad mes iš Vilniaus, tai sako, - užeikit. Viršininkas manęs paklausė, kiek man reikia pinigų. Nesupratau klausimo, sakau, – kiek uždirbau, tiek ir duok. Ištraukia iš stalčiaus du šimtus, sako – daugiau neturiu. Supykau, kam tada klausti ir erzinti kaip mažus vaikus, nors jau žinai, kiek duosi.

Buvo kitas užsakymas – kaime pakeisti angaro skardą. Nusivežė mane, aprodė, sako, - reikia per mėnesį padaryt, duos 15 tūkst. litų, bet brigadą reikia pačiam susirinkt. Pradėjom dirbti keturiese, atvažiavo savininkas, ir aš jo paklausiau, kiek jam šitas darbas kainuoja. Jis atsakė, kad nedaug – tik 52 tūkst. litų. O mums moka tik 15 iš tų 52! Atėjo metas atsiskaityti. Pasiskaičiavom, kad padalinus iš mūsų keturių, gausime po daugiau nei tris tūkstančius. Man davė 3 100, sakau, kad per mažai, juk iš manęs pavogė mažiausiai 600 litų. Jis man aiškinasi, kad neva reikia ir kitiems mokėti, ne tik brigadai – lyg mes turėtume visą kompaniją išlaikyti. Pasirodo, kitiems dar mažiau išmokėjo, vienas iš viso gavo tik apie du tūkstančius. Viską paskaičiavau ir išėjo, kad iš tų 15 tūkst. mums išmokėjo tik 10,5 tūkst. litų. Niekam neįdomu, kad dirbi po dvylika valandų, saulė spigina, prie įkaitusios skardos neįmanoma prisiliesti.

Kitoj vietoj esu dirbęs, kur pažadėjo 500 per mėnesį. Padirbau du mėnesius, išmokėjo 200 ir dingo kaip į vandenį. Dar buvo darbas lentpjūvėje, ten mane veždavo kartu su darbininkais, vykstančiais į Vilnių. Tą lentpjūvę atidarydavo 8 ryto, aš jau būdavau ten 7 val., tai man reikėdavo rytais laukti lauke visą valandą, o pasibaigus darbui – dar 3 valandas, kol jie atvažiuodavo manęs paimti. Dvi savaites taip kankinausi, kol neištvėriau ir pareikalavau, kad mane pradėtų vežioti asmeniškai. Tiesą pasakius, aš jau bijau dirbti.

O geriausias atvejis buvo, kai algų pasiimti atėjome prieš Kalėdas. Vienas mūsų įeina į kabinetą ir neišeina kokias 5 minutes. Niekas nesupranta, kas vyksta, atrodė, kad reikės laukti iki vidurnakčio, o juk visi po darbo nori namo. Visi, kas tik išeina iš biuro, juokiasi. Pagalvojom, gal čia pradėjo pagaliau normaliai mokėti, kad taip linksma. Tada vienas išėjęs parodė maišelį, prikrautą euro monetų – po du, po vieną eurą. Aš pats gavau 250 eurų penkių eurų banknotais. Nesvarbu, kad mažai moka, bet kai pinigai vos telpa į kišenes, atrodo, kad labai daug. Žodžiu, tyčiojasi iš mūsų, kaip tik netingi. Jei visi sąžiningai grąžintų man viską, ką yra žadėję, galėčiau nedirbti metus, o gal ir ilgiau.

Dabar dirbu Panevėžio įmonėje MB „Pastatų griovimas“, kuri griauna „Respublikos“ viešbutį Kaune. Čia davė visus rūbus, sutartis buvo įteikta tą pačią dieną. Moka taip pat minimumą, sakė - „dadės“, jei gerai eisis. Taip taip, „dadės“… Darbas juodas, o moka minimumą. Sutartis sudaryta iki vasario 3 d., pradėjau – lapkričio 3 d., tad teks dirbti visą žiemą. Visą savaitę mums atveždavo pietus į darbą. Mus gi kaip šunis prisipratina, o po to – neškitės savo. „Būdą“ atvežė tik po pusantros savaitės darbo, visą tą laiką reikėjo rengtis lauke, kaip išvytiems iš namų. Dabar darbas irgi pagalbinis – išplėšti medį, nuvalyt, kad galėtų išrūšiuot. Ką reikės daryt toliau, nežinau. Aukštų daug, lifto nėra. Pradžioje dirbo 10 žmonių, dabar dirbam šešiese. Prisilaipiojam tais laiptais iki soties. Sako, bus kažkokie ofisai. Kiek dar tų ofisų čia tam Kaunui reikia... Atrodo, visi tuoj tuose ofisuose ir sėdėsim...

Pagal www.gyvenimasperbrangus.lt

PN inf.


NAUJAUSI KOMENTARAI
2016-12-01 09:34:36Gyvenimas per brangus
sambūris anarchistinių ( geraja prasme) žmonelių, kurie propaguoja socialistines- utop***ines idėjas.
Žinoma, tai gal būt atlieka šviečiamąją misiją ir tik. Teisne prasme tai gaila žmonių, kurie nesikreipia į profesines sąjungas, o tikisi pagalbos iš jokių įgaliojimų neturinčios ( todėl ir negalinčios atstovauti ) žmonių grupės. Užsirūkius kanapių, pavartojus chaliucinogenų dažnam kyla minčių kilt į kovą....
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
PDFLiepą gavome
79,80 € Jūsų paramos!
AutomobiliuDALYS24.lt
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai