2017 m. rugpjūčio 21 d. pirmadienis - 0:03
 Gerbiamieji skaitytojai, redakcija atostogauja.  Tęsime darbą ir toliau teiksime Jums informaciją nuo rugpjūčio 28 dienos.  Gerbiamieji skaitytojai, redakcija atostogauja.  Tęsime darbą ir toliau teiksime Jums informaciją nuo rugpjūčio 28 dienos.
NAUJIENOS

2016 05 23 - KOJA KOJON SU LPSK

«
Komentarų: (2)
  Gegužės 20 d. Vilniuje įvyko Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos (LPPSF) 2-asis suvažiavimas. Atvirai balsuojant, 64 balsais už ir 3 delegatams susilaikius antrai ketverių metų kadencijai LPPSF pirmininku perrinktas pirmasis  šios federacijos vadovas Juozas Neverauskas. Delegatai patvirtino "Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos veiklos viziją 2020", Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei adresuotą suvažiavimo rezoliuciją, išrinko kontrolės komisiją, pakoregavo įstatus.

Kaip sužinota iš pirmininko pateiktos ataskaitos, LPPSF šiuo metu priklauso 46 profesinės sąjungos, deklaruojančios 3650 narių. Prieš 4 metus, į vieningą federaciją susijungus chemikų ir energetikų šakinėms organizacijoms, LPPSF savo gretose priskaičiavo 50 organizacijų ir apie 5 tūkstančius jų deklaruojamų narių.






LPSK gretose

Ataskaita, kurios tekstas delegatamas buvo išsiuntinėtas iš anksto, aprėpė "socialinį dialogą Federacijos mastu ir kolektyvines derybas", mokymus, projektus, "kasdienę veiklą", "narystę kitose organizacijose", bendradarbiavimą su kitų šalių profsąjungomis, narystę, "sporto žaidynes, konkursus ir kita".

Vos ne pusę pirmininko J.Neverausko pristatytos ataskaitos teksto sudarė išsamus pasakojimas apie bendrą socialinį ir darbo santykių foną, kuriame per pastaruosius ketverius metus veikė visos šalies profsąjungos, tarp jų - ir 2012 m. gegužės 17 d. susikūrusi LPPSF. Pamečiui detaliai aptariant 2012-2016 m. „situacijas“, buvo prisimintos Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) ir kitų profsąjungų akcijos prieš Darbo kodekso liberalizavimą, valdžios elgesys, socialdemokratų „išdavystė“. Su pastaraisiais buvo pasirašytas susitarimas, kurio nepaisydamas Algirdas Butkevičius, jo vadovaujama Vyriausybė, pusiau slapa sumanė atšaukti esą „sovietinį“ Darbo kodeksą, o paskui profsąjungų atžvilgiu nekorektiškai   pradėjo „stumti“ Socialinio modelio įteisinimą.

"Ir atėjo tas momentas, ko ir nuogąstavome: prasidėjo svarstymai Seime, - kalbėjo J.Neverauskas, apibūdindamas dabartinę valdžios ir profsąjungų priešpriešą pirmajai forsuojant naujojo Darbo kodekso priėmimą. - Partijų atstovai LSDP frakcijos vadovė I.Šiaulienė, Darbo partijos K.Daukšys, liberalų sąjūdžio G.Steponavičius ir keletas kitų aktyviai pradėjo siūlyti pataisas į Trišalėje taryboje, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete suderintas Darbo kodekso straipsnių formuluotes, tik blogindami jas darbuotojų nenaudai, grąžino į tekstą 0 valandų darbo sutartis, paliko galimybę pasirašyti terminuotas sutartis nuolatiniam darbui, sumažino išeitines išmokas iš darbo." 

Ataskaitoje rūsčiai kritikuojami valdantieji socialdemokratai, kurie, pasak J.Neverausko "seniai parsidavę kapitalui".

"Deja, - sakoma ataskaitoje, - valdžios požiūris į savo piliečius, kaip sunkiamą kempinę, nesugebėjimas susidoroti su ekonomikos problemomis, korupcija, pataikavimas kapitalui veja žmones iš Lietuvos – emigracijos mastai buvo iki šiol katastrofiški ir toliau nemažėja. Valdžios vyrai, vadinantys save socialdemokratais, seniai parsidavę kapitalui ir visokiais būdais tai bando įtvirtinti – per kapitalui naudingus sprendimus, Darbo kodekso lankstinimą ne darbuotojų naudai ir t.t. "

Patvirtinus tarybos ir kontrolės komisijos ataskaitas pirmasis gavęs žodį Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas vis dėlto gerokai praskaidrino J.Neverausko pranešimu sukurtą pesimistinę nuotaiką dėl naujojo Darbo kodekso, pareikšdamas, kad "visas produktas gavosi visai neblogas, kai kuriais atžvilgiais net geresnis už dabartinį". Toks teiginys nuskambėjo su išlygomis:paminint problematišką "išeitinių klausimą" ir kitus darbuotojams nenaudingus dalykus, ir išsakant viltį, kad iki galutinio priėmimo "kai kas bus patikslinta".


"Turime darbo, turime laiko - dar yra laiko ir diskutuoti", - optimistiškai nuteikinėjo delegatus LPSK pirmininkas.

Pažymėjęs kai kuriuos, jo nuomone pozityvius naujojo DK momentus (pvz., kad kolektyvinė sutartis galios tik profesinės sąjungos nariams), A.Černiauskas išsakė viltį, kad įstatymas būtų priimtas dar šioje sesijoje (nes nauji po rinkimų politikai DK "gali pagadinti") ir priminė, jog birželio 16 d. numatytame mitinge kai kuriuos labiausiai „nusipelniusius“ darbuotojams politikus "mes irgi apdovanosime".

Sprendžiant iš ataskaitos, kitų LPPSF veiklos faktų, federacija - ištikimiausia LPSK narė, gal net labiau nei kitos šakos save tapatinant su LPSK. LPPSF bendruomenėl gausiausiai bei aktyviausiai dalyvaujai bendruose mitinguose, su pačiu pirmininku J.Neverausku priešakyje stovi LPSK organizuojamuose piketuose prie Seimo. Tai įvertino ir LPSK vadovas Artūras Černiauskas, įteikdamas J.Neverauskui prestižinį LPSK apdovanojimą - "Auksinį ženklelį".

Kartu  LPSK padėkos raštais buvo apdovanoti ir Naftininkų profesinės sąjungos vadovė Virginija Vilimienė, AB „Achemos“ profesinių sąjungų administratorė Birutė Daškevičienė, LPPSF vicepirmininkė teisininkė Dalia Jakutavičė, AB "Klaipėdos energija" profesinės sąjungos pirmininkas Valerijus Galkinas, UAB "Elektrėnų komunalinis ūkis" darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Gediminas Kriščiūnas - beje, kaip vienas aktyviausių tradicinės "Šeimų spartakiados" organizatorių.




Pasiekimai ir problemos


„Nelengvu laikotarpiu gyvenome tuos ketverius metus. Tačiau dirbome ir mūsų jau įprastus darbus: socialinis dialogas vyko ne tik nacionaliniame, bet ir įmonių grupių ar atskirų įmonių, lygmenyse,“ - pastebėjo J.Neverauskas. Ypač daug rūpesčių federacijai ir jos vadovams sukėlė kai kurių bendrovių reorganizacija.

Susikūrus „Lietuvos energija“ įmonių grupei, prasidėjo pertvarkos jos įmonėse.

„Lietuvos energija“ įmonių grupei priklauso didelis kiekis darbuotojų, kartu ir profesinių sąjungų. Jau įvyko labai žymūs struktūriniai pakeitimai: susijungė LESTO su Lietuvos dujų tiekimu į vieną naują ESO organizaciją (nuo 2016 sausio 1 d.), todėl atsirado nauji struktūriniai padaliniai, dalis senųjų - prapuolė, kartu iširo ir jose buvusios profesinės sąjungos.


Tai sukėlė papildomų rūpesčių dėl darbuotojų atstovavimo.


Siekiant sušvelninti eilinės reorganizacijos pasekmes Federacijos iniciatyva 2013 metų spalį surengtas pirmas profesinių sąjungų vadovų ir grupės „Lietuvos energija“ vadovybės bei „LESTO“, Lietuvos energijos gamyba, Lietuvos dujų tiekimas įmonių vadovų susitikimas.

Federacijos vadovams teko dalyvauti bei tarpininkauti sprendžiant ir iškilusius darbo ginčus Mažeikiuose, Visagine.

„Sudėtingiausi socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų procesai vyko pagal narių skaičių gausiausioje federacijos profesinėje sąjungoje – Naftininkų. 2014 m. birželio 12 d. dėl nesutarimų kolektyvinės sutarties derybos buvo nutrūkusios. Profesinės sąjungos pirmininkė Virginija Vilimienė paprašė federacijos ir LPSK vadovų tarpininkauti birželio 23 d. susitikime su Premjeru A.Butkevičiumi. Profesinė sąjunga taip pat suorganizavo gausų mitingą Mažeikiuose". Kaip pažymima ataskaitoje, „šios priemonės davė rezultatų.“

Blogiau sekėsi Visagine. 2013 metais Ignalinos atominėje elektrinėje Nepriklausomos profesinės sąjungos ir administracijos konfliktas dėl kolektyvinės sutarties vykdymo peraugo į kolektyvinį ginčą. Teko įsijungti į besiginčijančiųjų pusių taikinimo procesą, tačiau iškilęs konfliktas taip ir nebuvo išspręstas net trečiųjų teisme.

Šiandien IAE profesinė sąjung jau nėra LPPSF narė: kadangi visaginiečiai liovėsi mokėti federacijai nario mokestį, iš jos buvo pašalinti.

Iš viso per ataskaitinį laikotarpį federacija prarado keturias organizacijas, kartu su jomis – apie 1300 narių.

Narystės sumažėjimą kaip didžiausią federacijos veiklos trūkumą akcentavo ir sveikinimo kalboje LPSK pirmininkas A.Černiauskas, ir kai kurie delegatai, pageidavę, kad antrai kadencijai besibalotiruojantis J.Neverauskas pateiktų narystės „gelbėjimo“ viziją.

Deja, LPPSF vadovams tenka susidurti su solidarumo deficitu federacijos viduje: kaip paaiškėjo ir valdybos ir kontrolės komisijos ataskaitų, nario mokesčio surinkimo „planai“ dažnai nebuvo įvykdomi. Pastebėta, kad, prieš kurį laiką susitarus padidinti narių įnašus federacijai, kai kurios organizacijos ėmė deklaruoti po mažiau narių.

Pažymėtina ir tai, kad narystės srityje federacija patyrė ne tik praradimų: per ataskaitinį laikotarpį į ją įstojo ir keletas naujų organizacijų, - Lietuvos šilumos ir elektros energetikos darbuotojų profesinė sąjunga, „Geoterma” darbuotojų profesinė sąjunga, „Dzūkijos vandenys“ darbininkų profesinė sąjunga, kelios statybinių įmonių profesinės sąjungos.

Sprendžiant iš ataskaitos, federacijos vadovai ir aktyvas sugebėjo aprėpti daugybę sričių ir darbų. Kadangi pasikeitė nemaža pirminių organizacijų pirmininkų, intensyviai vyko mokymai, buvo vykdomi projektai, dalyvauta tarptautinėje veikloje (tarptautinėje akcijoje „Vanduo -žmogaus teisė“ surinktas rekordinis - 13000 parašų - skaičius), palaikomi ryšiai su broliškomis kitų šalių profesinėmis sąjungomis. Tarptautiniai ryšiai iš dalies atsispindėjo ir suvažiavime: delegatus sveikino Europos visuomeninių paslaugų profesinių sąjungų federacijos (EPSU), giminingų Latvijos, Baltarusijos, Danijos profsąjungų atstovai.

Kadangi suvažiavimo darbotvarkėje nebuvo numatyta diskusijų dėl ataskaitinio pranešimo, suvažiavimas, trukęs apie tris valandas, baigėsi dar iki pietų. Po jo įvyko  LPPSF tarybos posėdis.


PN inf.


NAUJAUSI KOMENTARAI
2016-06-03 12:01:04turbūt
Turbūt tai buvo nereikšmingas įvykis LPSK gyvenime.
2016-05-30 14:21:13Kodėl?
Kodėl LPSK tinklalapis nutylėjo Neverausko perrinkimą suvažaivime? Gal kas negerai?
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
PDFLiepą gavome
79,80 € Jūsų paramos!
AutomobiliuDALYS24.lt
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai