2017 m. rugpjūčio 20 d. sekmadienis - 14:37
 Gerbiamieji skaitytojai, redakcija atostogauja.  Tęsime darbą ir toliau teiksime Jums informaciją nuo rugpjūčio 28 dienos.  Gerbiamieji skaitytojai, redakcija atostogauja.  Tęsime darbą ir toliau teiksime Jums informaciją nuo rugpjūčio 28 dienos.
NAUJIENOS

2016 03 26 - BUVĘ PROFSĄJUNGŲ KURORTAI TEBEŽLUGDOMI

«
Komentarų: (2)
Medicinos dr. doc. Vytautas Gurauskas, 1971 - 1992 metais dirbęs Lietuvos respublikinės profsąjungų kurortų valdymo tarybos pirmininku, tebeseka buvusių šalies kurortų (kurių dauguma priklausė profesinėms sąjungoms) likimą. Pasak šio ilgamečio aktyvaus kurortų plėtros organizatoriaus ir kurortologijos specialisto, dešimtmečiais puoselėtas  nacionalinis turtas po Nepriklausomybės paskelbimo grobstytas, dalintas, bet dar bent iš dalies išlikęs, todėl galėtų  tinkamai tarnauti viešajam interesui. Tačiau ir paskelbus jį valstybės nuosavybe kurortų turtas toliau privatizuojamas, naudojamas ne pagal paskirtį.

"Kurortai buvo žlugdomi iš išorės ir iš vidaus, ir tai, deja, tęsiama",-  teigia V.Gurauskas.

Šiuo metu vyraujanti tendencija -  sveikatos miestuose-kurortuose statyti sporto, turizmo ir kt. objektus, o tai, V.Gurausko nuomone. yra neracionalu,  viešojo intereso požiūriu net žalinga. "Štai Birštono kurortas ypač perspektyvus, - argumentuoja V.Gurauskas, - Įsikūręs tarp dviejų didžiųjų Lietuvos miestų, kurortas dešimtmečius garsėjo efektyviu sąnarių lygų gydymu sausu gydomuoju purvu. Tačiau kurorto gyvenimą sudrumstė pačioje jo širdyje įkurtas sporto centras, komplikavęs kurorto veiklą".

Tai klaida, iš kurios pašnekovo nuomone, turėjo miesto valdžia pasimokyti. Deja, girdėti, kad Birštone planuojama statyti dar vieną sporto kompleksą.Skelbiama, kad artimiausiu metu bus statomi sportiniai bei turizmo kompleksai ir Druskininkuose, ir Palangoje.

V.Gurausko nuomone, tikslingiau būtų sporto, turizmo centrus kurti ne kurortuose, o kituose šalies miestuose bei rajonuose, kur praturtėtų infrastruktūra, pagerėtų žmonių įdarbinimo reikalai, padaugėtų galimybių pritraukti daugiau jaunimo į sportinį gyvenimą.

Pašnekovas teigia, jog nesilaikoma nustatytų kurortų apsaugos zonų. "Klaidingai manoma, kad Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtinti kurortinių zonų įstatai turi galioti visiems kurortams. Juk skirtingos zonos režimai yra Palangoje, Druskininkuose ar Neringoje", - pastebi kurortologas.

Grįždamas į netolimą praeitį V.Gurauskas pažymi, kad kurortinių zonų griovimas prasidėjo 1992 m., kai Palangoje buvo kėsintasi į zonų panaikinimą. Šiai aferai nepavykus, buvo privatizuojami kopose įkurti tualetai, kurių pagrindu vyko objektų statyba. O Palangos gydyklos pradėtos griauti suardant automatizuotą gydomojo purvo padavimo sistemą ir toje vietoje įsteigiant viešbučių tipo kambarius.

Palangos plaukymo baseinas taip pat neteko savo paskirties.

Nors kurortų nekilnojamasis turtas suvalstybintas, jį valdo miestų kurortų savivaldybės, sanatorijų korpusai toliau privatizuojami, piktinasi pašnekovas. Kurortinių išteklių (mineralinio vandens, gydomojo purvo) paieškai neskiriama lėšų, sanatorinio gydymo įstaigos verčiamos poilsio namais ir komercinėmis įstaigomis. Kurortuose plačiai įsigali SPA procedūros, kurios, V.Gurausko nuomone, "jokio ryšio su sanatoriniu gydymu neturi".

Šalies ūkio gaivinimo "panacėja" - privatizavimas, V.Gurausko turimais duomenimis, "kurortų Lietuvai" ne ką gero atneša.

Buvo privatizuoti ir po to panaikinti Lampėdžių poilsio namai.

Šiuo metu griaunamas Palangos "Kastyčio" sanatorijos kompleksas, kuris iš pradžių buvo nacionalizuotas, o paskui "neaiškiu būdu" privatizuotas. Pasak V.Gurausko, "Kastyčio" istorijoje galima rasti ir kai kurių profsąjungos veikėjų pėdsakų.


Geru šeimyninio poilsio organizavimu garsėjusiuose „Anykščių šilelio“ poilsio namuose dabar įsteigtas SPA centras. „Anykščių šilelio“ poilsi namai buvo ardomi po to, kai vieno valstybės vyro žmona už savo tėvų sandėliuką iš naujo pastatyto korpuso paėmė palatą savo reikalams.


SPA centru galų gale buvo paversta "Vilniaus" sanatorija Druskininkuose, iki tol "abejotinai skaidriai" ją privatizavus.


Likėnų sanatorija pavirto Panevėžio ligoninės skyriumi, kuriame guldomi globos ir priežiūros reikalingi senyvi žmonės. Kalbama, kad dabar renovuojamas Likėnų senasis miegamasis korpusas irgi rengiamas privatizuoti.

Buvusį Lietuvos kurortų plėtros organizatorių "stebina", kad Europoje vienintelė Druskininkų fizioterapijos 200 vonių gydykla buvo paversta vandens parku ir perduota savivaldybei, kuri "giriasi, kad šį objektą privatizavo ir įsteigė viešbutį".

O juk buvo išardyti šios fizioterapijos gydyklos įrenginiai, vertikalios vonios. Pačioje gydykloje buvo įrengti viešbučio tipo kambariai. "Kodėl šio gydymo objekto neperėmė Sveikatos apsaugos ministerija? O ir savivaldybės juk turėtų rūpintis gyventojų kultūriniais , socialiniais poreikiais, o ne ardyti sanatorinio gydymo bazes"- piktinasi kurortologas.

Išardyta Druskininkų "Dainavos" sanatorija, kurioje įsteigti Vidaus reikalų ministerijos poilsio namai. Veikia tik poilsio namų privatūs kabinetai. O štai „Draugystės“ sanatorijos direktoriaus sūnus privatizavo vieną geriausių sanatorijos korpusų.


Neaišku, kaip buvo privatizuota ir dietinė valgykla „Sveikata“.

Palangoje veikė mineralinio vandens gręžinys, buvo įrengtas ir mineralinio vandens pilstymo cechas. Jie taip pat sunaikinti.

Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu bei kokiomis sąlygomis "Gintaro" sanatorijoje buvo įkurtas  Vilniaus savivaldybės 60-ies lovų padalinys, palangiškių vadinamas "Zuoko palatomis".

Ar dar įmanoma šiuos procesus pakreipti viešojo intereso linkme?


Pasak V. Gurausko, "sanatorinio-kurortinio gydymo reikalais aktyviau turėtų rūpintis Sveikatos apsaugos ministerija ir kurortinės draugijos bei organizacijos. Deja, Sveikatos apsaugos ministerijoje kurortinius reikalaus tvarko vienas žmogus, ir tas nespecialistas."

"Ką jau kalbėti apie tai,- baigia pokalbį pašnekovas, - kad respublikoje nerengiami gydytojai kurortologai, nekuriama naujų gydymo metodų, nes nevyksta mokslinių kurortinio gydymo tyrimų."


PN primena, kad  Lietuvos Konstitucinis Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. priėmė nutarimą „Dėl teisės aktų, kuriais buvo sprendžiami iki Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo Lietuvoje veikusių valstybinių profesinių sąjungų valdyto turto klausimai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šiuo nutarimu visas tarybinių profesinių sąjungų valdytas turtas buvo nacionalizuotas įtvirtinant teisinę nuostatą, kad "Lietuvoje veikusių valstybinių profesinių sąjungų, kurios buvo SSRS profesinių sąjungų sistemos dalis, valdytas turtas yra Lietuvos valstybės nuosavybė".


Iliustracija:
"Lietuvos kurortai ir modernūs SPA centrai visoje šalyje vilioja svečius paslaugų gausa ir kokybe" (Reklama)

NAUJAUSI KOMENTARAI
2016-03-30 21:14:41Kodėlčius
O prosąjungų pėdsakas kas tai? Sysas?
2016-03-27 21:15:52Kodėlčius
O Anykščiuose - vėl Landsbergiai?
RAŠYTI KOMENTARĄ / APŽVALGĄ
PDFLiepą gavome
79,80 € Jūsų paramos!
AutomobiliuDALYS24.lt
Šlapia nosytė
Profsąjungų naujienos - Tinklaraštis (Blogas)
Interneto sprendimai